- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-710-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- R. J., K. J.
- Trečiasis asmuo
- notarė Dalytė Marija Uldukienė
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams K. J. , R. J. , tretysis asmuo notarė Dalytė Marija Uldukienė, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu sandorį – 2005-12-08 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo K. J. , ir taikyti restituciją natūra. Nurodė, kad ji ir atsakovas K. J. pagal 2005-01-28 paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, išduotą po jų motinos G. J. mirties 2004-04-14, lygiomis dalimis paveldėjo 1,0033 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 73,04 kv. m. bendro ploto, lauko virtuvę, garažą, pastatą – tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), piniginį indėlį, esantį AB banke „Hansabankas“. 2005-12-08 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė jai priklausančią ½ dalį pastatų: gyvenamąjį namą, lauko virtuvę, garažą, pastatą – tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), už 6 000 Lt pardavė atsakovui – broliui K. J. . Šis sandoris pripažintinas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.91 str. pagrindu, t.y. dėl apgaulės ir susidėjusių sunkių aplinkybių (sveikatos, šeiminių). Nurodė, jog atsakovas, pakvietęs ieškovę į savo namus, laikė ją nelaisvėje, darė ieškovei psichologinį ir fizinį poveikį (tiesioginio fizinio smurto nenaudojo), pasinaudojo bloga jos sveikatos būkle, ir privertė sudaryti minėtą sandorį ir patvirtinti, jog ieškovė gavo pinigus prieš sandorio sudarymą, nors jie nebuvo jai perduoti.
Atsakovas K. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo sandoris tarp šalių buvo sudarytas laikantis Civilinio kodekso normų, reguliuojančių nekilnojamojo turto pardavimą, reikalavimų. Pati ieškovė pablogino sau gyvenimo sąlygas, ji pati išėjo iš ginčo namų, jos niekas nevarė, visiškai nepagrįstas ieškovės nurodymas, kad ji atsakovo namuose buvo laikoma prievarta ir, kad sandoris buvo sudarytas paveikus ją psichologiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė sandorį sudarė laisva valia, ji siekė perleisti jai priklausančio turto dalį ir perleido atsakovui. Prieš sudarant sutartį pas notarą, šalys patvirtino, jog yra atsiskaitę, ieškovei buvo perskaitytas sutarties tekstas, ji, turėdama vidurinį spec. išsilavinimą, suprato, jog sudaroma ne dovanojimo, bet pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas laikė, jog ieškovė neįrodė, kad jai nebuvo sumokėta už atsakovui perleistą turto dalį, ieškovė puikiai suprato sudaromo sandorio turinį, ji sudarė laisva valia, niekieno neverčiama ir be apgaulės. Teismas, nustatęs, jog pati ieškovė elgėsi nerūpestingai, piktnaudžiavo alkoholiu, perleido neatlygintinai kitą nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims dėl to, kad buvo pasirašiusi paskolos raštelį 18 000 Lt sumai, kurių realiai negavo, iškilus būtinybei gyveno atsakovų name, kur su ja buvo elgiamasi pagarbiai bei rūpinamasi ja, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovės valia dėl ginčo sandorio sudarymo formavosi jai sunkiomis aplinkybėmis ir kad atsakovas apie tai žinojo ir pasinaudojo jomis sudarydamas sandorį su ieškove aiškiai nenaudingomis sąlygomis. Teismas laikė, jog nenustatyta, kad ieškovė, tiek prieš sudarant sandorį, tiek ir jo metu sirgo kokia nors sunkia liga, kuri būtų turėjusi įtakos sudarant ginčijamą sandorį.
Šalies argumentai
Ieškovė V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-03-19 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo formuojamos praktikos tokiose bylose.
Teismas nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertino priešingai nei analogiškoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004. Teismas visiškai nepasisakė ir neargumentavo ieškovės nurodomų aplinkybių – negalėjimas susirasti darbo dėl sveikatos, silpna sveikata, neturėjimas kur gyventi, o tik išvardino šias aplinkybes. Teismas vertino teisiškai nereikšmingus faktus bylai nurodydamas, jog pati ieškovė elgėsi nerūpestingai ir kitas aplinkybes, kurios net nebuvo tiriamos apylinkės teisme.
Teismas nepagrįstai netyrė byloje pateikto įrodymo dėl ginčo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, kuri 2005-01-01 – 2006-12-31 laikotarpiu svyravo nuo 100 000 Lt iki 150 000 Lt, nes jis turėjo įtakos sprendžiant klausimą ar sandoris, kuriuo turtas parduotas už 6 000 Lt, tarp šalių buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir ieškovei labai nenaudingomis sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsakovai K. J. ir R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sandoris sudarytas šalims suprantant jo esmę, siekiant sandorio sukeliamų pasekmių. Ieškovės išdėstyti argumentai apeliaciniame skunde paneigti byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, tinkamai taikė bei aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas.
Nustatyta, kad ieškovė V. V. 2005-12-08 sudarė su savo broliu atsakovu K. J. ½ dalį pastatų: gyvenamojo namo, lauko virtuvės, garažo, pastato – tvarto, esančių Žebertinių k., Elektrėnų sav., pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė pardavė atsakovui jai nuosavybės teise priklausiusių pastatų ½ dalį už 6 000 Lt.
Ieškovė šį sandorį prašė pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso 1.91 straipsnio pagrindu (ieškovė sandorį sudarė dėl apgaulės ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių).
Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie tai, jog ji ginčijamo sandorio sudarymo metu ar prieš jį sudarant buvo apgauta ar atsakovas pasinaudojo ieškovei susidariusiomis sunkiomis aplinkybėmis.
Pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jeigu jis buvo sudarytas dėl apgaulės. Toks sandoris turi sandorio šalies valios trūkumų. Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių taip pat, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai tiek aktyvūs, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių, tiek nutylėjimas. Apgaule nelaikomas sandorį sudarančio asmens suklydimas dėl sandorio pasekmių. Ieškovė nurodė, kad ji buvo atsakovo apgauta, nes galvojo, jog sudaro ½ dalies pastatų dovanojimo sutartį, o faktiškai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pinigų už parduotą nuosavybę negavo. Šių nurodytų aplinkybių ieškovė neįrodė. Iš ginčijamos sutarties turinio matyti, kad šalims, tame tarpe ir ieškovei, sutarties prasmė ir pasekmės notarės tvirtinusios sandorį buvo išaiškintos (b.l. 33). Apie sutarties turinio ir jos pasekmių išaiškinimą teisme nurodė atsakovai, o taip pat byloje paaiškinimus davęs tretysis asmuo notarė D.M.Uldukienė. Liudytojos D. R. , J. L. , L. K. , G. J. parodė, jog joms žinoma, kad tarp šalių buvo sudaryta būtent pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodytais įrodymais yra paneigtas ieškovės argumentas apie tai, jog ieškovė sudarė dovanojimo sutartį. Tais pačiais įrodymais paneigtas ieškovės teiginys, kad jai pirkėjas nesumokėjęs už parduotus pastatus pinigų. Tiek sutartyje (sutarties 3.1 p.) nurodyta, kad ieškovei pinigai sumokėti prieš pasirašant sutartį, tiek notarė D.M.Uldukienė paaiškino, jog atsiskaitymas tarp sandorio šalių įvyko jos kabinete ir ji matė, kaip ieškovei buvo perduoti pinigai, o ieškovė jai patvirtino, kad su ja pagal sandorį atsiskaityta. Liudytoja D. R. parodė, kad su ieškove buvo atsiskaityta notarės kabinete. Šie įrodymai paneigia ieškovės nurodytą argumentą, kad jai nebuvo sumokėti pinigai pagal sandorį.
Ieškovė ginčydama sandorį nurodytu pagrindu ieškinyje nurodė, kad prieš ją buvo naudojamas psichologinis bei fizinis smurtas, taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino šio jos teiginio. Kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Teismas įvertino ieškovės nurodytą aplinkybę apie fizinio ir psichologinio smurto prieš ją naudojimą ir apie tai pasisakė sprendime (b.l. 109). Iš ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pas brolį ji apsigyveno, nes pati prašėsi pagalbos, kadangi buvo persekiojama neva jos pačios kreditorių, brolio namuose ji nebuvo laikoma prieš jos valią, nes galėjo išeiti iš namų, ką ji savaitės bėgyje vieną kartą buvo padariusi, o po to tą pačią dieną vėl grįžo į brolio namus. Ta aplinkybė, jog ją visą laiką prižiūrėjo brolis ar jo šeimos nariai, negalima laikyti nei fizine, nei psichologine prievarta, o įvertinant tai, kad ji pati bijojo savo kreditorių ir prašėsi apginama, visiškai natūralu, jog ją kas nors prižiūrėjo.
Teismas atsižvelgdamas į ieškovės turimą ligą – ji serga lėtiniu alkoholizmu, ką patvirtina įrašas apie šią ligą jos medicininėje kortelėje, kuri prijungta prie bylos (b.l. 39), į atsakovų paaiškinimus ir byloje apklaustų liudytojų parodymus turėjo pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė visą savo turtą prarado – neatlygintinai perleido žemės sklypą ir butą kitiems asmenims (b.l. 55-58), skundo argumentas, jog šios aplinkybės nebuvo tiriamos, atmestinas.
Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog nuo 50 000 Lt iki 75 000 Lt vertės turtas buvo parduotas tik už 6 000 Lt, ir nevertino, jog ieškovė tai padarė dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Teismas neturėjo pagrindo abejoti parduoto turto verte, kurią pardavimo dienai nustatė valstybinė įmonė Registrų centras (b.l. 34), t.y., visi sodybos pastatai įvertinti 13 153 Lt, ieškovė pardavinėjo ½ dalį pastatų. Ieškovės į bylą pateiktu UAB „Fevis“ raštu apie individualių gyvenamųjų namų, esančių Elektrėnų sav., Žebertonių k., vertę, pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, nes toks raštas neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, jis pasirašytas netinkamo asmens, jokių įrodymų, jog bendrovės vadybininkas gali pasirašyti oficialius dokumentus bendrijos vardu, nepateikta. Šiame rašte pateikta informacija apie individualių gyvenamųjų namų vertę nagrinėjamoje vietovėje yra bendro pobūdžio ir nustatant konkretaus objekto vertę ja vadovautis nėra jokio pagrindo. Tiek notarė tvirtindama sandorį, tiek teismas nagrinėdamas ieškovės reikalavimą neturėjo pagrindo abejoti VĮ Registrų centro nustatyta pastatų verte. Ieškovė nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, kad pastatų vertė sandorio sudarymo metu buvo kita nei fiksuota pirkimo-pardavimo sutartyje.
Taip pat kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog ieškovės sveikatos būklė buvo tokia sunki, jog dėl šios būklės ji sudarė ginčijama sandorį. Byloje esančioje ieškovės medicininėje kortelėje nėra įrašų apie sunkią ieškovės ligą. Iš įrašų matyti, kad ieškovei buvo planuojamas operacinis gydymas, tačiau planuojama operacija nėra brangiai kainuojanti, apskritai nėra duomenų, kad ieškovei reikėjo mokėti už operaciją, nors pagal ieškovės paaiškinimus operacija jai buvo padaryta.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovės nurodytu pagrindu nepripažino sutarties negaliojančia, nes ieškovė savo reikalavimo pagrindo neįrodė (CPK 178 str.), atvirkščiai, teismas teisingai nusprendė, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta sąmoningai siekiant sandorio pasekmių, laisva valia.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.), nenustatė nei Civilinio proceso kodekso 329, nei 330 str. numatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.