Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-12-04 · Civilinė byla Nr. e2-816-880/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
e2-816-880/2017
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00565-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
Širvintų rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Gitana Gudaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-816-880/2017Proceso Nr. 2-44-3-00565-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.3;3.2.6.1. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.ŠirvintosŠirvintų rajono apylinkės teismo teisėjasLinas Zinkevičius
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Daliai Maleckaitei, advokatei Jurgitai Judickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovaskreipėsi į teismą prašydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK)136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2017 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 2000 eurų neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad nuo 2010 m. lapkričio 2 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniuoju specialistu. 2016 m. vasario 2 d. ieškovas buvo atleistas iš pareigų dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir ieškovo pareigybės panaikinimo. 2016 m. birželio 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismas sprendimu pripažino ieškovo darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu ir grąžino ieškovą į vyresniojo specialisto ar lygiavertes pareigas.Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir patikslino pirmosios instancijos sprendimą nurodant, jog ieškovas grąžinamas į pirmesnį darbą.2016 m. lapkričio 16 d. ieškovas atvyko į darbą. Ieškovui buvo įteiktas įsakymas dėl grąžinimo į darbą ir kartu įsakymas dėl prastovos skelbimo. 2016 m. lapkričio 17 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nurodant tą patį pagrindą, t. y. DK 129 straipsnį, motyvuojant atliktais struktūriniai pertvarkymais ir ieškovo pareigybės panaikinimu. Nuo 2016 m. lapkričio 17 d. ieškovas kiekvieną darbo dieną vyko į darbą, kad pasirašytų registracijos žurnale, tačiau joks darbas ieškovui nebuvo suteiktas. Tik po kreipimosi į antstolę dėl teismo sprendimo įvykdymo, ieškovas nuo 2016 m. gruodžio 30 d. grąžintas į pirmesnį darbą.Grąžinus ieškovą į pirmesnį darbą, jis nebuvo įleistas į savo buvusį kabinetą, nors jis buvo laisvas. Ieškovui buvo paskirtas kitas kabinetas, vos 6 kv. m. ploto, kuriuo reikėjo dalintis su Bendrojo skyriaus darbuotoja (sarge). Kabinete nebuvo telefono, jis nebuvo pilnai įrengtas, nebuvo net spintų ar lentynų dokumentams susidėti, lauko drabužiams pasikabinti, neužtikrintos elementarios darbo sąlygos - pastatytas senas kompiuteris be pagrindinių programų, reikalingų ieškovo funkcijoms atlikti.Taigi ieškovas fiziškai negalėjo dirbti ir vykdyti savo funkcijų, kadangi neturėjo prieigos prie pagrindinių darbo įrankių.Negalėdamas vykdyti jam pavestų funkcijų, ieškovas paprašė atsakovo suteikti jam kasmetines atostogas, kurios buvo sukauptos už 2016 m. Tačiau ieškovui atostogos nebuvo suteiktos. Ieškovas taip pat prašė nemokamų atostogų, kadangi turėjo vykti vizito pas gydytoją (ieškovas yra neįgalus), tačiau ir šios atostogos ieškovui nebuvo suteiktos.Kadangi situacija dėl darbo sąlygų nesikeitė, vadovaudamasis DK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta darbuotojo teise nutraukti darbo sutartį darbdaviui nesudarius tinkamų sąlygų darbui ir pažeidus įstatymo nuostatas, bei aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas įspėjo darbdavį ir nutraukė darbo sutartį nuo 2017 m. sausio 25 d. Prašyme ieškovas nurodė visas priežastis, kurios sąlygojo tokį jo sprendimą bei tai, jog nuo 2017 m. sausio 25 d. nebeatvyks į darbą. Tačiau atsakovas atsisakė įforminti darbo sutarties nutraukimą.Dar 2017 m. sausio 23 d. rašte atsakovas nurodė, jog yra pasirengęs nutraukti darbo santykius su ieškovu. 2017 m. kovo 21 d. atsakovas ieškovui įteikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu išmokant dviejų mėnesių išeitinę išmoką. Ieškovui taip pat buvo pateikti du siūlymai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu 2017 m. gegužės 10 d. išmokant dviejų mėnesių išeitinę išmoką arba darbo užmokestį už laikotarpį nuo sausio 25 d. iki gegužės 11d.Ieškovui nesutikus su pateiktais pasiūlymais, ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, nes nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. gegužės 11d. neatvyko į darbąpo to, kai jis jau buvo įteikęs atsakovui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovo veiksmai aiškiai liudija, jog jis suprato ieškovo neatvykimo į darbą priežastis ir kas tai sąlygojo; nelaikė ieškovo neatvykimo į darbą šiurkščių darbo pareigų pažeidimu, kadangi ieškovas nevyko į darbą beveik keturis mėnesius, bet per visą šį laiką taip ir nebuvo atleistas; atsakovas vis siūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu taip vengdamas nutraukti darbo sutartį ieškovo nurodytu pagrindu.Kadangi ieškovas nutraukė darbo sutartį 2017 m. sausio 25 d., jis neturėjo pareigos būti darbe, todėl jo neatvykimas į darbą negali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu ir kartu darbo drausmės pažeidimu bei pagrindu ieškovo atleidimui iš darbo.Taigi ieškovas esamoje teisinėje situacijoje negalėjo būti atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes buvo teisinis pagrindas remiantis pirmiau aptartais argumentais darbo sutartį nutraukti pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.Ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas psichologinis spaudimas, pasireiškiantis nesąžiningais ir neteisėtais atsakovo veiksmais: kasmetinių ir nemokamų atostogų nesuteikimu, itin neigiamai charakterizuojančios informacijos paskelbimu viešai regioniniame laikraštyje, darbo sąlygų nesudarymu, nepasitenkinimu dėl ieškovo darbo reiškimu. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovui sutriko sveikata, ieškovas patyrė nuolatinį stresą. Tokie atsakovo veiksmai yra akivaizdžiai neteisingi ieškovo atžvilgiu ir yra pagrindas neturtinei žalai priteisti, kurią ieškovas vertina 2000 Eur suma.

Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, kadangi laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. nepasirodė darbe. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsėsi toliau, todėl ieškovas privalėjo atvykti į darbą. Ieškovo prašymas jį atleisti DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu yra nepagrįstas, todėl jis negalėjo būti atleistas šiuo pagrindu. Pirma, kabinetas ieškovui buvo suteiktas tik laikinai tol, kol bus atlaisvintas kitas kabinetas, kuriuo naudojosi kitas atsakovės darbuotojas. Ieškovo teiginys, kad jo buvęs kabinetas buvo laisvas, neatitinka tikrovės ir klaidina teismą, kadangi buvusiu kabinetu ir šiuo metu naudojosi kitas atsakovės darbuotojas. Dėl kabineto dalijimosi aplinkybės nurodytina, kad sargė į ieškovo kabinetą ateidavo po ir prieš ieškovo darbo valandų, todėl jis savo darbo metu kabinete dirbdavo vienas. Pažymėtina, kad ieškovas tiesiogiai su interesantais nedirbo, interesantų priėmimo valandų neturėjo, su interesantais bendraudavo telefonu, dokumentai ir prašymai savivaldybėje teikiami „vieno langelio" principu. Taigi, ieškovo argumentai dėl neturėjimo galimybės kabinete priimti interesantų taip pat neatitinka tikrovės. Galiausiai, nesutiktina su ieškovo argumentu neva jam nebuvo suteikti prisijungimai prie programų. Po atliktų struktūrinių pakeitimų, ieškovo funkcijos buvo perskirstytos kitiems atsakovės darbuotojams. Su sistemomis ir programomis dirbo kitas darbuotojas ir ieškovui nebuvo būtinybės turėti šiuos prisijungimus, nes jis faktiškai neatlikinėjo darbo funkcijų, kurioms atlikti reikėjo prisijungimų. Nepagrįstas ieškovo argumentas neva jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos darbui, kadangi buvo paskelbta prastova ne dėl darbuotojo kaltės. Po atsakovės struktūros pertvarkymų ir ieškovo pareigybės panaikinimo, atsakovė neturėjo galimybės suteikti ieškovui darbo, todėl paskelbė prastovą, kurios metu ieškovui buvo mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, o vėliau (po 1 mėnesio) buvo įsteigta nauja pareigybė būtent dėl to, kad buvo siekiama suteikti darbą ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas prašymą suteikti atostogas pateikė praėjus tik 4 dienoms nuo faktiško darbo pradžios, nes ieškovas metus laiko nedirbo, be toprastovos laikotarpiu ieškovas realiai nedirbo, į darbą ateidavo tik užsiregistruoti. Taigi, ieškovas faktiškai dirbti pradėjo tik nuo 2017 m. sausio 2 d., todėl ieškovo teisė į nepertraukiamą poilsį niekaip negalėjo būti pažeista, kadangi jis ilgą laiką nedirbo. Ieškovas atsakovei taip pat pateikė 2017-01-13 prašymą, kuriame prašė 2017-01-18 suteikti nemokamą atostogų dieną tam, kad jis galėtų nuvykti pas gydytojus į Vilnius, tačiau nepateikė įrodymo apie užsiregistravimą pas gydytoją, todėl atsakovė netenkino ieškovo prašymo ir nesuteikė nemokamos atostogų dienos.Darbdaviui nesutikus darbo sutartį nutraukti DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi toliau, todėl ieškovas privalėjo dirbti toliau arba turėjo pareigą kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir gauti šios institucijos sprendimą, patvirtinantį, kad ieškovas darbo sutartį pagrįstai nutraukė vadovaudamasis DK 127 straipsnio 2 dalimi, o ne savavališkai atsisakyti vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus ir pats savavališkai nuspręsti nevykti į darbą dėl neva nutrauktos darbo sutarties. Todėl drausminės nuobaudos skyrimas darbuotojui, kuris sąmoningai ir tyčia neatvyksta į darbo vietą, laikytinas adekvačia darbdavio reakcija į tokį darbuotojo elgesį. Nagrinėjamu atveju darbo drausmės pažeidimas įvyko dėl paties ieškovo sąmoningo ir tyčinio nevykimo į darbą. Atsakovė net kelis kartus prašė ir nurodė, kad ieškovas atvyktų į darbą, nes ji nesutinka nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau ieškovas vis tiek į darbą neatvyko. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė kilusį konfliktą stengėsi išspręsti taikiai, net kelis kartus siūlė abiejų šalių valia susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau atsakovas atmetė visus teiktus pasiūlymus, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas neva jo neatvykimo į darbą atsakovė nelaikė darbo drausmės pažeidimu, kadangi jį atleido tik po 4 mėnesių. Drausminė atsakomybė paskirta nepažeidžiant jos skyrimo procedūros, t. y. laikantis DK 240 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat yra proporcinga, pagrįsta ir teisėta. Kadangi ieškovo darbo drausmės pažeidimas yra trunkamasis pažeidimas drausminės nuobaudos skyrimo imperatyvai nėra pažeisti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo atžvilgiu skirta drausminė nuobauda už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - atleidimas iš darbo yra pagrįsta, teisėta ir proporcinga.Ieškiniu ieškovas reikalauja priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Atsakovė kategoriškai nesutiktina su ieškovo argumentu neva atsakovė taikė psichologinį spaudimą jo atžvilgiu, dėl ko buvo paskirtas gydymas, išrašyti raminamieji bei širdį stiprinantys vaistai. Ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas, o šioje byloje nėra įrodyta nei viena civilinės atsakomybės sąlyga, reikalinga neturtinės žalos fakto konstatavimui. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų dėl jam realiai padarytos žalos. Kita vertus, jeigu teismas vis dėl to nuspręstų, kad ieškovas atleistas neteisėtai, išeitinės išmokos bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką sumos priteisimas turėtų būti pakankami kompensuoti ieškovui dėl atleidimo iš darbo patirtą nuoskaudą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. birželio 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas atsakovo įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, o ieškovas grąžintas į Širvintų rajono savivaldybės administracijos specialisto pareigas (el.b. I. t., b.l. 14-25). Vilniaus apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi 2016 m. birželio 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (el.b. I. t., b.l. 26-36). 2016 m. lapkričio 15 d. atsakovas priėmė įsakymą dėl ieškovo grąžinimo į darbą (el.b. I. t., b.l. 38). Tą pačią dieną atsakovas paskelbė ieškovui prastovą ir nustatė, jog jos metu ieškovui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis (el.b. I. t., b.l39). 2016 m. gruodžio 28 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu buvo sukurta Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė (el.b. I. t., b.l. 46). 2016 m. gruodžio 29 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu ieškovas grąžintas į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (el.b. I. t., b.l. 49). 2017 m. sausio 4 d. ieškovas atsakovui pateikė prašymą dėl 19 dienų kasmetinių atostogų suteikimo (el.b. I. t., b.l. 56). Atsakovas minėtą prašymą tenkinti atsisakė ir nurodė, kad ieškovas po grąžinimo į darbą yra atidirbęs tik 4 dienas, darbovietėje vyksta ieškovo adaptacijos periodas ir darbo organizavimas, t.y. užduočių formavimas, suteikiami prisijungimo duomenys prie informacinių sistemų, su kuriomis ieškovas privalės dirbti. Atsakyme atsakovas taip pat nurodė, kad kasmetinės atostogos bus suteiktos vėliau(el.b. I. t., b.l. 57). 2017 m. sausio 13 d. ieškovas atsakovui pateikė prašymą suteikti vieną dieną nemokamų atostogų vykti pas gydytojus (el.b. I. t., b.l. 59). Atsakovas, gavęs ieškovo prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo vykti pas gydytojus, pareikalavo, kad ieškovas pateiktų dokumentus įrodančius registraciją pas gydytoją (el.b. I. t., b.l. 60). 2017 m. sausio 19 d. ieškovas atsakovui pateikė prašymą jį atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo suteiktas buvęs kabinetas, o naujas kabinetas yra mažas, jame nėra užtikrinamas dokumentų konfidencialumas, jam nebuvo suteiktos kasmetinės ir nemokamos atostogos bei jam reikia pasiaiškinti, kodėl nebuvo darbe ligos metu (el.b. I. t., b.l. 61-62). Atsakovas nesutiko ieškovo atleisti pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad jis visas darbdavio funkcijas vykdo tinkamai (el.b. I. t., b.l. 64). 2017 m. sausio 24 d. ieškovas informavo atsakovą, kad nuo 2007 m. sausio 25 d. į darbą neatvyks ir jog nutraukia darbo santykius pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (el.b. I. t., b.l. 65). 2017 m. sausio 25 d. atsakovas ieškovą informavo, kad darbo sutartis su juo nėra nutraukta, jis privalo atvykti į darbą, nes priešingu atveju jo neatvykimas bus laikomas drausminiu darbo tvarkos pažeidimu (el.b. I. t., b.l. 65-66). 2017 m. kovo 21 d. atsakovas ieškovui pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių bendru susitarimu (el.b. I. t., b.l. 67), tačiau ieškovas atsisakė (el.b. I. t., b.l. 67). 2017 m. gegužės 12 d. atsakovas priėmė įsakymą, kuriuo atleido ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą) (el.b. I. t., b.l. 76).

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2017 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vertinant, ar ieškovas buvo atleistas pagrįstai, pirmiausia būtina įvertinti, ar buvo pagrindas ieškovui nutraukti darbo santykius pagal darbo santykių metu galiojusio DK 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl ieškovo prašymo atleisti jį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK127 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs: kadangi dėl šioje normoje išvardytų nuo darbuotojo valios nepriklausančių priežasčių darbuotojas neturi galimybės dirbti darbo sutartyje sulygtomis sąlygomis, tai įstatymas jas pripažįsta svarbiomis. Sąvoka „svarbi priežastis“ yra vertinamoji, aplinkybės, kurias kaip svarbias vertina darbuotojas ir darbdavys, gali būti skirtingos, ypač tais atvejais, kai darbuotojas svarbia priežastimi nurodo darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymą arba įstatymo ar kolektyvinės sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. UAB „Zepter International“, bylos Nr. 3K-3-644/2004; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. Skuodo rajono Mosėdžio gimnazija, bylos Nr. 3K-3-246/2009).

Nustatyta, kad ieškovas pateikdamas prašymą atleisti jį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, prašyme nurodė, kad neturi galimybės dirbti darbo sutartyje sulygtomis sąlygomis, nes: 1)jam nebuvo suteiktas buvęs kabinetas, o suteiktu nauju kabinetu, po ieškovo darbo laiko naudojasi ir dar vienas darbuotojas, 2) kabinetu besinaudojanti savivaldybės sargė turi prieigą prie jam perduotų dokumentų; 3) ieškovui nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos; 4) ieškovui nebuvo suteiktos nemokamos atostogos ir 5) ieškovas įpareigotas pateikti pasiaiškinimą, kodėl nebuvo darbe ligos metu.

Iš byloje ieškovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad Širvintų rajono savivaldybėje antrame aukšte ieškovui buvo suteiktas kabinetas Nr. 221. Nuostraukose matyti, kad kabinete yra stalas, kompiuteris, trys kėdės, du seifai, didelis langas (el.b. I. t., b.l. 67). Teismo vertinimu, ieškovui suteiktas kabinetas yra normalus, tinkamas darbui, nes jame pakankamas apšvietimas, yra langas, stalas, kompiuteris, kėdės ir pagal ieškovo darbo pobūdį jis laikytinas tinkamu.

Pažymėtina, kad nuspręsti, kokią darbo vietą suteikti darbuotojui, priskirta išimtinai darbdaviui, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis turėjo būti grąžintas į ankstesnį iki atleidimo kabinetą. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir ieškovo nurodyta aplinkybė, jog kabinetu po ieškovo darbo naudojasi kitas darbuotojas. Priešingai tai tik įrodo, kad kabinetas tinkamas darbui.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dokumentus laikė ant palangės, nes nebuvo kur jų dėti. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bylų ant palangės nėra daug, kabinete yra du seifai ir stalas su stalčiais, todėl ieškovas galėjo pasinaudoti jais, tačiau jis nurodė, kad stalčiuje buvo kažkieno atsuktuvas ir varžteliai, todėl ieškovas jų nelietė ir negalėjo pasinaudoti stalčiumi, o seifais nepasinaudojo, nes neturėjo raktų ir jų darbdavioneprašė. DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, t.y. įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbo teisės ir pareigos yra nustatytos įstatymuose, šie įstatymai nustato ne tik teisę ar pareigą, tačiau ir tam tikrus būdus bei procedūras tokiai teisei įgyvendinti ar pareigai vykdyti, taip pat atvejus, kuriais asmuo gali pasinaudoti tam tikra teise. Nagrinėjamu atveju ieškovas nebendradarbiavo su darbdaviu, neprašė raktų, kitų priemonių ir galimai todėl jam nebuvo jos suteiktos. O ta aplinkybė, kad byloje nėra nei vieno tarnybinio prašymo suteikti priemones, prieigą prie sistemos ar panašiai tik parodo, kad pats ieškovas nesiekė, kad jam jos būtų suteiktos. Be to, net ir lentynų dokumentams susidėti nebuvimas, nėra svarbi aplinkybė, trukdanti darbuotojui vykdyti jam paskirtas darbo funkcijas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių kabinetą pripažinti netinkamu ir dėl jo dydžio, nes iš atsakovo pateiktos medžiagos matyti, jog jo dydis yra 6,64 m², t.y. atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2004 m. vasario 12 d. Nr. V-65 įsakymu patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. saugos ir sveikatos reikalavimai“25.3. punktą, kuriame numatyta, jog vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m² darbo patalpos ploto.

Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad ir aplinkybė, jog kita darbuotoja po darbo naudojasi tuo pačiu kabinetu, nėra pagrindas teigti, jog ieškovas negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų. Juolab, kad atsakovo atstovė nurodė, jog minėtas kabinetas ieškovui buvo suteiktas laikinai, kol bus įrengtas naujas. Paminėtina ir tai, kad į darbą teismo grąžintas, liudininku apklaustas K. C. taip pat nurodė, kad teismo grąžintas į darbą laikinai dirbo ieškovui suteiktame kabinete, o vėliau buvo perkeltas į kitas patalpas.

Kaip pagrindą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovas nurodė aplinkybę, jog jam nebuvo suteiktos kasmetinės ir nemokamos atostogos. Teismo vertinimu, atsakovas įvertinęs tai, kad ieškovas išdirbęs tik 4 dienas (nors ir turėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų), jog vyko sugrąžinto į darbą darbuotojo adaptacijos ir darbo organizavimo procesas, galėjo nesuteikti kasmetinių atostogų, jas suteikiant kiek vėliau. Juolab, kad ir atsisakyme suteikti atostogas, atsakovas aiškiai nurodė, kad jas suteiks vėliau. Paminėtina ir tai, kad kasmetinės atostogos tam tikru laiku suteikiamos darbuotojo ir darbdavio susitarimo būdu, o jas darbdavys suteikia atsižvelgiant į kitų darbuotojų atostogas, įstaigoje sudarytą atostogų grafiką, būtinų atlikti darbų kiekį ir pan.Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai nesuteikė ieškovui kasmetinių atostogų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. sausio 13 d. atsakovui pateikė prašymą suteikti vieną dieną nemokamų atostogų vykti pas gydytojus (el.b. I. t., b.l. 59). Atsakovas, gavęs ieškovo prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, pareikalavo, kad ieškovas pateiktų dokumentus, įrodančius registraciją pas gydytoją (el.b. I. t., b.l. 60).Tačiau iš bylos medžiagos matyti ir teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis jokių dokumentų įrodančių registraciją pas gydytoją nepateikė, nes nenorėjo, kad darbdavys žinotų priežastį. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ieškovo prašymą paliko nenagrinėtą. Teismas sutinka, kad pagal DK 184 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atsakovas privalėjo suteikti ieškovui nemokamų atostogų dieną, nereikalaudamas nurodyti priežastį, tačiau šis vienintelis darbo įstatymų pažeidimas, atsižvelgiant ir į ieškovo elgesį, kuomet jis nebendradarbiavo su atsakovu, neteikėprašomos informacijos, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė dirbti darbo sutartyje sulygtomis sąlygomis.

Nelaikytina svarbia priežastimi, numatyta DK 127 straipsnio 2 dalyje, ir leidžiančia nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, atsakovo reikalavimas pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe. Iš bylos medžiagos matyti, kad reikalavimas pasiaiškinti ieškovui buvo pateiktas todėl, kad jis be tiesioginės vadovės leidimo pasišalino iš darbo vietos, o ieškovui pateikus paaiškinimą, jam jokia drausminė nuobauda nebuvo skirta. Taigi, ši aplinkybė ieškovui niekaip netrukdė atlikti tiesioginių funkcijų.

Remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad ieškovo atsakovui pateiktas prašymas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu yra nepagrįstas, todėl atsakovas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo nutraukti darbo sutartį.

Paminėtina, kad ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė ir kitas priežastis, trukdžiusias atlikti jam darbo funkcijas, tačiau teismas šiuo atveju vertina tik prašyme atleisti iš darbo nurodytas priežastis, nes tik jas vertino darbdavys, spręsdamas ar tenkinti ieškovo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo.

Tačiau ir jos nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Nors ieškovas nurodo, kad jam nebuvo suteiktas prisijungimas dirbti su sistema ŽPIDRIS, tačiau pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nebuvo skirti darbai dirbti su šia sistema, todėl jam tokio prisijungimo nereikėjo ir tai nesutrukdė vykdyti jam pavestas funkcijas. Atlikti jam pavestas funkcijas netrukdė ir reikalavimas užsiregistruoti žurnale išeinat darbo metu ne darbo reikalais. Beje, nors ieškovas nurodo, kad šis registracijos žurnalas buvo skirtas jam sudaryti psichologinį spaudimą, iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas žurnalas Architektūros bei finansų ir biudžeto skyriuje pildomas nuo 2011 m. spalio 5 d. ir ši tvarka taikoma ir kitiems darbuotojams (el.b. III t, b.l. 63-69). Analogiška situacija su prastova. Jos metu ieškovui buvo mokamas visas darbo užmokestis, o vėliau jis buvo grąžintas į darbą ir jam suteiktas konkretus darbas ir darbo vieta, todėl vėliau ieškovui nebuvo sudarytos visos sąlygos vykdyti jam pavestas darbo funkcijas.

Dėl drausminės nuobaudos teisėtumo.

DK127 straipsnio 2 dalyje įtirtinta norma, nenustato, kad įspėjimo terminui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą, nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimą ir jų svarbą visų pirma vertina darbdavys. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai. Jei kyla darbuotojo ir darbdavio nesutarimų dėl aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo, jo egzistavimas arba neegzistavimas konstatuojamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2010).

Atsakovas (darbdavys) nesutiko, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl ieškovo ir atsakovo darbo santykiai turėjo toliau tęstis, o ieškovas turėjo teisę įrodinėti, jog jam nesuteiktos sąlygos vykdyti darbo funkcijas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau jis išėjo iš darbo ir savo rizika prisiėmė galimas tokio elgesio neigiamas pasekmes.Atsakovas keletą kartų ragino ieškovą grįžti į darbą, tačiau jis į darbą neatvyko.

Pagal DK136 straipsnio 3 dalies 2 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, šiuo atveju – neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną – yra pakankamas pagrindas darbdaviui nutraukti darbo sutartį su darbuotoju (DK235 str. 2 d. 9 p.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kalbant apie darbuotojų ir darbdavių teisių ir pareigų pusiausvyrą, dažnai yra pamirštama tai, kad darbdavys darbuotojo atžvilgiu turi ne tik pareigas (užtikrinti tinkamą darbo vietą, sąlygas, darbo sutartyje sulygtu laiku mokėti atlyginimą ir kt.), tačiau turi ir teises ir kurių viena, nustačius, kad darbuotojas be jokio teisinio pagrindo nebūna darbe, skirti jam drausminę nuobaudą, ar net atleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą. Nesant pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, ieškovas privalėjo dirbti, kol būtų išspręstas ginčo klausimas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismo nuomone, ieškovui be pagrindo neatvykus į darbą daugiau kaip tris mėnesius (nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. gegužės 11 d.), atsakovui buvo pakankamas pagrindas tokią pravaikštą laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir darbo sutartį nutraukti DK136 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Nuobauda paskirta laikantis teisės aktų reikalavimų, t.y. darbdavys prieš skirdamas nuobaudą įvykdė DK 240 straipsnio 1 d. reikalavimą (paprašė ieškovo pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą), todėl darytina išvada, kad nuobauda paskirta ir darbo sutartis DK136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

Pripažinus, kad ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK136 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra teisėtas, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje I. T. v. UAB „ Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad darbdavys nepadarė neteisėtų veiksmų atleidžiant ieškovą iš darbo, nėra pagrindo taikyti atsakovui – savivaldybės administracijai vieną iš civilinės atsakomybės formų – neturtinės žalos atlyginimą. Nenustatęs neteisėtų veiksmų, teismas nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Ieškovas taip pat nurodo, kad patyrė neturtinę žalą dėl straipsnyje paskelbtame laikraštyje „Širvintų kraštas“ Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės pasisakymo, kuris jį įžeidė ir pažemino. Šio klausimo teismas šioje byloje nenagrinėja, nes jis nesusijęs su ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumu ir su dėl atleidimo padaryta neturtine žala, o ieškovui išaiškintina, jog jis dėl įžeidimo gali kreiptis į teismą CK nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Atsakovė patyrė 963,08 eurų išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteisiamos atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai (įstaigos kodas 188722373) iš ieškovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 963,08 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius