Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-19 · Administracinė byla Nr. I-231-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-19
Bylos Nr.
I-231-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03410-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
G. B., N. Ž., D. L.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-231-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-03410-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų G. B., N. Ž. ir D. L. skundus atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-01-15 ir nuo 2013-06-25 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 1–3).

Pareiškėja N. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Generalinės prokuratūros neišmokėtą 57 900,45 Lt valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį (pareiginę algą (koeficientą) ir priedą už kvalifikacinę klasę) už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 (b. l. 56–59, 72–73).

Pareiškėja D. L. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Generalinės prokuratūros priteisti jai neišmokėtą 5 695,66 Lt darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (b. l. 124–128).

Pareiškėjos skunduose remiasi iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjoms nepagrįstai buvo sumažintos ir dėl to neteisėtai neišmokėtos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalys (b. l. 1–3, 56–59, 72–73, 124–128).

Pareiškėja G. B. skunde pažymėjo, kad 2006-05-16 buvo paskirta į Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygis, 12 kategorija) pareigas, nustatant trečią kvalifikacinę klasę. 2007-01-30 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė, o 2007-10-002 – pirma kvalifikacinė klasė. Nuo 2008-05-06 ėjo Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygis, 13 kategorija) pareigas) bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę. Nuo 2011-10-18 dirbo Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriuje. 2012-01-16 išleista tikslinių nėštumo ir gimdymo atostogų, 2012-05-21 išleista tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, iš kurių grįžo 2013-06-25. Nurodo, kad 2013-07-23 visiems Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorams, padėjėjams ir specialistams elektroniniu paštu buvo pateikta informacija apie Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimo įgyvendinimo eigą bei Personalo ir teisės skyriaus parengta informacinė aktualių teisės normų apžvalga. Minėtame laiške buvo nurodyta, kad tik oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą „Valstybės žiniose“, jis įsigalios 2013-10-01, todėl Generalinė prokuratūra neturi galimybės priteisti susidariusią darbo užmokesčio minėtiems asmenims (b. l. 1–3).

Pareiškėja N. Ž. skunduose pažymėjo, kad nuo 1997-05-16 buvo priimta į Generalinės prokuratūros Finansų ir apskaitos skyriaus viršininkės-vyriausiosios finansininkės pareigas. Nuo 2001-10-01 ir nuo 2002-07-01 jai taikytos naujos darbo apmokėjimo sąlygos. 2002-09-03 jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė. 20013-03-15 buvo perkelta į Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo-vyriausiojo buhalterio (A lygis, 17 kategorija) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 56–59, 72–73).

Pareiškėja D. L. patikslintame skunde pažymėjo, kad nuo 2005-12-14 iki 2011-09-22 Generalinėje prokuratūroje ėjo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos (B lygis, 6 kategorija) pareigas bei jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. 2008-01-28 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė. Nuo 2011-09-23 ir nuo 2012-05-01 buvo perkelta į karjeros valstybės tarnautojo A lygio, 11 kategorijos pareigas. Nuo 2012-09-11 su ja buvo pratęsti valstybės tarnautojo darbo santykiai. 2013-03-01 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Nurodo, kad buvo sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis nuo 490 Lt iki 475 Lt. Šis dydis buvo dar kartą pakeistas 2009-07-17 priimtu ir 2009-08-01 įsigaliojusiu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuriuo buvo nustatytas 450 Lt bazinis dydis. 2010–2013 m. bazinis dydis nebuvo keičiamas. Sumažinus bazinį dydį, sumažėjo visų kategorijų valstybės tarnautojų darbo užmokestis (b. l. 124–128).

Atsiliepimas

Pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjų G. B., N. Ž. ir D. L. skundus Generalinė prokuratūra remiasi iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad apskaičiuodama ir mokėdama valstybės tarnautojams darbo užmokestį vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl, vadovaudamasi Konstitucinio teismo jurisprudencija, teigia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymų dėl sumažintos darbo užmokesčio dalies grąžinimo. Taip pat pareiškėjų reikalavimams prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į D. L. skundą pažymėjo, kad Generalinės prokuratūros biudžeto lėšose nėra numatyta papildomų asignavimų, todėl teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų skundus, prašo mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus (b. l. 25–28, 78–80, 131–133).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2006-05-16 įsakymu Nr. P-265 „Dėl G. T. priėmimo į valstybės tarnybą“ priėmė pareiškėją G. T. (G. B.) 2006-05-16 į Generalinės Prokuratūros Personalų skyrių ir skyrė vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygio, 12 kategorijos) pareigoms, nustatant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 4).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2007-01-30 įsakymu Nr. P-64 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo karjeros valstybės tarnautojams“ nuo 2007-02-01 suteikė pareiškėjai G. T. (G. B.) antrą kvalifikacinę klasę bei paliko pirmą kvalifikacinę klasę pareiškėjai N. Ž. (b. l. 6–7).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2007-10-02 įsakymu Nr. P-537 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo karjeros valstybės tarnautojams“ nuo 2007-10-02 suteikė pareiškėjai G. T. (G. B.) pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2008-05-08 įsakymu Nr. I-64 „Dėl Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigybės kategorijos pakeitimo“ nustatė, kad nuo 2008-05-06 pareiškėjai G. T. (G. B.) Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigybė yra A lygio, 13 kategorijos (b. l. 8–9).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2008-06-20 įsakymu Nr. P-489 „Dėl pavardės pakeitimo“ nurodė nuo 2008-06-19 vietoj Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjos G. T. pavardės „T.“ vartoti „B.“ (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2010-04-23 įsakymu Nr. P-238 „Dėl tarnybos tęsimo pervardintame Generalinės prokuratūros Personalo valdymo ir Vidaus tyrimų skyriuje“ nustatė, kad nuo 2010-04-26 tarnybos santykiai tęsiasi Personalo valdymo ir vidaus tyrimų skyriuje vyriausiojo prokuroro padėjėjos G. B. atžvilgiu (b. l. 35).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011-10-18 įsakymu Nr. P-719 „Dėl tarnybos ir darbo santykių tęsimo pertvarkytame Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriuje ir Personalo ir Teisės skyriuje“ nustatė, kad nuo 2011-10-19 tarnybos ir darbo santykiai tęsiasi Vidaus tyrimų skyriuje pareiškėjos G. B. atžvilgiu (b. l. 11).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-01-17 įsakymu Nr. A-21 „Dėl G. B. tikslinių atostogų“ leido pareiškėją G. B. 126 kalendorinių dienų tikslinių nėštumo ir gimdymo atostogų nuo 2012-01-16 iki 2012-05-20 (b. l. 12).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-05-21 įsakymu Nr. A-259 „Dėl G. B. tikslinių atostogų“ leido pareiškėją G. B. tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, nuo 2012-05-21 iki 2014-03-30 (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013-06-30 įsakymu Nr. P-347 „Dėl G. B. grįžimo iš tikslinių atostogų“ laiko pareiškėją G. B. 2013-06-25 grįžusią iš tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti (b. l. 14).

Generalinė prokuratūra 1997-05-16 įsakymu Nr. 206-k „Dėl N. Ž. priėmimo į darbą“ nutarė 1997-05-16 priimti pareiškėją N. Ž. į Generalinės prokuratūros Finansų ir apskaitos skyriaus viršininkės-vyriausiosios finansininkės pareigas (b. l. 61).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2001-10-30 įsakymu Nr. 754-K „Dėl naujų darbo apmokėjimo sąlygų taikymo N. Ž.“ nuo 2001-10-01 taikė naujas darbo apmokėjimo sąlygas pareiškėjai N. Ž. (b. l. 62).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2002-07-17 įsakymu Nr. P-373 „Dėl naujų darbo apmokėjimo sąlygų taikymo N. Ž.“ nuo 2002-07-01 taikė naujas darbo apmokėjimo sąlygas pareiškėjai N. Ž. (b. l. 63).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2002-09-03 įsakymu Nr. P-450 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo karjeros valstybės tarnautojams“ suteikė pareiškėjai N. Ž. pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 64).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013-02-28 įsakymu Nr. P-106 „Dėl N. Ž. perkėlimo į kitas pareigas ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ 2013-03-15 perkėlė pareiškėją N. Ž. iš Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo-vyriausiojo buhalterio (A lygio, 16 kategorijos) pareigų į Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo-vyriausiojo buhalterio (A lygis, 17 kategorija) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 65).

Pareiškėja N. Ž. 2013-08-28 su prašymu „Dėl pažymos gavimo“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama išduoti pažymą, t. y. pateikti paskaičiavimus, kokio dydžio darbo užmokesčio dalis jai buvo neišmokėta nuo 2009-05-01 (b. l. 66).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2005-12-12 įsakymu Nr. P-644 „Dėl D. L. priėmimo į valstybės tarnybą“ priėmė pareiškėją D. L. 2005-12-14 į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūrą ir skyrė į prokuroro padėjėjo (B lygis, 6 kategorija) pareigas, nustatant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 117).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2008-01-28 įsakymu P-131 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo karjeros valstybės tarnautojams“ nuo 2008-02-01 suteikė pareiškėjai D. L. antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 116).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011-09-21 įsakymu Nr. P-661 „Dėl D. L. perkėlimo į kitas pareigas“ perkėlė pareiškėją D. L. 2011-09-23 į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygis, 11 kategorija) pareigas (b. l. 115).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-03-29 įsakymu Nr. P-234 „Dėl D. L. paskyrimo į kitas pareigas“ skyrė pareiškėją D. L. 2012-05-04 į Kauno apygardos prokuratūros Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjo (A lygis, 11 kategorija) pareigas, paliekant suteiktą kvalifikacinę klasę ir nustatytą darbo užmokestį (b. l. 114).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-08-30 įsakymu Nr. P-782 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokuroro padėjėjo valstybės tarnybos santykių tęsimo“ nutarė nuo 2012-09-11 tęsti pareiškėjos D. L. tarnybos santykius Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje (darbo vieta Vilkaviškyje) (b. l. 106–110).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013-02-28 įsakymu Nr. P-110 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“ suteikė pareiškėjai D. L. antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 112–113).

Generalinė prokuratūra 2013-09-18 raštu Nr. 17.2-17066 „Dėl darbo užmokesčio dalies grąžinimo“ atsakė į pareiškėjos D. L. prašymą, nurodydama, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymo dėl darbo užmokesčio dalies grąžinimo bei pateikti paskaičiavimų apie neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, nes Generalinė prokuratūra ar jos darbuotojai veikia taip, kaip privalo veikti pagal galiojančius įstatymus (b. l. 111).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjoms kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, kuris susidarė sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, bei kuris buvo mokamas pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

2008-12-19 priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsniu nuo 2009-01-01 buvo sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 475 Lt. 2009-07-17 priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 sumažintas iki 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – iki 450 Lt. Pažymėtina, kad bazinis dydis 2010–2013 m. buvo 450 Lt.

VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases; valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 buvo sumažintas iki 475 Lt, nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 – iki 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – iki 450 Lt; bazinis dydis 2010–2013 m. nekito, t. y. išliko toks pat – 450 Lt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja G. B. ėjo Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygio, 13 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 4, 5, 6–7, 8–9), nuo 2012-01-16 iki 2014-03-30 buvo išleista tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti (b. l. 12, 13), tačiau 2013-06-25 grįžo iš tikslinių atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Pareiškėja N. Ž. ėjo Generalinės prokuratūros Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos-vyriausios buhalterės (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 61, 62, 63), 2002-09-03 jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 64), 2013-03-15 perkelta į Generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo-vyriausiojo buhalterio (A lygis, 17 kategorija) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 65). Pareiškėja D. L. 2005-12-14 priimta į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos (B lygis, 6 kategorija) pareigoms, nustatant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 117), 2008-02-01 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė (b. l. 116), 2011-09-23 perkelta į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjo (A lygis, 11 kategorija) pareigas (b. l. 115), 2012-05-04 paskirta į Kauno apygardos prokuratūros Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjo (A lygis, 11 kategorija) pareigas, paliekant suteiktą kvalifikacinę klasę ir nustatytą darbo užmokestį (b. l. 114), 2013-02-28 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė (b. l. 112–113).

Taigi, pareiškėjoms dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja G. B. prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-01-15 ir nuo 2013-06-25 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2013-09-02, nagrinėjamu atveju bus vertinamas laikotarpis nuo 2009-08-01 iki 2012-01-15 ir nuo 2013-06-25 iki 2013-09-02, per kurį pareiškėjai G. B. susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.

Pažymėtina, kad Generalinė prokuratūra pareiškėjų reikalavimams priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėja G. B., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-01-15 ir nuo 2013-06-25 iki 2013-09-02, į teismą su skundu kreipėsi 2013-09-02. Pareiškėja N. Ž., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-09-03. Pareiškėja D. L., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-10-07. Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjos ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį joms išmokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros prašymą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėjos skundą teismui pateikė praleidusios ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio: pareiškėja G. B. – iš laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-09-01; pareiškėja N. Ž. – iš laikotarpio nuo 2009-05-01 iki 2010-09-02; pareiškėja D. L. – iš laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-10-06. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimai šiose dalyje (pareiškėjos G. B. atžvilgiu – nuo 2009-08-01 iki 2010-09-01, pareiškėjos N. Ž. atžvilgiu – nuo 2009-05-01 iki 2010-09-02, pareiškėjos D. L. atžvilgiu – nuo 2009-08-01 iki 2010-10-06) atmetami.

Nagrinėjamu laikotarpiu (pareiškėjos G. B. atžvilgiu – nuo 2010-09-02 iki 2012-01-15 ir nuo 2013-06-25 iki 2013-09-02, pareiškėjos N. Ž. atžvilgiu – nuo 2010-09-03 iki 2013-09-30, pareiškėjos D. L. atžvilgiu – nuo 2010-10-07 iki 2013-09-30) pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl 2009-07-17 priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio konstitucingumo, Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009-08-01 valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui. Šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai. Šis bazinis dydis buvo mažinamas nuosekliai, t. y. nuo 490 Lt iki 475 Lt, o vėlesne įstatymo redakcija – iki 450 Lt, todėl valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir vėlesnė jo redakcija atitiko objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumą. Esant Konstitucinio Teismo išaiškinimui, pareiškėjos D. L. argumentai, kad jai buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, kuris susidarė sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, atmetami kaip nepagrįsti.

Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Pažymėtina, kad Grąžinimo įstatyme praradimų kompensavimo tvarka, vadovaujantis Grąžinimo įstatymo 2 str. 2 d., yra grindžiama proporcingumo principu, kuris yra reikšmingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (nagrinėjamu atveju – Generalinei prokuratūrai) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimus kėlė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Generalinės prokuratūros atžvilgiu.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjų reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra Generalinė prokuratūra, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. B., N. Ž. ir D. L. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė