- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- eI-1686-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00826-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apygardos
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. S., O. C., V. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės miškų tarnybos, VĮ Varėnos miškų urėdijos, A. Z.
- Kategorijos
- 11.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovui L. D. , trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Varėnos miškų urėdijos atstovui D. S. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. C. , V. S. ir V. G. , tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Z. individualiai įmonei, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai ,VĮ Varėnos miškų urėdijai, notarui R. M. dėl įsakymo panaikinimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu prašymu prašydama : 1) panaikinti 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalį (1.2.p), kuria nustatytas žemės sklypo, esančio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), plotas 3,9762 ha, iš jo: 3,4027 ha žemės ūkio naudmenų, 0,5735ha miško; 2) pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartį Nr. 856, patvirtintą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M. , pagal kurią V. G. padovanojo 3,9762 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po ½ V. S. ir O. C. .
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas VĮ Varėnos miškų urėdijos raštas Nr. V4-236 dėl viešojo intereso gynimo, kuriame prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl perleisto privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miško ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad 1994 m. kovo 23 d. Varėnos rajono valdybos sprendimu Nr. 1084/117-v „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. G. , Zigmo“, M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 13,52 ha žemės, grąžinant natūra 13,52 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio 10 d. M. G. notarine sutartimi Nr. 218V šį žemės sklypą padovanojo savo sūnui V. G. . 2008-07-25-2009-03-17 užsakovo V. G. prašymu geodezininkas A. Z. atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus, kurių metu šis žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus: 8,9780 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,9762 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1941-(1.3) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ žemės sklypo 13,52 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys buvo pakeisti, padalijant šį žemės sklypą į du žemės sklypus: 8,9780 ha žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,9762 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iki kadastro duomenų keitimo, Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)miško žemės plotas buvo 0,7000 ha. Po kadastro duomenų keitimo, žemės sklype Nr. 3808/0005:193 miško žemės liko 0,6660 ha, o į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko 0,5735 ha miško žemės, t.y. miško žemės plotas padidėjo iki 1,2395 ha. Atlikus kadastrinius sklypo matavimus ginčo sklypo (kadastrinis Nr. 3808/0005:194) taškai Nr. 16,15,14,13, koordinačių sistemoje pateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją.
Pareiškėja, remdamasi Valstybinė miškų tarnybos 2014 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 48915 duomenimis, tvirtino, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, t.y. 0,55 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją. Valstybinė miškų tarnyba, tikslindama situacijos aplinkybes ir papildomai atlikusi patikrinimą 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. R2-1380 nurodė, jog ginčo sklype yra registruotas 0,55 ha valstybinės reikšmės miško plotas, iš kurio 0,49 ha sudaro Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijos 118 kvartalo 1-ame taksaciniame sklype augantis 64 metų eglynas, tačiau valstybinės reikšmės miškams priskirtas likęs 0,06 plotas neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl, prokurorės nuomone, neabejotinai 0,49 ha valstybinės reikšmės miško po sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinių matavimų pateko privačion nuosavybėn.
Tvirtino, jog atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, sklypo ribos pakito taip, jog į sklypą pateko valstybinės reikšmės miškų plotas. Kadastriniai matavimai buvo atlikti po Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr. 1370 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo, kuris priimtas 2004 m. lapkričio 3 d., todėl juos atlikdamas matininkas A. Z. galėjo ir privalėjo nustatyti, jog sklypas (kadastro Kr. (duomenys neskelbtini)) po matavimų apima ir valstybinės reikšmės miškų plotą, tačiau to neatliko, savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 8 d. 1p. nuostatas. Pareiškėjos nuomone, matininkas, konkrečiu atveju įvertinęs faktinę situaciją, jog dalis žemės sklypo išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir šio sklypo ribos kinta daugiau nei leistina ploto paklaida, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p., privalėjo apie tai informuoti tiek užsakovą, tiek Apskrities viršininką. Tačiau, net ir konstatavus, jog matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, neatsižvelgė į tai, kad valstybinės reikšmės miškas patenka į privatų ginčo sklypą, būtent apskrities viršininkas privalėjo, tikrindamas kadastrinių matavimų bylą, konstatuoti, jog tokie kadastriniai matavimai, kokie buvo atlikti ginčo sklypui, negali būti patvirtinti. Ginčijamo įsakymo 1.2. punktas, kuriuo atidalintas iš 13,52 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo 3,9762 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas, nes po kadastrinių matavimų pakeitimo, į šio sklypo plotą patenka valstybinės reikšmės miškų plotas, o tai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (LR Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str., Žemės įstatymo 6 str.), pagal kuriuos Lietuvos valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir juos įsigyti savivaldybių ir privačion nuosavybėn negalima. Pagal CK 4.7 str. valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas, todėl, apginant viešąjį interesą, panaikinus administracinį aktą, turi būti pripažinta negaliojančia ir 2010 m. kovo 15 d. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartis Nr. 856, pagal kurią V. G. padovanojo 3,9762 ha žemės sklypą lygiomis dalimis po ½ V. S. ir O. C. . Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą ir minėtos institucijos atstovas teismo posėdžio metu su prašymu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ginčo kadastriniais matavimais buvo pakeistos žemės sklypo ribos. Pažymėjo, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, nustatytas kadastriniais matavimais, buvo 0,5658 ha mažesnis nei buvo atkurtos nuosavybės teisės, o tai, kad po kadastrinių matavimų nustatytas miško žemės plotas padidėjo, neįrodo, kad šiuo metu valstybinės reikšmės miškams priskirtas miško plotas nepateko į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimo metu. Nuosavybės teisės buvo atkurtos 1995 metais, tuo metu preliminariais matavimais ir buvo priskirtas miško žemės plotas šiam sklypui. Kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008-2009 metais, t. y. praėjus 10 metų, todėl miško žemės plotas padidėjo natūraliai dėl sklype esančio miško plėtimosi. Taip pat akcentavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane tarp taškų Nr. 13 ir Nr. 16 yra pažymėta tvora, ties kuria ir eina sklypo riba, todėl kadastriniai matavimai buvo rengiami ir atsižvelgiant į nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės miško ploto dalis priskirta valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu, t.y. jau po nuosavybės teisių atkūrimo (nuosavybės teisės atkurtos 1995 m.) bei į tai, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Įsakymo 1.2. punktą, o nepanaikinus skundžiamo įsakymo dalies, nėra pagrindo naikinti ir dovanojimo sutarties.
Atsakovai O.C., V. S. , V. G. atsiliepime į prašymą ir jų atstovė su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos pateikta 2014 m. gegužės 26 d. pažyma Nr. 48915 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra neteisinga ir joje užfiksuoti duomenys nėra tikslūs. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys kadastro duomenys nesutampa su minėta Valstybinės miškų tarnybos pažyma, kadangi Kauno apskrities viršininko administracijai vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, jos turėtais duomenimis ir dabar Nacionalinės žemės tarnybos turima informacija, ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miško plotus. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapis ir jame esantys duomenys turi sutapti su VĮ Registrų cento kadastro duomenimis, tačiau taip nėra. 2008-07-25 - 2009-03-17 užsakovo V. G. prašymo pagrindu geodezininkas A. Z. atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus, kurių metu šis žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus, žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, ir jos nesikirto/nepersidengė su kitais įregistruotais ir kadastro žemėlapyje pažymėtais sklypais, todėl atsakovų nuomone, yra akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Vadovaujantis ginčijamo akto priėmimo metu galiojusios redakcijos Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.3 punktu, jeigu tikrinant nustatoma, kad Kadastro duomenys neatitinka kito registro ar kadastro duomenų, apie tai pranešama tą registrą ar kadastrą tvarkančiai įstaigai. Vadovaujantis ginčijamo akto priėmimo metu galiojusios redakcijos Miškų valstybės kadastro nuostatų 35 punktu, nustačiusi, kad į Kadastro duomenų bazę įtraukti klaidingi duomenys, Kadastro tvarkymo įstaiga nedelsdama klaidą ištaiso ir apie tai informuoja Kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys perduoti. Atsakovų nuomone, Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga, dėl to susidarė dabartinė situacija, kai Nacionalinės žemės tarnybos ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo VĮ Registrų centro turima informacija nesutampa su Miškų valstybės kadastro duomenimis. Pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo yra formalaus pobūdžio, kadangi ginčo sklypuose nėra ir niekada nebuvo valstybinio miško, o nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės ūkio paskirties žemę. Pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį, nes, atsakovų nuomone, yra praleistas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą. Atsakovų atstovė tvirtino, jog pareiškėja neįrodė, kad šioje byloje ginčijamu įsakymu buvo pakeistos žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, ribos, nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimą, reikalavimų buvo nesilaikyta, atliekant kadastrinius matavimus, todėl atsakovams yra užkirsta galimybė pateikti atsikirtimus į prašymą.
Atsakovų atstovės nuomone, šioje byloje skundžiamo įsakymo panaikinimas konkrečiu atveju teisinių pasekmių nesukurs, nes nėra ginčijamas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas- 1995 metais priimtas administracinis aktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba ir VĮ Varėnos miškų urėdija prašė tenkinti prokurorės prašymą. Atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu dalyvavę atstovai nurodė, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo ribos pakito taip, kad į sklypą ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko 0,55 ha valstybinės reikšmės miško, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Dėl šių priežasčių ginčijamo įsakymo 1.2 punktas, pagal kurį į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka dalis valstybinės reikšmės miško, yra neteisėtas. Pažymėjo, kad Alytaus apskrities viršininkas, priimdamas 2009-06-25 įsakymą Nr. Ž-1941 -(1.3), pagal kurį į privatų žemės sklypą pateko dalis valstybinės reikšmės miško, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio reikalavimus. Panaikinus Alytaus apskrities viršininko 2009-06-25 įsakymą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė į valstybinės reikšmės mišką, patvirtintą Vyriausybės nutarimu Nr. 1370, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės- 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartis Nr. 856 bei taikyta restitucija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. individuali įmonė su prašymu nesutiko. A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis kadastrinius matavimus atliko tomis ribomis, kurios buvo nustatytos atkuriant nuosavybės teises, remdamasis abrisu, žemės sklypo preliminariu planu, atsižvelgdamas į nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą.
Pareiškėjos skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Konkrečiu atveju prokurorė kreipėsi į teismą, gindama viešąjį interesą.
Įstatymai nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A882 -65/2009, 2014 m. sausio 29 d. A146-79/2014 ir kt.).
Viešo intereso gynimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros 19 straipsnio nuostatos. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybinės reikšmės miškų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t. y. viešuoju interesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3023/2012 ir kt.). Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas.
Ginčas byloje kilęs dėl 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalies (1.2.p), kuria nustatytas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas 3,9762 ha, iš jo: 3,4027 ha žemės ūkio naudmenų, 0,5735 ha miško, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymos (schemos) apie grafinius miškų valstybės kadastro duomenis ( 2015-08-26 Nr. 60222, 2015-08-27 Nr. 60230) patvirtina, jog į minėtą žemės sklypą patenka 0,55 ha valstybinės reikšmės miško plotas ( b.l. 137-138). Nors atsakovai V. S. , V. G. , O. C. teigė, kad Valstybinės miškų tarnybos pateikti grafiniai miškų kadastro duomenys, kuriais remiasi prokurorė, yra neteisingi, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, teismui nepateikta, todėl teismas, spręsdamas ginčą, jais vadovaujasi. Pažymėtina, jog aplinkybė dėl 0,55 ha ginčo sklypo patekimo į valstybinės reikšmės miškų plotą buvo nustatyta ir ankstesnės, t.y. 2014 m. gegužės 26 d. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 48915 duomenimis, o 2015 m. atliktas pakartotinis situacijos aplinkybių vertinimas Miškų kadastro duomenų pagrindu.
Duomenų apie, kad būtų pažeistas terminas kreiptis į teismą, byloje nėra.
Administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (administracinė byla Nr. A146-335/2008, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr.5(15), 2008, psl. 184-229).
Administracinėje byloje nustatyta, jog Varėnos rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1086/117-v „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. G. , Zigmo“ M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 13,52 ha žemės, grąžinant natūra 13,52 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančioje 1994 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad 13,52 ha žemės ūkio paskirties sklype yra 12,62 ha žemės ūkio naudmenų, 0,20 ha kelių ir 0,70 ha miško. M. G. 2005 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartimi Nr. 218V, žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido atsakovui V. G. . 2008-07-25 - 2009-03-17 pagal užsakovo V. G. prašymą geodezininkas A. Z. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Alytaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. Ž-1941-(1.3) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys buvo pakeisti, padalijant šį žemės sklypą į du žemės sklypus: 8,9780 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,9762 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Po kadastro duomenų keitimo, padalijus minėtą žemės sklypą į du žemės sklypus, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) liko 0,6660 ha miško, o į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko 0,5735 ha miško žemės. Po kadastrinių matavimų aptariamuose sklypuose miško žemės plotas padidėjo iki 1,2395 ha, t. y. 0,5395 ha daugiau, nei buvo nurodyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo eksplikacijoje. 2010 m. kovo 15 d. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi Nr. 856, V. G. atidalintą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo V. S. ir O. C. .
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktais 2015 m. duomenimis nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (0,55 ha) patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos pareiškime iš esmės teigiama, kad ginčijamo administracinio teisės akto dalimi (juo patvirtintuose kadastriniuose matavimuose) valstybinės reikšmės miškas buvo neteisėtai priskirtas asmens privačiai nuosavybei, t. y. atlikus kadastrinius matavimus pirminio žemės sklypo taškai Nr. 16, 15, 14, 13 koordinačių sistemoje pateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją.
Ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui po nuosavybės teisių atkūrimo. Administracinis aktas ( Varėnos rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 1086/117-v dėl nuosavybės teisių atkūrimo), kurio pagrindu 13,52 ha žemės sklypas buvo suformuotas M. G. atlikus preliminarius matavimus, byloje nėra ginčijamas.
Preliminarių matavimų būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ( toliau – ir Nuostatai) ir 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės ( toliau – ir Taisyklės), kurios, be kita ko, reglamentuoja žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymą ( 2p.). Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, išskyrus atvejus, kai atidalijami žemės sklypai ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai sugrąžinti bendrąja daline nuosavybe natūra po 1997 m. liepos 1 d. (3.1p.). Taisyklių 11 punkte nurodyta, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus ir kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
Motyvuojamoji dalis
Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo praktiką šioje ir analogiškose bylose (Nr. A438-222/2014, A1246-492/2015, A1334-8581/2015) yra konstatavęs, jog minėtu teisiniu reglamentavimu yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), <...> tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.
Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių. Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti. Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą.
Administracinėje byloje, kaip jau minėta, yra nustatyta, jog dalis ginčo sklypo patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Ginčo kadastrinių matavimų byloje esantis matininko A. Z. žemės sklypo ploto leistinos paklaidos paskaičiavimas ( b.l. 21) patvirtina, jog atlikus kadastrinius matavimus plotų skirtumas neatitiko maksimalios leistinos plotų skirtumo paklaidos, nustatytos Kadastro nuostatų 1-ame priede, todėl kadastrinius matavimus atlikęs matininkas privalėjo informuoti užsakovą ir žemėtvarkos skyrių, o pastarasis surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) spręsti žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente klausimą. Tokių byloje duomenų nėra, todėl, nustačius Nuostatų 21 p. pažeidimą, būtų pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą, kaip neatitinkantį procedūrinių teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Tačiau konkrečiu atveju, įvertinant tai, kad 1995 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 1086/117-v dėl nuosavybės teisių atkūrimo neginčijamas, teismo nuomone, byloje būtina nustatyti, jog ginčo žemės sklypo dalies priskyrimas valstybinės reikšmės miškui buvo būtent ginčijamų kadastrinių matavimų, kurie patvirtinti skundžiamu sprendimu, pasekmė.
2014 m. lapkričio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. individualios įmonės atstovas A. Z. , kuris atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nurodė, kadastrinius matavimus atliko tomis ribomis, kurios buvo nustatytos atkuriant nuosavybės teises bei atsižvelgdamas į nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą, teigė, jog faktiškai šią ribą žymėjo mediniai riboženkliai ties taškais Nr. 16 ir Nr. 17, prakirsta linija bei tvora. Šiuos paaiškinimus iš esmės patvirtino ir 2016-03-15 teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog ginčo žemės sklypo ribas iš rytinės pusės su valstybinio žemės fondo žeme nustatė palei tvorą, kuri ribojosi su mišku. 2008-09-12 A. Z. įmonės atliktame žemės ribų paženklinimo-parodymo akte 6 punkte nurodyta, jog žemės sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Ginčo matavimų atlikimo metu galiojusi Taisyklių 29.4p. redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata, jog riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su natūraliais arba dirbtiniais objektais (pastato siena, medžių eilė ir t. t.);
Pagal Taisyklių 29.8.14.punktą, žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus. Konkrečiu atveju kadastrinių duomenų byloje esantis 2009 m. kovo 17 d. žemės sklypo kadastrinių matavimo patikrinimo aktas įrodo, jog 2008m. 07 mėn. paženklinimo aktas buvo patikrintas Varėnos raj. žemėtvarkos skyriaus vedėjos, tai patvirtina parašas ir įrašas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus.
Kadastro nuostatų 65 punkto nuostatos ( ginčo kadastrinių matavimo metu galiojusi redakcija) įpareigoja, jog tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojui pateikus žemėtvarkos skyriui, pastarasis, be kita ko, patikrina, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas (65.3p.). Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, surašo bylos patikrinimo aktą, kurio formą tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba ( 66p.). Kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų buvęs surašytas šio pobūdžio patikrinimo aktas. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pagal 2015-09-07 Valstybinės miškų tarnybos prašymą Nr. R2-1255 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus specialistai patikrino žemės sklypų ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezininko A. Z. atliktais geodeziniais matavimais nustatytų ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams. Tai užfiksuota 2015-09-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( toliau – ir Varėnos skyrius) rašte Nr. 3SD-5903-(14.3.7), kuriame nurodyta, jog kameraliai patikrinus geodezininko A. Z. parengtus žemės žemės sklypų planus, nustatyta, jog minėtų žemės sklypų ribos atitinka žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)suformavimo dokumentus (VAĮ „Melprojektas“ darbuotojo A. J. parengtą žemės sklypo abrisą ir 1995-01-11 parengtą laikiną žemės sklypo Nr. 60 planą M:10000). Aplinkybę, kad matininkas A. Z. , atlikdamas kadastrinius matavimus, rėmėsi Laikinu žemės sklypo planu, patvirtina 2008-07 Žemės ribų paženklinimo aktas, kuriame nurodyta, jog buvo vadovaujamasi „preliminariu žemės sklypo planu“.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kadastrinių matavimų byloje esantis matininko A. Z. žemės sklypo ploto leistinos paklaidos paskaičiavimas patvirtino, jog atlikus kadastrinius matavimus plotų skirtumas neatitiko leistinos maksimalios plotų skirtumo paklaidos, nustatytos Kadastro nuostatų 1-ame priede, 2015-04-04 nutarties pagrindu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojo įvykdyti 2002-04-15 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 534, kuriuo patvirtinti LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatai“, 21 punkte įtvirtintą reikalavimą - nustatyti ginčo žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje.
Varėnos skyrius 2016-05-05 rašte Nr. 3SD-3108–(14.3.9) nurodė, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausęs V. G. ir M. G. , buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamo turto registre pagal VAĮ „Melprojektas“ matininko A. J. 1995-01-11 parengtą laikiną žemės sklypo planą, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus grafiškai ( preliminariais matavimais).
Pagal kameraliai atstatytas 13,1226 ha žemės sklypo ( proj. Nr. 60) Laikinajame plane ribas, palyginus jas su A. Z. IĮ matininko A. Z. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planuose nurodytais linijų ilgiais ir su to paties sklypo VAĮ „Melprojektas" matininko A. J. 1995-01-11 parengtame plane nurodytais linijų ilgiais, buvo nustatyta, kad šiaurinė riba tarp posūkio taškų 3-4 yra sutrumpėjusi 20,61m., rytinė riba, pažymėta situacijos schemoje tarp posūkio taškų Nr. 4-5 yra pailgėjusi 5,35 m., pietvakarinė riba, pažymėta situacijos schemoje tarp posūkio taškų 7-1, yra pailgėjusi 12,06 m. Šiuos duomenis įrodo Nacionalinės žemė tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausiojo specialisto G. P. parengtos situacijos schemos (toliau- ir Situacijos schemos). Teismo nuomone, minėtame rašte pateikta Nacionalinės tarnybos išvada ir Schemos patvirtina, jog žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalijant į du sklypus ir atliekant kadastrinius matavimus, buvo pakeistos žemės sklypo ribos (konfigūracija). Tačiau iš minėtų Situacijos schemų matyti, jog Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypų ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pagal A. Z. 2008m. liepos mėn. atliktus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ginčo dalyje ( rytinėje žemės sklypo pusėje) iš esmės sutampa su nuosavybės teisių atkūrimo metu matininko A. J. Laikinajame žemės sklypo plane (proj. Nr.60, buv. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytomis (Schemų sudarymo metu kameraliai atstatytomis) ribomis. Tai sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog atliekant kadastrinius matavimus, rytinėje žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su valstybiniam žemės fondui priklausančiu žemės sklypu, kuris patikėjimo teise priklauso valstybei (naudojamas girininkijos) žemės sklypo ribos iš esmės nesikeitė (nebuvo pailgintos valstybinės reikšmės miško kryptimi). Sklypo rytinės ribos, Schemoje nurodytos tarp posūkio taškų Nr. 4-5 (pagal kadastrinių matavimų planą atitinkančių ribą tarp posūkio taškų 16-15-14-13) pailgėjimas 5,35 m. negali būti pripažintas sklypo ribos ginčo teritorijoje pakeitimu, nes dėl jo riba tarp nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuoto žemės sklypo ir kadastriniais matavimais pažymėto žemės sklypo ginčo dalyje, kurioje pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,55 ha dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją, iš esmės nesikeitė.
VĮ Varėnos miškų urėdija 2015-10-05 rašte Nr. V4-493, adresuotame Valstybinei miškų tarnybai, taip pat yra nurodžiusi, jog 1995 m. atkuriant nuosavybę ginčo žemės sklypas suformuotas besiribojant su tuometinės Merkio girininkijos (kv. 118) ribomis. Sugretinus Laikiną žemės sklypo planą, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo schemą su turimu 1987 m. Varėnos MŪGS pagrindinės įmonės Merkio girininkijos planšetu Nr. 3 (kuriame yra nurodyti konkrečių linijų ilgiai) ribos atitinka, padarė išvadą, kad 1995 m. žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)grąžintas aiškiomis besiribojančiomis su 118 kvartalo ribomis. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir liudytoju apklaustas V. M. , kuris kaip grupės vadovas, yra pasirašęs matininko A. J. parengtame Laikinajame žemės sklypo plane. Minėtas liudytojas patvirtino, jog Laikinajame plane nurodyta ginčo linija, skirianti 13,52 ha žemės sklypą nuo Merkio Girininkijos, sutapo su Girininkijos riboženkliais, todėl pagal juos buvo nustatyta žemės sklypo riba su mišku.
Pareiškėja tvirtino, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų teritorijai ginčo kadastrinių matavimų metu, tačiau teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus specialiomis žiniomis pagrįstus grafinius duomenis. Prokurorė rėmėsi 2015-08-27 Valstybinės miškų tarnybos schema Nr. 60230 ( b.l. 138), kuri, jos nuomone, patvirtina 0,55ha valstybinės reikšmės miškų teritorijos priskyrimą, atliekant sklypo kadastrinius matavimus. Iš minėtos schemos matyti, jog joje buvo atliktas palyginimas 2009-01-01 ir 2015-06-01 ginčo žemės sklypų Nekilnojamo turto kadastro duomenų įregistravimo viešame registre pagal kadastro žemėlapio duomenis. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo remiantis turėtų būti vertinamas žemės sklypo ribų atitikimas teritorijų planavimo dokumentais suformuotoms žemės sklypo riboms, nes tai neatitiktų Taisyklių 11p., 65.3p. reikalavimų, todėl pareiškėjos šio pobūdžio argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
LVAT nutartyje Nr. A-1334-858/2015, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, yra nurodęs, jog būtent pareiškėja turi pareigą pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis ji remiasi pareiškime, t. y. turi pareigą įrodyti, jog skundžiamo 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ dalimi, kuria buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, buvo pakeistos žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, ribos ar nesilaikyta kitų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų bei kitų kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, pažymėjęs, jog vien ta aplinkybė, kad atlikus kadastrinius matavimus miško žemės plotas padidėjo, atsižvelgiant į laiko tarpą, kuris praėjo nuo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kadastrinių matavimų atlikimo momento, negali būti vienareikšmiškai traktuojama kaip įrodymas, jog atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, buvo įsiterpta į valstybinės reikšmės mišką.
Teismo nuomone, pareiškėja nustatytos įrodinėjimo pareigos šioje byloje neįvykdė (ABTĮ 57 str.). Patikslintame prašyme nurodė, jog ginčo kadastrinius matavimus atlikęs matinininkas pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 8 d. 1p. nuostatas, t.y. rėmėsi bendro pobūdžio norma, kuri įpareigoja matinininką savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, tačiau konkrečių kadastrinius matavimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenurodė, todėl teismas iš esmės sutinka su atsakovų pozicija, jog pareiškėjui nenurodžius konkrečių kadastrinius matavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, yra pažeidžiamos atsakovų teisės gintis, ribojama jų atsikirtimų galimybė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir visumą surinktų įrodymų, daro išvadą, jog priimant 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-1941-(1.3.) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ ginčijama apimtimi ( 1.2p.), buvo padaryti Kadastro nuostatų 21p., Taisyklių 65.3p., 66p. reikalavimų pažeidimai, tačiau byloje nesurinkta duomenų, kad ginčo žemės sklypo dalies (0,55 ha) priskyrimas valstybinės reikšmės miškui buvo būtent ginčijamų kadastrinių matavimų pasekmė, nes, remiantis aukščiau nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma byloje nustatyta, jog ginčijama teritorijos dalis (0,55 ha) buvo paskirta atsakovams nuosavybės atkūrimo metu Varėnos rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1086/117-v ir tuo metu parengto Laikinojo plano pagrindu. Kadangi sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo šioje byloje neginčijamas, teismo nuomone, 2009 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-1941-(1.3.) ginčijamos dalies (1.2.p) ir vėliau sudaryto sandorio panaikinimas, nesukels siekiamo teisinio rezultato, nes viešasis interesas tokiu būdu nebus apgintas. Remiantis šiais argumentais, skundas tiek dėl ginčijamo įsakymo, tiek dėl pripažinimo negaliojančia 2010 m. kovo 15 d. dovanojimo sutarties Nr. 856, nenustačius jos panaikinimo pagrindų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.