Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-07-25 · Administracinė byla Nr. A-146-335-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-25
Bylos Nr.
A-146-335-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas, Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Traku rajono savivaldybes
Suinteresuotas asmuo
K.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities
Advokatai
Kęstutis Virketis
Kategorijos
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A146–335/2008Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1; 14.3.3; 14.4; 14.7; 55.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimes Baltrunaites (pranešeja), Anatolijaus Baranovo, Arturo Drigoto, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Aruno Sutkeviciaus,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškejo atstovei Deimantei Nikitinienei,atsakovo atstovui advokatui Kestuciui Virkeciui,treciuju suinteresuotu asmenu atstovams D. A., M. B., E. I., A. M., D. M.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Traku rajono savivaldybes ir treciuju suinteresuotu asmenu K. Š. ir S. Š. apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa pareiškima, atsakovui Traku rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei ˛emes tarnybai prie ˇemes ukio ministerijos, S. N., R. P. D., K. Š., S. Š., del sprendimu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su pareiškimu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti 160 Traku rajono savivaldybes tarybos, Vilniaus apskrities viršininko ir Traku rajono savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu bei sprendimu, taip pat išduotu planavimo salygu teritoriju planavimo dokumentams rengti (I tomas, b. l. 7–20). Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsi˛velgdamas i tai, kad prašomu naikinti sprendimu, isakymu ir planavimo salygu kiekis yra didelis, 2007 m. vasario 23 d. nutartimi nusprende pareiškejo pareiškima išskaidyti i atskiras bylas (I tomas, b. l. 3–5).

Administracineje byloje, kurioje yra priimtas skund˛iamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendimas, buvo nagrinejamas pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymas panaikinti Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimus Nr. Sl-332 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 63), Nr. Sl-335 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 67), Nr. Sl-343 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 70), Traku rajono savivaldybes administracijos Architekturos skyriaus vedejos patvirtintas 2005 m. lapkricio 16 d. Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (I tomas, b. l. 71), 2005 m. gruod˛io 16 d. Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (I tomas, b. l. 63) ir 2005 m. gruod˛io 16 d. Planavimo salygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 (I tomas, b. l. 64).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškejas nurode, kad Vilniaus apygardos prokuraturoje 2006 m. liepos 19 d. buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 17 d, raštas Nr. (50)-1.2-2811-(3.31) „Del Traku rajono savivaldybes priimtu sprendimu panaikinimo“, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracija praše kreiptis i teisma del minetu isakymu ir sprendimu panaikinimo.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 2.3-1334 „Del Traku ir Švencioniu rajonu savivaldybiu mišku išdestymo ˛emetvarkos schemu patvirtinimo“ (I tomas, b. l. 173) patvirtino VI Valstybinio ˛emetvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritoriju planavimo skyriaus parengta Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo ˛emetvarkos schema bei isakymo 2 punktu ipareigojo Traku rajono ˛emetvarkos skyriu vadovautis patvirtinta schema, nustatyta tvarka sprend˛iant mišku iveisimo ne miško ˛emeje klausimus. Traku rajono savivaldybes taryba 2005 m. baland˛io 28 d. sprendimu Nr. S1-133 „Del Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos taikymo“ (I tomas, b. l. 22) pritare minetos ˛emetvarkos schemos (specialiojo teritoriju planavimo dokumento) taikymui nustatant kaimiškuju teritoriju ˛emes naudmenu naudojimo ir tvarkymo prioritetus. 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimu Nr. S1-175 (I tomas, b. l. 23) Traku rajono savivaldybes taryba pakeite 2005 m. baland˛io 28 d. sprendima ir nustate, jog ˛emetvarkos schemoje – specialiajame plane, plotuose, kur miško iveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistines pletros teritorijas, numatant pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima.

Vadovaujantis minetais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais, Traku rajono savivaldybes taryba prieme pareiškejo skund˛iamus sprendimus, kuriais leista rengti detaliuosius planus, numatant šiu ˛emes sklypu padalijima bei pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme.

Taip pat, vadovaudamasis Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo ˛emetvarkos schema ir minetu Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimu Nr. S1-175, ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, savininkui S. N. 2005 m. gruod˛io 16 d. buvo išduotos Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 bei Planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127. Vadovaujantis mineta schema bei Traku rajono savivaldybes sprendimu, 2005 m. lapkricio 16 d. Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 buvo išduotos ir ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, savininkams K. Š. ir S. Š.

Pareiškejas nurode, kad Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo ˛emetvarkos schema (toliau – ir Schema) sudaro sprendiniai del ˛emes plotu, kuriuose miško iveisimas leid˛iamas ir sprendiniai del ˛emes plotu, kuriuose miško iveisimas draud˛iamas. Galimos urbanistines pletros teritorijos joje buvo pa˛ymetos vadovaujantis Miško iveisimo ne miško ˛emeje taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. isakymu Nr. 3D-130/D1-144, 3 punktu, todel šioms teritorijoms suteikiamas tik teritoriju, kuriose draud˛iama iveisti miška, statusas. Schemoje sprend˛iami tik su miško iveisimu susije klausimai. Pareiškejo teigimu, minetas Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimas Nr. Sl-175 yra grind˛iamas klaidingu Schemos vertinimu, todel gincijami aktai priimti vadovaujantis neteisetais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais ir pa˛eid˛iant Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 ir 4 dalis, 15 straipsnio 3 dali, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 3 d. isakymu Nr. D1-239 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu 21, 22, 25 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintu Pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties nustatymo ir prašymu leisti pakeisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti padavimo, nagrinejimo ir sprendimu priemimo taisykliu 10 punkta.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras taip pat paaiškino, kad Traku rajono savivaldybes teritorijoje ˛emes sklypu pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitimo iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme procesas pradetas nesilaikant istatymuose bei kituose teises aktuose nustatytos tvarkos. Traku rajono savivaldybes taryba, pradedama rengti ˛emes sklypu infrastrukturos pletros specialiuosius ir detaliuosius planus, apimancius teritorijas, esancias greta Traku istorinio nacionalinio parko, neatsi˛velge i galimas neigiamas infrastrukturos pletros pasekmes šio parko at˛vilgiu. Kartu pareiškejas paaiškino, kad igyvendinus gincijamu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu pagrindu pradetus rengti detaliuosius planus, butu iš esmes pakeistas istorine, kulturine, visuomenine verte turinciu Traku apylinkiu kraštovaizdis, todel neteisetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu panaikinimas laikytinas valstybes ir viešuoju interesu.

Atsiliepimas

Atsakovas – Traku rajono savivaldybe – atsiliepimu i pareiškejo prašyma praše ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad institucijos, teikdamos salygas Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schemai rengti, nurode, jog butina atsi˛velgti ne tik i miško u˛sodinimo leistinuma ar draud˛iamuma, bet ir kitas socialines ir ekonomines salygas, tarp kuriu yra ir urbanistines pletros galimybe, o pareiškejas nepateike irodymu, kad atskiru instituciju planavimo salygose ivardinta urbanistine pletra pa˛eid˛ia viešaji interesa ar istatymu saugomus interesus. Atsakovo teigimu, pareiškejas suabsoliutino mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos rengimo viena iš tikslu ir ignoravo atsakovo sieki šiame specialiajame plane numatyti subalansuota rajono pletra, todel pareiškejo pozicija prieštaravo Teritoriju planavimo istatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatai.

Atsakovo teigimu, Schemos sprendinys „draud˛iama iveisti miška“ nereiškia, jog teritorija, kurioje draud˛iama iveisti miška, negali buti naudojama urbanistiniais tikslais. Minetu Miško iveisimo ne miško ˛emeje taisykliu 3.6 punkto nuostata nustato, jog ˛emes poreikis urbanistinei pletrai patvirtinamas vieninteliu šiose taisyklese nustatytu teisiniu pagrindu – istatymo nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Schemos rengimo metu buvo patvirtinti tik keli detalieji planai ir tik po metu Traku rajono savivaldybes Taryba prieme sprendimus, kuriais leido rengti skunde nurodomus detaliuosius planus.

Atsakovas taip pat paaiškino, jog nepagristas skundo argumentas, kad urbanistine pletra tures neigiama itaka Traku istorinio nacionalinio parko teritorijai. Pa˛ymi, kad šio parko tvarkymui neskiriamas reikiamas demesys, neapibre˛tos jo buferines zonos ir neaiški ju funkcine paskirtis. Taip pat nepagristi ir prielaidomis paremti teiginiai apie neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esancio e˛eryno ir jo gruntiniu vandenu mitybos baseino hidrologiniam re˛imui bei fizines taršos gresme po˛eminiu vandenu mitybos zonoms. Galima urbanistine pletra viešuju interesu nepa˛eid˛ia.

Nurode, kad Traku savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimas Nr. S1-335 priimtas, kai numatoma statyti ne daugiau kaip tris gyvenamuosius namus, todel Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimas del bendruju ar specialiuju planu šiuo atveju netaikytinas. Atsakovo teigimu, visais gincijamais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais savininkai buvo ipareigoti parengti infrastrukturos pletros specialuji plana bei irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus, todel nebuvo galima rengti detaliojo plano, kol nebus parengtas specialusis planas, ka ir numato Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 3 dalis. Traku rajono savivaldybes taryba, atsakovo manymu, pagristai vadovavosi Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalimis tiek priimdama sprendimus leisti rengti detaliuosius planus del gyvenamuju namu ir kitu objektu statybos, tiek keisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, nes Schema su urbanistines pletros sprendiniais yra istatymu nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas specialusis planas.

Treciasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija praše byla spresti teismo nuo˛iura, kartu pa˛ymedamas, kad Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritoriju planavimo dokumentu rengimo“ (I tomas, b. l. 53) nusprende mineta Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendima Nr. Sl-175 ir juo pakeista 2005 m. baland˛io 28 d. sprendima Nr. Sl-133 laikyti netekusiais galios, todel yra naikintini ir kiti ju pagrindu priimti teises aktai.

Atsiliepimas

Treciasis suinteresuotas asmuo Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos atsiliepime palaike Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškima, paaiškindamas, kad mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos planavimo tikslas – nustatyti ˛emes ukio ir kitos paskirties teritorijas, kuriose tikslinga iveisti miška, bei plotus, kuriuose draud˛iama iveisti miška. Schemoje sprend˛iami tik su miško iveisimu susije klausimai, o šios schemos sprendiniai yra du: ˛emes plotai, kur miško iveisimas leid˛iamas ir ˛emes plotai, kur miško iveisimas draud˛iamas. Šioje schemoje, treciojo suinteresuoto asmens teigimu, schema nesprend˛iami ˛emes ukio centru išdestymo arba urbanistines pletros klausimai. Todel, atsi˛velgiant i tai, kad Traku rajono savivaldybeje neparengtas bendrasis planas ir neparengti Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 3 dalyje pamineti specialieji planai, detalieji planai, kuriuose numatyta pakeisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti ir padalinti ˛emes sklypus, negalejo buti rengiami.

Tretieji suinteresuoti asmenys K. Š. ir S. Š. su pareiškimu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista. Paaiškino, kad jiems priklausancios ˛emes sklypo, specialiosiose naudojimo salygose nurodytos tik elektros liniju apsaugos zonos ir keliu apsaugos zonos specialiosios naudojimo salygos ir jokiu papildomu apribojimu daugiau nenumatyta. Ju teigimu, jiems priklausanciame ˛emes sklype galima statyti gyvenamuosius namus, taciau pradeti sklypo projektavimo darbai ir sklypo padalinimas i 16 sklypu, šiuo metu sustabdyti, taip apribojant ˛emes sklypo savininko teises laisvai naudotis savo nuosavybe, del ko patiriami dideli finansiniai nuostoliai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendimu pareiškejo pareiškima tenkino ir panaikino minetus Traku rajono savivaldybes sprendimus bei išduotas planavimo salygas teritoriju planavimo dokumentams rengti.

Pirmosios instancijos teismas, pirmiausia pa˛ymejo, kad byloje šalys iš esmes skirtingai vertina Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 2.3-1334 patvirtintoje Schemoje pa˛ymetos teritorijos, kurioje del galimos urbanistines pletros draud˛iama iveisti miška, teisini statusa. Spresdamas ši klausima, teismas atkreipe demes i Schemos tekstines dalies 1 dalyje „Planavimo tikslai ir u˛daviniai“ itvirtinta pagrindini planavimo tiksla – parengti, suderinti ir patvirtinti mišku išdestymo ˛emetvarkos schema, kurioje pa˛ymeti sprendiniai: ˛emes ukio paskirties ˛emes, tinkamos sodinti miška, kitos paskirties teritorijos, kuriose tikslinga iveisti miška ir plotai, kuriuose draud˛iama iveisti miška (I tomas b.l. 113), bei i Schemos tekstines dalies 5 skyriu „Sprendiniai“, kuriame nurodoma, kad sprendinius sudaro suprojektuoti mišku sklypai (t. 1 b.l. 118). Be to, teismas nurode, kad Schemos grafineje dalyje yra nustatyti du sprendiniai – plotai, kur miško iveisimas leid˛iamas ir plotai, kur miško iveisimas draud˛iamas. ˇemes plotams, kur miško iveisimas draud˛iamas, nustatytos šešios kategorijos, viena iš ju – galimos urbanistines pletros teritorijos.

Teismas taip pa˛ymejo Valstybinio ˛emetvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritoriju planavimo skyriaus viršininkes – liudytojos – pateiktus parodymus, kad Schema buvo siekiama parengti sprendinius, kurie numato miško iveisima ˛emes ukio paskirties ˛emeje, kitos paskirties ˛emeje ir numatyti plotus, kuriuose miško iveisimas draud˛iamas, todel tuo tikslu Schemoje buvo nustatyti tik du sprendiniai – t. y. sprendiniai del ˛emes plotu, kuriuose miško iveisimas leid˛iamas ir sprendiniai del ˛emes plotu, kuriuose miško iveisimas draud˛iamas. Liudytoja taip pat paaiškino, kad atsi˛velgiant i Traku rajono savivaldybes pageidavima ir siekiant išvengti miško iveisimo teritorijose, kurios ateityje bus naudojamos ne ˛emes ukio ir ne mišku ukio veiklai, Schemoje buvo pa˛ymetos teritorijos, kuriose del galimos urbanistines pletros draud˛iama iveisti miška, taciau šios teritorijos pacios savaime nera sprendiniai ir negali buti pagrindas rengti detaliuosius planus keiciant pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti gyvenamuju namu statybai.

Atsi˛velgdamas i tai, kad Schemoje sprend˛iami tik su miško iveisimu susije klausimai ir joje nustatyti tik du sprendiniai (˛emes plotai, kuriuose draud˛iama/leid˛iama iveisti miška), kurie nesusije su nauju gyvenamuju namu kvartalu, gyvenamuju namu grupiu ir pan. formavimu, taip pat i tai, kad Schemoje nesprend˛iami gyvenamuju vietoviu ribu patikslinimo, ukiu ˛emevaldu, ˛emes ukio centru išdestymo ir pletros planavimo klausimai, bei i tai, kad Schemoje nenustatytas teritoriju naudojimo, tvarkymo ir apsaugos re˛imas (Teritoriju planavimo istatymo 13 str. 2 d. 3 p.), o tretieji suinteresuoti asmenys ˛emes plotuose, kurie Schemoje pa˛ymeti kaip teritorijos, kuriose del galimos urbanistines pletros draud˛iama iveisti miška, ketina statyti gyvenamuosius namus (viso - 43 gyvenamuosius namus ir viena viešbuti) (I tomas b.l. 74-76), konstatavo, kad Schema negali buti laikoma specialiuoju teritoriju planavimo dokumentu, kuriuo numatoma, planuojama ir reglamentuojama statiniu statyba ar kita, su miško iveisimu nesusijusi veikla. Teismo teigimu, Schema turi buti vadovaujamasi nustatyta tvarka sprend˛iant tik mišku iveisimo ne miško ˛emeje klausimus, o Schemoje nustatytos galimos urbanistines pletros teritorijos turi reikšme tik kaip teritorijos, kuriose draud˛iama iveisti miška ir nera teisinis pagrindas rengti teritoriju planavimo dokumentus, kai keiciama pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirtis statiniu statybai ir kitai veiklai pletoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pa˛ymejo, kad minetas išvadas patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 28 d. isakymo Nr. 2.3-1839, kuriuo buvo patikslintas 2005 m. kovo 2 d. isakymo Nr. 2.3-1334, antrasis punktas (t. 1 b.l. 44).

Sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nurode, kad vadovaujantis Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalimi (2004 m. rugsejo 28 d. istatymo Nr. IX-2466 redakcija), rengti detaliuosius planus formuojant ˛emes sklypus gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybes teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomu teritoriju ar ju zonu, taip pat gyvenamuju teritoriju išdestymo planuose. Taciau, teismo teigimu, minetose istatymo nuostatose nurodytu planu sprendimu priemimo metu nebuvo, o Schema nera specialusis planavimo dokumentas, pagal kuri gali buti planuojama gyvenamuju namu statyba.

Atsi˛velgdamas i išdestytas aplinkybes, teismas padare išvada, kad gincijami Traku rajono savivaldybes sprendimai yra nepagristi ir neteiseti, todel naikintini, nes jie savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Kadangi pareiškejo gincijamos planavimo salygos išduotos naikintinu sprendimu pagrindu, teismas taip pat padare išvada, kad yra pagrindas naikinti ir išduotas planavimo salygas detaliojo (specialaus) planavimo dokumentams rengti, nes jos taip pat savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendime, atsi˛velgdamas i tai, kad Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 30 d. priimdama sprendima Nr. Sl-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritoriju planavimo dokumentu rengimo“ panaikino sprendimus, kurie buvo šioje byloje gincijamu sprendimu priemimo juridinis pagrindas, padare išvada, kad tai yra vienas iš pagrindu naikinti pareiškejo gincijamus sprendimus, nes nebeliko šiu gincijamu sprendimu juridinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, taip pat nustate, kad dalis ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, patenka i indeksu 220 Schemoje pa˛ymeta teritorija, kurioje leistinas miško iveisimas (II tomas, b.l. 5, 77). Atsi˛velgdamas i šia aplinkybe, teismas konstatavo, kad Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimas Nr. Sl-343 ir 2005 m. lapkricio 16 d patvirtintos planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (I tomas, b. l. 70; 71) nurodyti sprendiniai prieštarauja specialiojo plano (Schemos), sprendiniams, todel naikintini, kaip prieštaraujantys Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, jog detalieji planai negali buti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja specialiuju planu sprendiniams, nuostatoms.

Pareiškejo gincijamos 2005 m. gruod˛io 16 d. patvirtintos Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 ir Planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127, pirmosios instancijos teismo teigimu, buvo išduotos ne tam ˛emes sklypui, del kurio tretysis suinteresuotasis asmuo S. N. pateike prašyma salygoms planavimo dokumentams rengti (I tomas b.l. 63, 64, 75, II tomas b.l. 27, 28), t. y. nurodytos planavimo salygos yra išduotos ne ˛emes sklypui, <duomenys neskelbtini>, o ˛emes sklypui, <duomenys neskelbtini>, kas taip pat sudaro pagrinda naikinti aukšciau nurodytas planavimo salygas.

Nagrinedamas atsakovo teiginius del išankstines bylos nagrinejimo ne per teisma tvarkos, teismas, pasiremdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi administracineje byloje Nr. AS11–412/2006 konstatavo, kad Teritoriju planavimo istatymo numatyta ikiteismine gincu nagrinejimo tvarka detaliojo planavimo proceduroje turi buti taikoma pradedant planavimo salygu išdavimu. Atsi˛velgdamas i tai kad gincijami Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai, kuriais pritarta detaliojo plano rengimui, nepatenka i Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnyje apibre˛ta detaliojo teritoriju planavimo procesa, konstatavo, kad pareiškejo reikalavimams, kuriais jis siekia panaikinti minetus sprendimus, ikiteismine ginco nagrinejimo tvarka nereikalinga. Tuo tarpu reikalavimai del planavimo salygu, nors ir patenka i minetus Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnyje apibre˛ta detaliojo teritoriju planavimo procesa, taciau atsi˛velgdamas i Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 17 straipsnio 1 dali, teismas padare išvada, kad visi pareiškejo reikalavimai šioje byloje nagrinetini iš esmes teisme.

Spresdamas del termino kreiptis i teisma prokurorui ginant viešaji interesa, pirmosios instancijos teismas nurode, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pa˛ymejes, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešaji interesa, kreipiasi i teisma ir prašo panaikinti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, taikomas Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menesio terminas, kuris skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pa˛eid˛ia viešaji interesa (Administraciniu teismu praktika Nr. 8. Vilnius: Teisines informacijos centras, 2006. P. 474-475). Kolegijos nuomone šios suformuotos nuostatos pagal analogija taikytinos ir nagrinejamoje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nurode, jog viešasis interesas bendraja prasme siejamas su visuomeniniu interesu, o visos visuomenes interesas yra visa tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga paciai visuomenei. Pareiškejo gincijamu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu (viso gincijami 136 Traku rajono savivaldybes taryboje priimti sprendimai del daugiau kaip 150 ˛emes sklypu, nuosavybes teise priklausanciu 190-iai asmenu) pagrindu pradeti rengti detalieji planai apima daugiau kaip 450 ha Traku rajono teritorijos. Igyvendinus šiuos planus, Traku apylinkese butu pradetos masines nauju gyvenamuju namu statybos, kurios iš esmes pakeistu šios istorine, kulturine, visuomenine verte turincios vietoves kraštovaizdi. Atsi˛velgdamas i tai bei ivertines Traku rajone vykdomos urbanizacijos visuomenine reikšme, teismas konstatavo, kad neteisetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu panaikinimas laikytinas valstybes ir tuo paciu viešuoju interesu.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Traku rajono savivaldybe prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atmesti pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškima. Savo prašyma apeliantas grind˛ia šiais argumentais:

1. Nesutinka, su teismo išvada, kad Traku rajono savivaldybes taryba sprendimus del detaliojo teritoriju planavimo prieme nesant bendrojo teritorijos plano ir specialiuju teritorijos planavimo dokumentu bei nurodo, kad tokia teismo išvada neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes, atsakovo teigimu, buvo Traku rajono specialusis teritoriju planavimo dokumentas – Traku rajono mišku išdestymo ˛emetvarkos schema, kurioje ir buvo ivardintas galimos urbanistines pletros sprendinys. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas siaurinanciai ir pa˛od˛iui aiškino mineta Schema, nepagristai neatsi˛velge ir nevertino šio dokumento rengimo eigos bei specialiojo plano rengejo pa˛ymetu sprendiniu.

2. Nurodo, jog i Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. isakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintu taisykliu „Del miško iveisimo ne miško ˛emeje" 3 punkte, numatytu teritoriju, kuriose miškus iveisti draud˛iama, saraša patenka ˛emes sklypai, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti u˛statyti arba kitaip panaudoti ne ˛emes ukio ir ne mišku ukio veiklai (3.6 punktas). Atsakovo teigimu, ši nuostata itvirtina draudima iveisti miška ˛emes sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti u˛statyti ir apibre˛ia, kad ˛emes poreikis urbanistine pletrai patvirtinamas vieninteliu taisyklese nustatytu teisiniu pagrindu – istatymu nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsi˛velge i tai, kad tiek salygu išdavimo metu, tiek Schemos rengimo metu buvo tik keliolika patvirtintu detaliuju planu.

3. Atkreipia demesi, kad skund˛iamu sprendimu naikinamais Traku rajone savivaldybes tarybos sprendimais buvo leista rengti detaliuosius planus ir infrastrukturos pletros specialiuosius planus butent tose Traku rajono teritorijose, kuriose buvo pa˛ymeta galima urbanistine pletra.

4. Nurodo, kad prokuroras, teikdamas teismui skunda, negyne viešojo intereso. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis nustato, jog Lietuvos ukis grind˛iamas privacia iniciatyva, asmens ukine ir veiklos laisve, kad valstybe remia visuomenei naudingas ukines pastangas ir iniciatyvas. Šiuo atveju, atsakovo teigimu, Traku rajono savivaldybe dejo visas pastangas spartinti rajono pletra, skatinti akivaizd˛iai naudingu tiek savivaldybei, tiek vietos bendruomenei sprendimu priemima. Vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 9 punktas imperatyviai nustato, kad tarp priskirtu (ribota savarankišku) savivaldybiu funkciju yra teritoriju planavimas, savivaldybes teritorijos bendrojo plano ir detaliuju planu sprendiniu igyvendinimas. Be to, Traku rajono savivaldybes taryba priimdama gincijamus sprendimus remesi Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje itvirtintu principu „vald˛ios istaigos tarnauja ˛monems“. Todel, atsakovo teigimu, pagal konstitucini reguliavima butent savivaldybes taryba, o ne prokuroras išreiške viešaji interesa – Traku rajone savivaldybes taryba, priimdama gincijamus sprendimus, visapusiškai išanalizavo ir ivertino rajono bendruomenes poreikius ir lukescius, Taryba remesi turimais specialiojo planavimo dokumentais, rengiama rajono bendrojo plano koncepcija. Rajono gyventoju teisiškai nepriekaištingas elgesys prašant priimti sprendimus, leisti rengti detaliuosius planus, atskirais atvejais ir specialiuosius infrastrukturos planus, kaip tik atitiko viešaji interesa ir sudare salygas subalansuotai rajono pletrai.

5. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsi˛velge i Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sekretoriaus 2006 m. rugsejo 1 d. rašta Nr. (14-3)-D8-7111 „Del teritoriju planavimo istatymo pakeitimo ir papildymo istatymo taikymo“ bei i tai, kad atsakovas priimdamas minetus sprendimus nuolat konsultuodavosi su Vilniaus apskrities virininko administracija, kuri nepateike jokios informacijos ar galimu metodiniu nurodymu del galimo sprendimu prieštaravimo Teritoriju planavimo istatymo nuostatoms.

6. Nurodo, kad pareiškejas i teisma kreipesi praleides termina. Atsakovo teigimu, Administraciniu bylu teisenos istatyme nustatytas vieno menesio terminas turejo buti skaiciuojamas nuo to momento, kai i Vilniaus apygardos prokuratura raštu kreipesi Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Atsiliepimas

2007 m. bir˛elio 14 d. apeliaciniu skundu ir 2007 m. liepos 16 d. atsiliepimu i atsakovo Traku rajono savivaldybes apeliacini skunda tretieji suinteresuoti asmenys K. Š. ir S. Š. prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti, o apeliacini skunda grind˛ia šiais argumentais:

1. Teigia, kad teismas nenurode ne vieno norminio akto, numatancio, kad nesant bendruju arba specialiuju planu, nurodytu Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje, negali buti rengiami detalieji planai. Be to tvirtina, kad Traku rajono savivaldybes taryba gincijamais sprendimais leisdama rengti detaluji plana, turejo pagrinda remtis Schema bei rengti detaliuosius ir specialiuosius planus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Traku rajono savivaldybes tarybai 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritoriju planavimo dokumentu rengimo“ panaikinus 2008 m. baland˛io 28 d. sprendima Nr. S1-133 ir 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendima Nr. S1-175, atsirado pagrindas panaikinti pareiškejo skund˛iamus aktus. Nurodo, kad priimant gincijamus savivaldybes tarybos sprendimus ir tvirtinant planavimo salygas, panaikinti savivaldybes tarybos sprendimai galiojo ir ju teisetumas nera paneigtas.

3. Nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu bei teritorijos planavimo salygu panaikinimo pagrindu laikytina aplinkybe, jog K. Š. ir S. Š. priklausancio ˛emes sklypo dalis patenka i Schemoje pa˛ymeta teritorija, kurioje leistinas miško iveisimas. Nurodo, kad tik rengiant detaluji plana galima nustatyti ar ˛emes sklypas patenka i miško veisimui skirta ˛eme, todel pirmosios instancijos teismas vertino busimojo detaliojo plano teisetuma, o tokios teises jam istatymai nesuteikia. Be to, teismas visiškai nesiaiškino aplinkybiu, kaip tretiesiems asmenims nuosavybes teise priklausantis ˛emes sklypas buvo priskirtas miško veisimui skirtai ˛emei.

4. Atkreipia demesi i tai, kad prokurorui pateikiant pareiškima del viešojo intereso gynimo, teismas kiekvienu konkreciu atveju privalo išsiaiškinti apie viešojo intereso buvima (nebuvima). Nurodo, jog nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai konstatavo, kad pareiškejas savo prašymu gina viešaji interesa. Treciuju suinteresuotu asmenu teigimu, pareiškejas, gincydamas individualus pobud˛io aktus, apsprend˛iancius privaciu asmenu teises ir pareigas, gina ne viešaji interesa, o pa˛eid˛ia privaciu asmenu konstitucines teises. Pa˛ymi, kad teismo nurodomi šaliu, pareiškejo skund˛iamu sprendimu skaiciai bei ˛emes plotai nera šios bylos dalykas, nes skund˛iamas teismo sprendimas priimtas del keturiems asmenims priklausanciu ˛emes sklypu, u˛imanciu tik apie 10 ha.

Atsiliepimas

Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime i apeliacinius skundus nurodo, jog nesutinka su juose destomais argumentais, kuriais apeliantai grind˛ia teismo sprendimo nepagristuma ir mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendimas yra teisetas ir pagristas. Savo teiginius pareiškejas grind˛ia iš esmes tais paciais argumentais, kaip ir kreipimesi i pirmosios instancijos teisma. Atsiliepime i apeliacini skunda pareiškejas taip pat:

1. Nesutinka su apeliantu teiginiais, kad Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schema yra specialiojo teritoriju planavimo dokumentas, sprend˛iantis urbanistines pletros klausimus, kartu nurodydamas, jog pagal šiu schemu rengima reglamentuojancias teises aktu nuostatas, mišku iveisimo ˛emetvarkos schema negali buti pagrindas tvirtinti detaliuosius planus, numatant pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima. Jo teigimu, tokia veikla paprasciausiai prieštarautu mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos paskirciai.

2. Nurodo, kad Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad detalieji planai, keiciantys pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybes ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, reiškia, jog turi buti teises aktu nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas specialiojo teritoriju planavimo dokumentas – ˛emevaldos planas (projektas), o ne mišku išdestymo ˛emetvarkos schema, nustatanti, kaimiškuju teritoriju ˛emes naudmenu naudojimo ir tvarkymo prioritetus.

3. Nesutinka su apeliantu teiginiais, jog i teisma pareiškejas kreipesi praleides teises aktuose nustatyta kreipimosi i teisma termina. Nurodo, jog prokuroras administraciniam teismui pateike viena pareiškima, kuriuo praše panaikinti ne tik apeliantus liecianciu sprendimu, o visus 136 Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimus, kuriais pradeti rengti detalieji planai 169-iuose ˛emes sklypuose, nuosavybes teise priklausanciuose 190-iai asmenu. Atsi˛velgdamas i Administraciniu bylu teisenos istatymo 23 straipsnyje nustatytus skundo (prašymo) formos reikalavimus, teigia, kad siekiant paruošti istatymo reikalavimus atitinkanti pareiškima, prokuroras privalejo kreiptis i atitinkamas institucijas ir gauti iš ju reikalinga informacija bei ja patvirtinancius dokumentus, kurie veliau buvo pateikti teismui kaip irodymai, patvirtinantys pareiškime destomas aplinkybes. Be to pa˛ymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija kartu su prašymu del Traku rajono savivaldybes tarybos priimtu sprendimu panaikinimo teismine tvarka inicijavimo, prokuraturai nepateike nei vieno šioje byloje gincijamo sprendimo.

Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime i apeliacinius skundus nesutinka su juose išdestytais motyvais ir mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagristas, priimtas tinkamai pritaikius materialines ir procesines teises normas. Nesutinka su apelianto aiškinimu, kad Traku rajono mišku išdestymo schemoje buvo itvirtinti urbanistines pletros sprendiniai, nes planavimo salygas išduodancios institucijos nurode, kad tarp mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos sprendiniu reikia numatyti ir kitus Traku rajono pletros aspektus. Tokius aspektus, kurie schemoje atsispindi kaip papildoma informacija, negalima ivardinti sprendiniais, nes tokiu sprendiniu paminejimas schemoje reikštu tokios schemos tikslo ir paskirties sumenkinima. Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 1 dalyje išvardintos galimos specialiuju teritoriju planavimo dokumentu rušys, 2 dalyje nustatyta galimybe rengti ir kitus reikalingus specialiojo teritoriju planavimo dokumentus. Todel, treciojo suinteresuotojo asmens teigimu, urbanistines pletros sprendiniai negali buti pamineti schemoje, nes tokiu budu butu nukrypta nuo 15 straipsnio logines strukturos. Tai, jo teigimu, liudija ir pa˛odine schemos pavadinimo analize (mišku išdestymo ˛emetvarkos schema).

Treciasis suinteresuotas asmuo Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos atsiliepime nurodo, kad skund˛iamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagristas ir nenaikintinas. Pa˛ymi, kad Traku rajono mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos tikslas yra nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draud˛iama iveisti miška, todel ši schema nesprend˛ia ˛emes ukio centru išdestymo arba urbanistines pletros klausimu.

Treciasis suinteresuotas asmuo R. P. D. atsiliepime sutinka su atsakovo Traku rajono savivaldybes ir treciuju asmenu K. Š. ir S. Š. apeliaciniuose skunduose išdestytais argumentais ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atmesti pareiškejo skunda.

Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija ir S. N. atsiliepimu i apeliacinius skundus nepateike.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovas Traku rajono savivaldybe ir tretieji suinteresuoti asmenys K. Š. ir S. Š. apeliaciniuose skunduose tarp kitu argumentu, kuriais remiantis, ju teigimu, skund˛iamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali buti panaikintas, nurodo viešojo intereso nebuvima bei teigia, jog Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras praleido termina kreiptis i teisma del teises aktu panaikinimo. Todel, prieš pradedant nagrineti minetu individualiu aktu teisetuma, butina ivertinti šiuos atsakovo bei treciuju suinteresuotu asmenu procesinio pobud˛io argumentus, nes nuo ju vertinimo priklausytu, ar administracines bylos nagrinejimas apskritai yra prasidejes teisetai.

V.

Del pareiškejo ginamo intereso pripa˛inimo viešuoju

Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog istatymu nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybes institucijos, istaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis i teisma su pareiškimu, kad butu apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybes, savivaldybes ir asmenu teises bei istatymu saugomi interesai. Ši prokuroro teise yra itvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo (toliau – ir Prokuraturos istatymas), be kita ko nustatancio prokuroru statusa, kompetencija, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje istatymu leidejas nustate, jog prokurorai, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pa˛eidima, viešaji interesa gina istatymu nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos pranešima, pasiulyma, pareiškima, skunda arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pa˛eidimams pašalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta, prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa turi igaliojimus kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešaji interesa yra itvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatancioje, jog prokuroras istatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybes teises bei teisetus interesus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija, atkreipia demesi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTI bei Prokuraturos istatymas nepateikia viešojo intereso savokos, todel siekiant nustatyti ar pareiškejas kreipesi i teisma gindamas viešaji interesa, pirmiausia butina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu.

Siekiant nustatyti savokos „viešas interesas“ turini yra svarbu tai, kad tai yra specialiajai teisinei kalbai, o ne bendrinei kalbai budingas terminas. Todel yra svarbu, kokia prasme šis terminas naudojamas teisineje ir, visu pirma, teismineje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A3-11/2004).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne karta konstataves, jog valstybes, kaip visos visuomenes politines organizacijos, paskirtis – u˛tikrinti ˛mogaus teises ir laisves, garantuoti viešaji interesa (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruod˛io 30 d., 2004 m. gruod˛io 13 d., 2004 m. gruod˛io 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Taciau kiekvienas viešasis interesas tegali buti grind˛iamas pamatinemis visuomenes vertybemis, kurias itvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo itvirtinimas ir u˛tikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso, igyvendinimas yra viena svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d., 2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimai).

Atsi˛velgiant i pamineta Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija konstatuoja, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todel kiekvienakart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, butina nustatyti aplinkybe, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pa˛eistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes.

Taciau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintos vertybes pa˛eidimas nera vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas butu pripa˛intas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pa˛ymejes, kad viešojo intereso kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso igyvendinimas yra viena iš svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administraciniu bylu teisenos istatyma, turetu buti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teise ginti viešaji interesa administraciniu bylu teisenoje apibre˛iama kaip istatymu numatytu asmenu teise, istatymo numatytais atvejais, kreiptis i administracini teisma ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkricio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A13-1725/2005).

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad tais atvejais, kai sprendima, ar tam tikras interesas turi buti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti byla sprend˛iantis teismas, butina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltu pagrista abejone, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikruju yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimas).

Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras viešaji interesa sieja su galimais Traku rajono teritorijos, pareiškejo teigimu turincios istorine, kulturine ir visuomenine verte, kraštovaizd˛io pakitimais, t. y. igyvendinus rengiamus detaliuosius planus, gali buti pradedamos statybos 450 ha plote. Pirmosios instancijos teismas pritare pareiškejo argumentams ir ivertines Traku rajone vykdomos urbanizacijos visuomenine reikšme, konstatavo, kad neteisetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu panaikinimas laikytinas valstybes ir tuo paciu viešuoju interesu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas yra nurodes, kad pagal minetas nuostatas naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikšme turincios nacionalines vertybes, o ju apsauga bei gamtos ištekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo u˛tikrinimas – tai viešasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimas). Tinkama aplinkos ir ypac vertingu vietoviu apsauga yra suinteresuota visa visuomene, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenes, todel egzistuoja viešasis interesas del aplinkos, vertingu vietoviu apsaugos re˛imo pa˛eidimu nustatymo ir pašalinimo.

Konstitucinis Teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies savoka „ypac vertingos teritorijos“, yra konstataves, jog ši bendrine savoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietoves), kurios del savo ekologines, kulturines, istorines, mokslines ir kitokios reikšmes skiriasi nuo kitu Lietuvos teritorijos daliu (vietoviu), jeigu tai konstituciškai pagrista, ne tik gali, bet ir turi buti priskirtos ypac vertingu vietoviu kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypac vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

Kartu su pareiškejo pareiškimu pateiktuose Traku istorinio nacionalinio parko direkcijos 2006 m. sausio 16 d. rašte Nr. S-15 „Del procesu vykstanciu u˛ Traku istorinio nacionalinio parko ribu“ (I tomas, b. l. 24) ir Lietuvos Respublikos kulturos ministerijos 2006 m. vasario 10 d. rašte Nr. S2-589 „Del Traku rajono savivaldybes 2005-05-26 sprendimo Nr. S1-175 panaikinimo“ (I tomas, b. l. 49), nurodoma, jog planuojamos teritorijos gali patekti i šiuo metu rengiamuose Traku istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. gegu˛es 6 d. nutarimu Nr. 912, pakeitimuose numatomas buferines apsaugos zonos teritorija, o priimtu Traku rajono savivaldybes sprendimu igyvendinimas gali neigiamai itakoti mineto parko teritorijos kraštovaizdi, vizualini teritorijos suvokima, sudarys vizualine tarša Traku istorinio nacionalinio parko ir gretimose teritorijose esantiems kulturos paveldo objektams ir etnokulturiniams kompleksams, taip pat gali sukelti neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esancio e˛eryno ar ju gruntiniu vandenu mitybos baseino hidrologiniam re˛imui bei taršos gresme neieinancioms i saugoma teritorija po˛eminiu vandenu mitybos zonoms.

Traku rajono savivaldybes teritorijoje yra nustatytos ir kitos saugomos teritorijos – Aukštadvario regioninis parkas, dalis Neries regioninio parko, valstybiniai draustiniai ir kitos teritorijos, kurios yra reikšmingos visai Lietuvai ir kuriu tikslas – išsaugoti gamtos ir kulturos istorini pavelda, naturalu kraštovaizdi, vertinga biologine ivairove (I tomas, b. l. 114–116).

Nors ˛emes sklypai, kuriu at˛vilgiu priimti gincijami Traku rajono savivaldybes sprendimai, ir nepriskirtini saugomoms teritorijoms, išplestine teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau nurodytas aplinkybes, sutinka su pareiškejo išdestytais argumentais del galimu neigiamu pasekmiu Traku istoriniam nacionaliniam parkui bei kitoms Traku rajone esancioms saugomoms teritorijoms, juolab, kad, be šioje byloje nagrinejamu sprendimu, pareiškejas kreipesi i teisma gincydamas viešojo administravimo subjektu sprendimus, priimtus del daugiau kaip 150 ˛emes sklypu, kuriu bendras plotas sudaro apie 450 ha ir kuriu igyvendinimas galetu sukelti neigiamas pasekmes Traku rajono tradiciniam kraštovaizd˛iui, gamtos bei istorijos ir kulturos vertybems.

Kaip jau buvo mineta, tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel manytina, jog interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma grie˛tai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, istatymu ir jiems neprieštaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas viešuoju. Kadangi prokuroro gincijami Traku rajono savivaldybes tarybos ir kitu viešojo administravimo subjektu priimti aktai del juose itvirtintu sprendimu bei ju kiekio gali tureti itakos saugomu teritoriju at˛vilgiu, konstatuotina, jog šiu sprendimu teisetumas ir pagristumas yra laikytinas viešuoju interesu.

Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybes, visos visuomenes ar visuomenes dalies interesas, turi buti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teises yra konstitucines vertybes. Šios Konstitucijoje itvirtintos vertybes – asmens teisiu ir teisetu interesu apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali buti priešpriešinamos, todel šioje srityje butina u˛tikrinti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d., 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimai).

Sprend˛iant ši klausima, pirmiausia pa˛ymetina, jog pareiškejas, gindamas viešaji interesa, siekia panaikinti galimai neteisetai viešojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektu ratui. Teises teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratines visuomenes bei teisines valstybes pripa˛into principo, jog iš neteises negali atsirasti teise. Kadangi nagrinejamoje byloje sprend˛iamas tik gincijamu aktu teisetumo klausimas, neribojant ˛emes sklypu savininku teisiu naudotis jiems priklausanciais nuosavybes objektais istatymu ir kitu teises aktu nustatyta tvarka, teiseju kolegijos nuomone, asmens teises ir teiseti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nera priešpriešinami.

Kaip matyti iš prieš tai išdestytu argumentu, kreiptis i teisma administracinio proceso tvarka, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pa˛eidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Iš bylos med˛iagos matyti, jog gincijami sprendimai, isakymai ir planavimo salygos, priimti (išduotos) galimai neteisetu teises aktu pagrindu bei, prokuroro nuomone, pa˛eid˛iant imperatyvias istatymu ir kitu teises aktu nuostatas, todel darytina išvada, jog pareiškejas turejo pakankama pagrinda kreiptis i teisma. Be to, galutinai apie viešojo intereso buvima ar nebuvima bei skund˛iamu individualiu aktu teisetuma sprend˛ia tik teismas, nagrinejantis administracine byla, iškelta pagal prokuroro prašyma. Tokioje byloje teismas kiekviena karta turi ad hoc nustatineti viešojo intereso buvimo fakta, atsi˛velgdamas i visas konkrecios bylos aplinkybes, joje nagrinetinu klausimu pobudi ir reikšme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007).

Taip pat pa˛ymetina, kad istatymu leidejas kaip viena iš aplinkybiu, kada prokuroras privalo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa, nurodo kitu instituciju pareigunu, tarnautoju ar jiems prilyginti asmenu, privalanciu ginti viešaji interesa, nesiemima priemoniu pa˛eidimams pašalinti (Prokuraturos istatymo 19 str. 1 d.). Igyvendinant viešaji interesa teritoriju planavimo srityje visuomenes vardu veikia u˛ teritoriju planavimo sriti atsakingos institucijos (vietos savivaldybiu administracijos, apskriciu viršininku administracijos). Nagrinejamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Traku rajono savivaldybes sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešaji interesa, kuri netinkamai igyvendino savivaldybes institucija, turejusi tai padaryti pagal istatyma. Šioje byloje Traku rajono savivaldybe dalyvauja kaip atsakovas. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspekta tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi buti atsakinga u˛ atsiradusias tokiu veiksmu teisines pasekmes. Kadangi Traku rajono savivaldybes institucijos, privalancios u˛tikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, prokuroras privalejo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa.

Vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija kartu atkreipia demesi, kad aplinkybe, ar interesas, kuri viešaji interesa ginantis subjektas siekia apginti iš tiesu pripa˛intinas viešuoju, yra procesinio pobud˛io. Nustacius, kad prokuroras gina ne viešaji interesa, turetu buti laikoma, kad prokuroras neturejo teises kreiptis i teisma del intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos. Tokiu atveju pradetoji byla butu neteisetai prasidejusi ir turetu buti nutraukiama (Administraciniu bylu teisenos istatymo 101 str. 1 p.). Taciau nustacius, kad prokuroras gina viešaji interesa, tai savaime nereiškia, kad jo skundas bus patenkintas. Skundas del viešojo intereso gynimo tenkintinas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialines ar proceso teises normu pa˛eidimai yra tokio pobud˛io, jog tuo paciu pa˛eid˛ia ir viešaji interesa. Taigi aplinkybe, ar viešaji interesa ginantis subjektas tikrai kreipiasi i teisma siekdamas apginti viešaji interesa, yra procesinio pobud˛io, ir gali buti preliminariai vertinama administracines bylos iškelimo stadijoje, o aplinkybe, ar viešasis interesas iš tiesu yra pa˛eistas ir ar tai sudaro pagrinda tenkinti skunda, yra materialinio teisinio pobud˛io, ir vertintina nagrinejant byla iš esmes.

Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras turejo teise šioje byloje kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa, todel apeliantu argumentai, susijes su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagristi.

VI.

Del termino kreiptis i teisma prokurorui ginant viešaji interesa

Kadangi apeliantai be kita ko gincija pirmosios instancijos teismo sprendima tuo aspektu, kad pareiškejas praleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta termina kreiptis i teisma, butina nustatyti minetoje nuostatoje numatyto kreipimosi i administracini teisma termino eigos prad˛ios momenta, kai i teisma kreipiasi prokuroras gindamas viešaji interesa.

ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturejo buti iteiktas suinteresuotam asmeniui, skund˛iamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis su˛inojo ar turejo su˛inoti kas ir kada prieme administracini akta, koks yra jo turinys (˛r. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 6 d. nutarti adm. byloje Nr. AS5-550-07 ). Laikytina, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo su˛ino apie akta, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turini sudarancius elementus, t. y. akta priemusia institucija (asmeni), priemimo diena, aktu nustatomas teises ar pareigas (˛r. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutarti adm. byloje Nr. AS5 – 8/2006).

Administraciniu bylu teisenos istatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybes institucijos ar kiti asmenys istatymu nustatytais atvejais kreipiasi i teisma su pareiškimu, kad butu apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracine byla inicijavusio prokuroro procesinis statusas iš principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir pareiškejui administracineje byloje.

Kaip jau mineta, prokuroro teise kreiptis i administracini teisma ginant viešaji interesa itvirtina ne tik ABTI, bet ir Prokuraturos istatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi igaliojimus kreiptis i teisma gindami viešaji interesa turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai i administracini teisma kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam prašymui paduoti eigos prad˛ia laikytina diena, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pa˛eistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-585/2005, Administraciniu teismu praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. bir˛elio 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007). Jei butu konstatuota, jog viešaji interesa ginantis subjektas (nagrinejamu atveju – prokuroras), turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pa˛eisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareiškimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino prad˛ia viešaji interesa ginanciam subjektui kreiptis i teisma skaiciuojama nuo tada, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad pa˛eistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksciau. Analogiškos pozicijos del termino eigos prad˛ios prokurorui kreiptis i teisma laikomasi Aukšciausiojo Teismo praktikoje (˛r. 2007 m. gruod˛io 18 d. nutarti civ. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino prokurorui kreiptis i teisma ginant viešaji interesa eigos prad˛ios ypatumas, lyginant su savo subjektine teise ginanciais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenu apie viešojo intereso pa˛eidima surinkimo ar turejimo juos surinkti) yra ne privilegija viešaji interesa ginanciam subjektui, o grind˛iamas nuoseklia proceso istatymu aiškinimo logika. Prokuroras nera gincijamu materialiniu teisiniu santykiu dalyvis. Privatus subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu budu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todel jie, gave administracini akta suvokia, ar šis aktas turi itakos ju teisems ir pareigoms, ar jis pa˛eid˛ia ju teises ir ar yra pagrindas kreiptis i teisma ginant savo teises. Skirtingai nei privatus subjektai, prokuroras Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gaves informacija apie asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu pa˛eidima, ne kiekvienu atveju turi pagrinda manyti, kad aktas pa˛eid˛ia viešaji interesa ir ar yra pagrindas kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pa˛eid˛ia viešaji interesa. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turejo buti surinkta pakankamai duomenu, kad pa˛eistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pa˛eidima ir prasideda termino kreiptis i teisma eigos prad˛ia.

Kartu atkreiptinas demesys, kad ne visi duomenys, kurie Administraciniu bylu teisenos istatymo 23, 24 straipsnio prasme reikalingi kreipiantis i teisma, tuo paciu yra butini tam, kad butu nustatytas viešojo intereso pa˛eidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas atitiktu istatymu reikalavimus ir butu priimtas nagrineti teisme vertintini daugiau kaip techninio pobud˛io. Kiekvienu atveju nustacius, kad prokurorui pakako ar turejo pakakti duomenu viešojo intereso pa˛eidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis i teisma eiga, todel like duomenys pareiškimui tinkamai iforminti turi buti surenkami per jau prasidejusi ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno menesio termina. Jei šie duomenys (pvz., del ju dideles apimties, sunkumu juos išreikalaujant) negalejo buti surinkti per vieno menesio termina, prokurorui, kaip ir kitiems byla inicijuojantiems subjektams, nera u˛kirstas kelias kreiptis i teisma su prašymu atnaujinti praleista kreipimosi i teisma termina (ABTI 34 straipsnio 2 dalis). Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui i teisma surašyti, prasideda termino kreiptis i teisma ginant viešaji interesa eigos prad˛ia, nepagristai iškeltu prokurorus privaciu asmenu at˛vilgiu, neleistu u˛tikrinti teisiniu santykiu stabilumo ir prieštarautu proceso istatymu sistemai.

Sprend˛iant prokuroro prašymo ginti viešaji interesa priemimo administraciniame teisme klausima, turi buti laikomasi Administraciniu bylu istatymo 37 straipsnio reikalavimu. Šio straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skunda (prašyma) jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškejas neprašo jo atnaujinti ar teismas toki prašyma atmeta. Todel teismas, spresdamas prokuroro prašymo del viešojo intereso gynimo priemimo klausima ir aiškindamasis, ar nera praleistas Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skunda, turi nustatyti termino paduoti skunda del viešojo intereso gynimo eigos prad˛ia, t.y. kada pagal surinkta med˛iaga prokurorui pakako duomenu, kad yra pa˛eistas viešasis interesas. Jei tokiu duomenu nepakanka, administracines bylos iškelimo klausima sprend˛iantis teismas turi nustatyti termina pareiškimo trukumams šalinti ir pasiulyti pareiškejui pateikti papildomus irodymus, pagrind˛iancius aplinkybes, kad terminas kreiptis i teisma nera praleistas (ABTI 37 str. 1 d.). Jei nustatoma, kad terminas paduoti skunda yra praleistas, teismas turi pagrinda atsisakyti priimti prašyma Administraciniu bylu istatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Del šios teismo nutarties gali buti paduotas atskirasis skundas. Paaiškejus aplinkybei, kad prokuroro prašymas del viešojo intereso gynimo teismo buvo priimtas praleidus istatymu nustatyta termina ir neprašyta ji atnaujinti, pirmosios arba apeliacines instancijos teismas (atsi˛velgiant i tai, kurios instancijos teisme ši aplinkybe paaiškeja), byla turi nutraukti vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 101 straipsnio 6 punktu.

Vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad u˛ viešojo intereso apsauga valstybeje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybes (savivaldybiu) institucijos. Nors istatymai ne visoms iš ju suteikia igaliojimus kreiptis i teisma ginant viešaji interesa, taciau istatymo viršenybes, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo istatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustaciusios viešojo intereso pa˛eidima atitinkamoje srityje jos nedelsdamos informuotu prokurora ar kita subjekta apie galimus viešojo intereso pa˛eidimus (jei istatymai joms nesuteikia igaliojimu paciom imtis priemoniu viešajam interesui ginti). Teisines valstybes principas reikalauja, kad butu u˛tikrinamas teisiniu santykiu stabilumas. Toks stabilumas nebutu u˛tikrintas, jei teisiniu santykiu subjektai neribota laika negaletu buti tikri, ar del ju at˛vilgiu priimtu administraciniu aktu nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektu delsimas (tame tarpe ir instituciju tarpusavio susirašinejimas, nepagristos informacijos rinkimas) informuoti prokurora apie galimus viešojo intereso pa˛eidimus galetu lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pa˛eidima su˛inos praejus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priemimo. Tokiu atveju galimybe kreiptis i teisma ginant viešaji interesa taptu praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisineje valstybeje negalima. Todel teismas, ivertines ginamu vertybiu ir poreikio u˛tikrinti teisiniu santykiu stabiluma pusiausvyra, gali atsisakyti ginti viešaji interesa net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno menesio termino kreiptis i teisma (skaiciuojant nuo momento, kai surinkti ar turejo buti surinkti duomenys apie viešojo intereso pa˛eidima), taciau yra praejes nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamu administraciniu aktu priemimo ir teisiniu santykiu atsiradimo momento.

Nagrinejamoje byloje skund˛iami Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai buvo priimti 2005 m. rugpjucio 16 d., planavimo salygos patvirtintos atitinkamai 2005 m. lapkricio 16 d. ir 2005 m. gruod˛io 16 d. Vilniaus apskrities viršininko prašymas ginti viešaji interesa Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo gautas 2006 m. liepos 19 d. Ivertus ši laikotarpi ir atsi˛velgus i tai, kad jo metu buvo atliekami intensyvus viešojo administravimo veiksmai ir buvo meginama nustatyti galimus pa˛eidimus (pvz., Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje kreipimasis del Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimo Nr. S1-175 ir 2005 m. baland˛io 28 d. sprendimo Nr. S1-133 panaikinimo, šio teikimo svarstymas Traku rajono savivaldybes taryboje ir sprendimu panaikinimas; Aplinkos ministerijos, Traku istorinio nacionalinio parko direkcijos, Kulturos ministerijos, Nacionalines ˛emes tarnybos pozicijos išreiškimas), negalima teigti, kad atitinkami viešojo administravimo subjektai nepateisinamai ilgai delse informuoti prokurora apie galimus viešojo intereso pa˛eidimus.

Mineta, kad Vilniaus apskrities viršininko prašymas ginti viešaji interesa Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo gautas 2006 m. liepos 19 d. Vertinant šio rašto turini, matyti, kad jame pateikiama tik pirmine informacija apie galimus viešojo intereso pa˛eidimus, vykdant teritoriju detaluji planavima Traku rajone. Tokios pirmines informacijos gavimas vertintinas tik kaip vada prokurorui pradeti tyrima, ar atitinkami administraciniai sprendimai yra susije su viešuoju interesu ir ar šis interesas nera pa˛eistas. Tuo metu, kai buvo gauta minetoji informacija, galiojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. baland˛io 9 d. isakymu Nr. I-56 patvirtinti Asmenu prašymu ir skundu nagrinejimo tvarkos nuostatai. Šiu nuostatu 28 punktas numate, kad prašymas ar skundas turi buti išnagrinetas ne veliau kaip per 30 dienu nuo jo gavimo prokuraturoje arba išvertimo i lietuviu kalba datos, jei istatymuose ir šiuose nuostatuose nenumatyta kitaip. Ši teises norma negali buti aiškinama, kaip nustatanti procesini kreipimosi i teisma termina. Administraciniu bylu nagrinejimo tvarka nustato Administraciniu bylu teisenos istatymas (ABTI 1 str. 1 d.). Tame tarpe jis apibre˛ia ir kreipimosi i teisma termina bei ju prad˛ios momenta. Viešojo administravimo subjektu ar prokuroru vidaus administravimo veikla reglamentuojantys teises aktai tiesiogiai kreipimosi i teisma santykiu nereglamentuoja. Šie teises aktai skirti tinkamam institucijos ar istaigos administravimui u˛tikrinti. Jie taip pat galetu buti pasitelkti kaip pagalbinis teises šaltinis nustatant, ar atitinkamas subjektas tinkamai vykde savo funkcijas rinkdamas informacija bei atlikdamas kitus veiksmus, taciau bendrojo teises aktais nustatyto termino, per kuri prokuroras turi išnagrineti skunda (prašyma), viršijimas pats savaime nereiškia, kad yra praleistas ir kreipimosi i teisma ginant viešaji interesa terminas.

I Vilniaus apygardos administracini teisma pareiškejas kreipesi 2006 m. gruod˛io 14 d. (pareiškimas teisme gautas 2006 m. gruod˛io 15 d.) (I tomas, b. l. 1; 7). Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2006 m. lapkricio 24 d. pareiškejas ivairioms institucijoms išsiunte 34 paklausimus del informacijos ir duomenu pateikimo (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 84-184). Paskutinis, Traku rajono savivaldybes administracijos 2006 m. gruod˛io 8 d. raštas Nr. A13-3148 „Del dokumentu pateikimo“, kuriuo pateiktos dalies pareiškejo skund˛iamu planavimo salygu teritoriju planavimo dokumentams rengti patvirtintos kopijos, buvo gautas 2006 m. gruod˛io 12 d. (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 87).

Kaip jau mineta, apie galima viešojo intereso pa˛eidima pareiškejas pradine informacija su˛inojo, kai i Vilniaus apygardos prokuratura 2006 m. liepos 17 d. raštu Nr. (50)-1.2-2871-(3.31) „Del Traku rajono savivaldybes priimtu sprendimu panaikinimo“ (I tomas, b. l. 61) kreipesi Vilniaus apskrities viršininkas, prašydamas spresti klausima del Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. baland˛io 28 d. sprendimo Nr. S1-133 ir 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimo Nr. S1-175 pagrindu priimtu sprendimu panaikinimo teismine tvarka inicijavimo. Kaip matyti iš bylos med˛iagos, prie mineto rašto nebuvo pridetos administraciniu aktu, kuriuos buvo prašoma panaikinti kopijos, o pateikti duomenys nebuvo išsamus, todel Vilniaus apygardos prokuratura gavusi informacija apie galimai padarytus teises aktu pa˛eidimus ir spresdama del galimybes kreiptis i teisma, kad butu panaikinti neteiseti administraciniai aktai, privalejo surinkti ir ivertinti papildomus duomenis, patvirtinancius ir pagrind˛iancius Vilniaus apskrities viršininko pateikta informacija, kuri, kaip mineta, nebuvo pakankama nuspresti, ar buvo pa˛eistas viešasis interesas. Kaip matyti iš byloje esanciu duomenu, pareiškejas nedelsdamas kreipesi i ivairias institucijas del papildomos informacijos, reikalingos viešojo intereso pa˛eidimui nustatyti.

Analizuojant mineta med˛iaga, pirmiausia atkreiptinas demesys i tai, kad dalimi paklausimu pareiškejas, siekdamas su˛inoti ˛emes sklypu savininkus bei ju gyvenamaja vieta, i viešojo administravimo subjektus kreipesi prašydamas informacijos iš Nekilnojamojo turto bei Gyventoju registru.

Šiuo at˛vilgiu paminetina ABTI 23 straipsnio 2 dalis, kurioje be kita ko yra nustatyta, jog skunde (prašyme), kuriuos kreipiamasi i administracini teisma turi buti nurodomas konkretus skund˛iamas aktas, jo ivykdymo (priemimo) data (5 p.) bei treciuju suinteresuotu asmenu vardas, pavarde (pavadinimas), asmens kodas (jeigu ˛inomas) ir gyvenamoji vieta (buveine). Todel tam, kad nepa˛eistu istatymu leidejo nustatytu reikalavimu skundo (prašymo) turiniui, pareiškejas privalejo ne tik nustatyti, kokie aktai buvo priimti minetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu pagrindu, bet ir nustatyti ˛emes sklypu, kuriu at˛vilgiu buvo priimti gincijami individualus aktai (sprendimai, isakymai ar išduotos planavimo salygos), savininkus ir ju gyvenamaja vieta (buveine), nes bylos išsprendimas tures itakos ju teises ir pareigoms, del ko jie yra laikytini treciaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTI 48 str. 2 d.). Taciau paminetinosios informacijos rinkimas nera sietinas su duomenu, kad yra pa˛eistas viešasis interesas, rinkimu ir dokumentu su šia informacija gavimo data negali buti naudojama termino kreiptis i teisma prad˛ios momentui nustatyti.

Iš kitu byloje esanciu dokumentu bei kitos med˛iagos, taip pat išanalizavus pareiškeju ivairioms institucijoms (istaigoms) išsiustu paklausimu turini, darytina išvada, jog nera pagrindo teigti, kad pareiškejas delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina.

Pareiškejas momenta, nuo kurio turi buti skaiciuojamas ABTI 33 straipsnio 1 dalyje itvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2008 m. gruod˛io 12 d., t. y. data, kuria gavo Traku rajono savivaldybes administracijos 2006 m. gruod˛io 8 d. rašta Nr. A13-3148 „Del dokumentu pateikimo“, kuriuo buvo atsakyta i Vilniaus apygardos prokuraturos 2006 m. lapkricio 24 d. paklausima Nr. 7.5-344 „Del duomenu pateikimo“ (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 86–87). Taciau, teiseju kolegijos nuomone, mineto rašto gavimo data nelaikytina ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prad˛ia. Bylos dokumentai leid˛ia daryti išvada, kad data kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, jog yra pa˛eistas viešasis interesas, laikytina 2006 m. lapkricio 20 d., kuria pareiškejas gavo Traku rajono savivaldybes 2006 m. lapkricio 14 d. rašta Nr. AP3-2876 „Del dokumentu pateikimo“ (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 100). Kaip matyti iš bylos med˛iagos, su šiuo raštu pareiškejui buvo pateiktos iki tol neturetu dokumentu, iskaitant Traku rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2005 m. gruod˛io 13 d. isakymo Nr. P2-2290 „Del ˛emes sklypo, (<duomenys neskelbtini>) Traku r. sav. Traku sen., ˇaizdriu k., detaliojo plano rengimo“, kuri pareiškejas, gindamas viešaji interesa, taip pat prašo panaikinti, kopijos, o duomenu, kad pareiškejas anksciau ˛inojo apie šiuos dokumentus ir nepagristai delse išsiusdamas reikalavima šiems dokumentus pateikti, nera.

Kadangi i teisma pareiškejas kreipesi 2006 m. gruod˛io 15 d. (I tomas, b. l. 7), konstatuotina, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti vieno menesio termino.

Atsi˛velgdama i išdestytas aplinkybes bei i tai, jog pareiškejas i teisma kreipesi prašydamas panaikinti iš viso 160 viešojo administravimo subjektu priimtu aktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras nepraleido termino kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa.

VII.

Del Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos

Iš bylos med˛iagos matyti, kad vienas iš pagrindu priimti skund˛iamus administracinius aktus buvo Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schema, patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 2.3–1334 „Del Traku ir Švencioniu rajonu savivaldybiu mišku išdestymo ˛emetvarkos schemu patvirtinimo“ (toliau – ir Schema).

Atsakovas Traku rajono savivaldybe teigia, jog Schema yra specialiojo teritorijos planavimo dokumentas, kurio pagrindu gali buti sprend˛iama urbanistines pletros, tame tarpe pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitimo iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme bei ˛emes sklypu formavimo gyvenamuju namu grupes (kvartalo) statybai, klausimus. Su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras bei tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija bei Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos, teigdami, kad Schemos tikslas yra nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draud˛iama iveisti miška, ir ji nesprend˛ia urbanistines pletros klausimu.

Ivertinus bylos šaliu argumentus, konstatuotina, jog minetas gincas kyla del skirtingo Schemos sprendiniu teisinio vertinimo. Kadangi Schema yra vienas iš pagrindiniu teisiniu pagrindu priimant nagrinejamoje byloje gincijamus aktus, siekiant išspresti kilusi ginca, pirmiausia butina nustatyti Schemos sprendinius bei ju paskirti ir teisini statusa.

Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schema yra specialiojo teritoriju planavimo dokumentas (Teritoriju planavimo istatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 51 dalis ˛emetvarkos schema apibre˛ia kaip specialuji teritoriju planavimo dokumenta, kuriame valstybes, regionu ar rajonu lygmeniu nustatomi kaimiškuju teritoriju ˛emes naudmenu naudojimo ir tvarkymo prioritetai.

Istatymu leidejas mineto istatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustate, jog teritoriju planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai del teritoriju, ˛emes sklypu ar ju grupiu tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmiu ir salygu. To paties straipsnio 34 dalis nustato, jog teritoriju planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritoriju planavimo u˛daviniu sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, ˛emes sklypu arba ju grupiu, infrastrukturos objektu išdestymo, naudojimo ir apsaugos salygas bei tvarka. Patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus to paties ar ˛emesnio lygmens teritoriju planavimo dokumentams rengti (Teritoriju planavimo istatymo 16 str. 2 d.).

Sistemiškai vertinant minetas Teritoriju planavimo istatymo nuostatas, konstatuotina, jog Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje minimi ne bet kokie specialiojo teritoriju planavimo dokumentai, bet tie, kuriu sprendiniuose atitinkamai numatytas pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitimas iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, ˛emes sklypu gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu statybai formavimas.

Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos tvirtinimo metu ˛emetvarkos schemu rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka, planavimo proceso dalyviu tarpusavio santykius, reglamentavo ˇemetvarkos schemu rengimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsejo 15 d. isakymu Nr. 3D-518/D1-490, kuriu 35 punkte nustatyta, kad ˛emetvarkos schemos sprendinius sudaro grafine dalis (sprendiniu bre˛inys) ir tekstine dalis (aiškinamas raštas) bei planavimo proceduru dokumentai.

Patvirtintos Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos tekstineje dalyje nurodoma, kad jos sprendinius sudaro suprojektuoti mišku sklypai (I tomas, b. l. 117), kuriuose, kaip matyti iš pridedamo Planuojamu mišku iveisimo ˛emes plotu ˛iniarašcio (I tomas, b. l. 124–130), gali buti iveisiami miškai. Analizuojant tekstine dali, matyti, jog joje iš esmes yra nustatyti šie sprendiniai:

– teritorijos, kuriose tikslinga iveisti miška;

– plotai, kuriuose draud˛iama iveisti miška.

Kitu sprendiniu, iskaitant gyvenamuju teritoriju, urbanistines ir (ar) infrastrukturos pletros, Schemos tekstineje dalyje nenustatoma. Taciau iš grafines dalies (administracine byla Nr. I-2014-3/2007 IV tomas, b. l. 119) matyti, jog joje yra pa˛ymetos galimos urbanistines pletros teritorijos, priskirtos plotams, kuriuose draud˛iama iveisti miška. Todel, teiseju kolegijos nuomone, yra butina ivertinti, ar galimu urbanistines pletros teritoriju pa˛ymejimas Schemoje yra laikytinas savarankišku sprendiniu, numatanciu Traku rajono savivaldybes urbanistine pletra.

ˇemetvarkos schemu rengimo taisykliu 39 punktas nustato, jog ˇemetvarkos schemos sprendiniai yra teritoriju planavimo u˛daviniu, išdestytu šiu taisykliu 9 punkte, aiškinamajame rašte ir grafiškai (˛emetvarkos schemos sprendiniu bre˛inyje) pateikti sprendimo rezultatai. Sistemiškai vertinant šia bei jau mineta Teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 34 dalyje itvirtinta nuostata, darytina išvada, jog ˛emetvarkos schemos (kaip ir bet kuriu kitu teritorijos planavimo dokumentu) sprendiniai yra teritorijos planavimo u˛daviniu sprendimo rezultatai.

Vienas iš minetu taisykliu 9 punkte itvirtintu ˛emetvarkos schemos u˛daviniu – sudaryti galimybe iveisti miška ˛emes ukio naudmenose, ekonomiškai netikslingose panaudoti ˛emes ukio gamybai bei ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso ˛emese (9.5 p.). ˇemetvarkos schemu rengimo taisykliu 8 punktas nustato, kad priklausomai nuo planavimo organizatoriaus u˛duotyje išdestytu tikslu, ˛emetvarkos schemos gali buti rengiamos tik administraciniu vienetu arba gyvenamuju vietoviu riboms nustatyti ar pakeisti, plotams, kuriuose tikslinga iveisti miška, išdestyti, vietines reikšmes keliu tinklui papildyti ir kitiems šiu taisykliu 7 punkte išvardytiems klausimams spresti. Iš šios nuostatos yra matyti, jog ˛emetvarkos schema gali buti rengiama tik plotams, kuriuose tikslinga iveisti miška, nustatyti, nesprend˛iant kitu ˇemetvarkos schemu rengimo taisyklese nustatytu u˛daviniu.

Schemos planavimo u˛duotis buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro 2003 m. gruod˛io 30 d. isakymu Nr. 3D-565 „Del Alytaus, Anykšciu, Kelmes, Moletu. Pasvalio, Plunges, Skuodo, Šalcininku, Šilales, Šilutes, Širvintu, Švencioniu, Telšiu, Traku, Varenos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasu rajonu savivaldybiu ir Rietavo savivaldybes mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos parengimo“ (I tomas, b. l. 132–133), kurioje nustatytas tikslas – parengti, suderinti ir patvirtinti mišku išdestymo ˛emetvarkos schemas.

Schemos planavimo tikslu, u˛duoties, planavimo salygu išdavimo bei rengimo metu ši specialiojo teritoriju planavimo procesa reglamentavo Mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos rengimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. baland˛io 7 d. isakymu Nr. 139/89, kuriu 1 punktas mišku išdestymo ˛emetvarkos schema apibre˛e kaip rajono savivaldybes teritorijos ˛emetvarkos schemos sudedamaja dali, kurios paskirtis – planuoti ˛emdirbystei netikslingos naudoti privacios ir valstybines ˛emes apsodinima mišku, didinti atskiru Lietuvos rajonu ir regionu miškinguma, saugant ir neplanuojant apsodinti mišku biologines ivairoves po˛iuriu vertingus plotus. Tai, kad mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos paskirtis yra spresti tik su miško iveisimu susijusius klausimus, patvirtina ir taisykliu 17 punkte pateiktas galutinis sarašas objektu (duomenu), kurie privalo buti pa˛ymeti ˛emetvarkos schemoje.

Atsi˛velgiant i tai, konstatuotina, jog Schemos planavimo u˛duotimi buvo pavesta parengti ˛emetvarkos schema skirta tik plotams, kuriuose tikslinga iveisti miška, nustatyti, o ne spresti urbanistines pletros klausimu. Šia aplinkybe patvirtina ir Schemos tekstineje dalyje nurodamas konkretus planavimo tikslas – parengti, suderinti ir patvirtinti mišku išdestymo ˛emetvarkos schema, kurioje pa˛ymeti sprendiniai (˛emes ukio paskirties ˛emes, tinkamos sodinti miška; kitos paskirties ˛emes, kurioje tikslinga iveisti miška; plotai, kuriuose draud˛iama iveisti miška) bei nustatyti u˛daviniai, tarp kuriu nera numatytas galimos urbanistines pletros teritoriju nustatymas.

Vienas iš privalomu specialiojo teritoriju planavimo proceso etapu – sprendiniu pasekmiu vertinimo (Teritoriju iplanavimo istatymo 17 str. 4 d.). Teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920, 8 punkte nustatyta, jog sprendiniu poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslu ir u˛daviniu, taip pat nuo parengtu sprendiniu pobud˛io. Iš Schemos tekstineje dalyje pateikiamos sprendiniu pasekmiu vertinimo išvados (I tomas, b. l. 120) matyti, kad buvo vertinami tik sprendiniai, susije su miško iveisimu, visiškai nevertinant sprendiniu, susijusiu galima urbanistine pletra, pasekmiu.

Paminetina ir bendra mišku išdestymo ˛emetvarkos schemu paskirtis. Miško iveisimo ne miško ˛emeje taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. isakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Del miško iveisimo ne miško ˛emeje“, 4 punktas nustato, kad miškai iveisiami pagal savivaldybiu teritoriju mišku išdestymo ˛emetvarkos schemas, o kai ju nera – pagal savivaldybes administracijos direktoriaus patvirtintus kaimo pletros ˛emetvarkos projektus miškui iveisti ne miško ˛emeje arba pagal ˛emes sklypu planus su iveisiamo miško ribomis. Mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos paskirti atspindi ir minetu taisykliu 7 punktas, nustatantis, jog ˛emetvarkos skyrius, gaves ˛emes savininko prašyma leisti iveisti miška jo ˛emes sklype, jei tai numatyta savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schemoje, pa˛ymi ˛emes savininko pateiktame ˛emes sklypo plane numatomo iveisti miško ribas bei plota ir išduoda ˛emes savininkui leidima.

Esant šioms aplinkybems, konstatuotina, kad mišku išdestymo ˛emetvarkos schemos paskirtis yra nustatyti sprendinius, sprend˛iancius miško iveisimo ne miško ˛emeje klausimus bei kuriomis privaloma vadovautis išduodant leidimus iveisti miška. Pastaraja aplinkybe nagrinejamoje byloje patvirtina ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 2 d. isakymo Nr. 2.3-1334 (I tomas, b. l. 173), kuriuo buvo patvirtinta Schema, 2 punkte ipareigojo Traku rajono ˛emetvarkos skyriu vadovautis patvirtinta schema, sprend˛iant mišku iveisimo ne miško ˛emeje klausimus.

Atkreiptinas demesys ir i Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 28 d. isakyma Nr. 2.3-1839 „Del Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 isakymo Nr. 2.3-1334 „Del Traku ir Švencioniu rajono savivaldybiu mišku išdestymo ˛emetvarkos schemu patvirtinimo“ 2 punkto patikslinimo“ (I tomas, b. l. 44), kuriuo patikslino mineto 2005 m. kovo 2 d. isakymo 2 punkta, nurodydamas, kad patvirtintomis schemomis vadovaujamasi nustatyta tvarka sprend˛iant tik mišku iveisimo ne miško ˛emeje klausimus, o Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo ˛emetvarkos schemoje nustatytos galimos urbanistines pletros teritorijos turi reikšme kaip teritorijos, kuriose draud˛iama iveisti miška, ir nera teisinis pagrindas rengti teritoriju planavimo dokumentus, kai keiciama pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirtis statiniu statybai ir kitai veiklai pletoti. Atsi˛velgdama i mineta Vilniaus apskrities viršininko isakyma, Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritorijos planavimo dokumentu rengimo“ (I tomas, b. l. 53), pripa˛indamas netekusiais galios Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. baland˛io 28 d. sprendima Nr. S1-133 ir 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendima Nr. S1-175, kurie buvo pagrindas skund˛iamiems Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimams priimti bei planavimo salygoms išduoti, taip iš esmes pati pripa˛ino, kad Schema nesprend˛ia su urbanistine pletra susijusiu klausimu.

Atsi˛velgdama i išdestytus argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, jog nagrinejamoje byloje esantis specialiojo teritoriju planavimo dokumentas – Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schema, nenustato su gyvenamuju teritoriju, urbanistine ir (ar) infrastrukturos pletra susijusiu sprendiniu, o yra skirta spresti su miško iveisimu ne miško paskirties ˛emeje susijusius klausimus.

Taip pat, atsi˛velgiant i tai, kad santykiams, del kuriu nagrinejamoje byloje yra kiles gincas, mineta Schema ne tik, kad nera, bet ir negali buti taikoma, kiti bylos šaliu bei pirmosios instancijos teismo argumentai, susije su Schemos rengimu, priemimu, paskelbimu, galiojimu bei taikymu, nera teisiškai reikšmingi, todel nevertintini.

VII.

Del administracineje byloje nagrinetinu klausimu

Nagrinejamoje byloje apeliantai skund˛ia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendima, kuriuo buvo nuspresta panaikinti Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimus Nr. Sl-332 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>., detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 63), Nr. Sl-335 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 67), Nr. Sl-343 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 70), Traku rajono savivaldybes administracijos Architekturos skyriaus vedejos 2005 m. lapkricio 16 d. patvirtintas Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (I tomas, b. l. 71), 2005 m. gruod˛io 16 d. patvirtintas Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (I tomas, b. l. 63) ir Planavimo salygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 (I tomas, b. l. 64).

Šiais Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. spendimais buvo pritarta ˛emes sklypu detaliojo plano rengimui, numatant ˛emes sklypo pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, o ˛emes sklypu savininkai buvo ipareigojami, parengus infrastrukturos pletros plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus.

Pirmiausia atkreiptinas demesys i tai, jog aplinkybe, kad Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritorijos planavimo dokumentu rengimo“ (I tomas, b. l. 53), pripa˛ino netekusiais galios Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. baland˛io 28 d. sprendima Nr. S1-133 ir 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendima Nr. S1-175, kurie buvo pagrindas skund˛iamiems Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimams priimti bei planavimo salygoms išduoti, nesudaro savarankiško pagrindo šiems sprendimams panaikinti, nes kaip matyti iš ju preambuliu, jie buvo priimti vadovaujantis ir kitais teises aktais – Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 3 d. isakymu Nr. D1-239 „Del detaliuju planu rengimo taisykliu patvirtinimo“.

Nagrinejamoje byloje skund˛iami Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai, kuriais buvo pritarta detaliuju planu, keicianciu pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti, rengimui, bei išduotos planavimo salygos detaliojo ir specialiojo teritorijos planavimo dokumentams rengti. Nagrinejamu sprendimu priemimo metu detaliuju planu ir specialiojo teritoriju planavimo dokumentu rengima reglamentavo Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymas (2005 m. rugpjucio 31 d. istatymo Nr. I-1120 redakcija) (toliau – ir Teritoriju planavimo istatymas), kuriame atskirai buvo nustatytos salygos ir reikalavimai detaliojo ir specialiojo teritoriju planavimo dokumentams rengti, todel minetu sprendimu, kuriais buvo leista rengti detaliuosius planus, ir planavimo salygu detaliojo planavimo dokumentams rengti teisetumas turi buti vertinamas atskirai nuo planavimo salygu specialiojo teritorijos planavimo dokumentams rengti teisetumo.

VIII.

Del sprendimu, kurias leista rengti detaliuosius planus ir planavimo salygu detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti

Traku rajono savivaldybes taryba, skund˛iamo 2005 m rugpjucio 31 d. sprendimo Nr. S1-343 (II tomas, b. l. 3) 1 punktu, nusprende pritarti ˛emes sklypo (<duomenys neskelbtini>) detaliojo plano rengimui, numatant pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme. Iš byloje esanciu mineto sprendimo aiškinamojo rašto, ˛emes sklypo savininku K. Š. ir S. Š. 2005 m. gegu˛es 3 d. prašymo (II tomas, b. l. 4–6) bei skund˛iamu 2005 m. lapkricio 16 d. Planavimo salygu detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 matyti, jog detaliuoju planavimu yra siekiama padalinti ˛emes sklypa i 16 sklypu, kartu pakeiciant ˛emes naudojimo paskirti iš ˛emes ukio i gyvenamaja teritorija (ma˛aaukšciu pastatu statyba). Ta pacia diena priimtu sprendimu Nr. S1-332 (II tomas, b. l. 15), Traku rajono savivaldybes taryba pritare ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano rengimui, numatant pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme – gyvenamoji teritorija (ma˛aaukšciu pastatu statyba). Kaip matyti iš treciojo suinteresuoto asmens S. N. 2007 m. liepos 7 d. prašymo (II tomas, b. l. 17) bei aiškinamojo rašto (II tomas. b. l. 16), minetu savivaldybes tarybos sprendimu buvo pritarta ˛emes sklypo skaidymui i 25 sklypus ma˛aaukšciu pastatu statybai. Šia išvada patvirtina ir minetam treciajam suinteresuotam asmeniui išduotos 2005 m. gruod˛io 16 d. Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (II tomas, b. l. 27).

Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 21 d. sprendimu Nr. S1-335 (II tomas, b. l. 29) buvo pritarta teritorijos (<duomenys neskelbtini>) detaliojo plano rengimui, numatant ˛emes sklypo pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme – komercines paskirties objektu teritorija (prekybos, paslaugu ir pramogu objektu statyba) ir gyvenamoji teritorija (ma˛aaukšciu pastatu statyba). Nors iš byloje esancio 2005 m. rugpjucio 2 d. prašymo (II tomas, b. l. 32) matyti, kad buvo siekiama gauti leidima rengti detaliuosius planus siekiant pakeisti tiksline ˛emes naudojimo paskirti formuojant tris sklypus, taciau mineto Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta (II tomas, b. l. 30), jog siekiama ˛emes sklypa padalinti i 22 sklypus. Teiseju kolegijos nuomone, aplinkybe, kad mineta teritorija siekiama padalinti i daugiau kaip 3 sklypus, patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. vasario 8 d. raštas Nr. 17-398 „Del detaliuju planu rengimo“ (II tomas, b. l. 36), kuriuo atsisakyta išduoti planavimo salygas detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti.

Atkreiptinas demesys, kad gincijamu 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimu Nr. S1-332 buvo leisti rengti detaluji ir specialuji plana ˛emes sklypui, kurio kadastrinis Nr. <duomenys neskelbtini> (II tomas, b. l. 15), o šio sprendimo pagrindu išduotose planavimo salygose (II tomas, 27, 28) nurodomas ˛emes sklypo kadastrinis numeris – <duomenys neskelbtini>. Taciau, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teiseju kolegijos nuomone, šis neatitikimas nera laikytinas savarankišku minetu planavimo salygu naikinimo pagrindu, nes, ivertinus byloje esancia med˛iaga (II tomas, b. l. 15–28), matyti, jog pamineti dokumentai išduoti del to paties ˛emes sklypo.

Pirmiausia pa˛ymetina tai, kad gincijamais 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimais Nr. S1-332, S1-335 ir S1-343, Traku rajono savivaldybes taryba be kita ko ipareigojo ˛emes sklypu savininkus, parengus infrastrukturos pletros specialuji plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus. Kaip matyti iš minetu sprendimu aiškinamuju raštu, šis ipareigojimas itvirtintas atsi˛velgiant i Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 3 dali, kurioje nustatyta, jog in˛ineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius in˛inerinius tinklus, detalieji planai pastatu ir statiniu statybai rengiami tais atvejais, jeigu ju planavimo tikslams igyvendinti yra parengti butinos in˛inerines infrastrukturos pletros planai. Jei šie planai neparengti, jie gali buti rengiami vienu metu su detaliaisiais planais. Atsi˛velgiant i šias aplinkybes, konstatuotina, jog ipareigojimas rengti infrastrukturos pletros planus yra siejamas su rengiamais atitinkamu ˛emes sklypu detaliaisiais planais.

Vertinant gincijamu sprendimu šioje dalyje teisetuma ir pagristuma turi buti taikomas ir bendrasis viešojoje teiseje veikiantis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas nustatyta“, pagal kuri viešojo administravimo subjektai turi grie˛tai teises aktais apibre˛tas kompetencijos ribas ir tik tuos igaliojimus, kurie šiais teises aktais yra suteikti. Viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant istatymines kompetencijos ribas yra vertinami kaip neteiseti.

Gincijamais sprendimais Traku rajono savivaldybes taryba, ipareigojo, t. y. nustate pareiga, privatiems asmenims (˛emes sklypu savininkams), parengus infrastrukturos pletros specialuji plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus, taciau nei sprendimu preambulese nurodyti (iskaitant Teritoriju planavimo istatymo 24 str. 3 d.) nei kiti sprendimu priemimo metu galiojantys teritoriju planavima reglamentuojantys teises aktai neitvirtino tokios vietos savivaldos instituciju teises.

Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija konstatuoja, kad 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimai Nr. S1-332, S1-335 ir S1-343 dalyje, kuria Traku rajono savivaldybes taryba ipareigojo ˛emes sklypu savininkus, parengus infrastrukturos pletros specialuji plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus, yra naikintini (ABTI 89 str. 1 d. 2 p.).

Sprend˛iant minetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu teisetumo likusioje dalyje klausima, atkreiptinas demesys i tai, kad iš gincijamu sprendimu bei planavimo salygu detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti matyti, jog detaliaisiais planais be kita ko yra siekiama pakeisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme.

Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato, jog detalieji planai, keiciantys pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybes ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Jei bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliuju planu planavimo organizatoriumi gali buti tik savivaldybes administracijos direktorius arba valstybines ˛emes valdytojas.

Sistemiškai vertinant šia Teritoriju planavimo istatymo nuostata, matyti, jog istatymu leidejas nedraud˛ia rengti detaliuju planu, keicianciu pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti iš ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, net jei toks keitimas nera numatytas bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose, taciau tokiu atveju planavimo organizatoriumi turi buti savivaldybes administracijos direktorius. Šios aplinkybes, skirtingai nei nurodo pareiškejas, nepaneigia ir Pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties nustatymo ir prašymu leisti pakeisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti padavimo, nagrinejimo ir sprendimu priemimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (2004 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1278 redakcija), nuostatos. Šiu taisykliu 10 punktas aiškiai nustato, jog pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirtis gali buti keiciama pagal parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus.

Gincijamais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais buvo duotas priemimo metu galiojusiu Detaliuju planu rengimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 4 d. isakymu Nr. D1-239, 21 punkte numatytas pritarimas tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitimui, o klausimas del detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo ˛emes sklypu savininkams ar kitiems istatyme numatytiems subjektams juose nesprend˛iamas. Esant šioms aplinkybems, konstatuotina, jog šie Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai, skirtingai nei nurodo pareiškejas, neprieštarauja Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatoms.

Pareiškejo gincijamose 2005 m. lapkricio 16 d. planavimo salygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (II tomas, b. l. 11) planavimo organizatoriumi yra nurodytas Traku rajono savivaldybes administracijos direktorius L. K., tuo tarpu 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (II tomas, b. l. 27) pareiškeju ivardintas ˛emes sklypo savininkas S. N.. Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnio 6 dalis nustate, kad prieš pradedamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi i savivaldybes administracijos valstybes tarnautoja – savivaldybes vyriausiaji architekta, kad pateiktu planavimo salygas. Minetu planavimo salygu išdavimo metu galiojusiu Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir išdavimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 7 d. isakymu Nr. D1-262, 24 punktas nustato, jog planavimo salygos ˛emes savininkams, valdytojams ar naudotojams išduodamos tik tuo atveju, kai jie Vyriausybes nustatyta tvarka sudare sutarti su savivaldybes administracijos direktoriumi del detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo. Sistemine minetu nuostatu analize leid˛ia teigti, kad teise kreiptis del planavimo salygu detaliojo teritorijos planavimo dokumentams rengti išdavimo yra suteikta tik planavimo organizatoriui. Kadangi, byloje duomenu, kad su S. N. butu sudaryta sutartis del detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo (Teritoriju planavimo istatymo 20 str. 2 d.) nera, o ir tokia sutartis vadovaujantis Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalimi negalejo buti sudaryta, konstatuotina, kad 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 S. N. negalejo buvo išduotos.

Ivertinus minetus Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimus bei planavimo salygas detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti, taip pat konstatuotina, kad vykdomu detaliuoju teritorijos planavimu iš esmes yra siekiama suformuoti ˛emes sklypus gyvenamuju namu grupiu statybai, todel šiems santykiams, be kita ko, taikytina Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje itvirtinta nuostata, jog rengti detaliuosius planus formuojant ˛emes sklypus gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybes teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomu teritoriju ar ju zonu, taip pat gyvenamuju teritoriju išdestymo planuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nera teisinio pagrindo rengti detaliuosius planus formuojant ˛emes sklypus grupes ar kvartalo gyvenamuju namu statybai, kai tai nera numatyta bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. baland˛io 7 d. nutartis administracineje byloje Nr. A10-372/2007). Todel, nesant patvirtintu bendruju planu ar(ir) specialiuju teritorijos planavimo dokumentu, kuriuose butu nustatyti su mineta urbanistine pletra susije sprendiniai, atsiranda pagrindas naikinti skund˛iamus Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimus, ta dalimi, kuria leista rengti teritoriju detaliuosius planus formuojant ˛emes klypus gyvenamuju namu grupiu (kvartalu) statybai, bei jo pagrindu išduotas planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Mineta istatymo nuostata yra imperatyvi ir nenustato jokiu išimciu.

Be to, pa˛ymetina, kad istatymu leidejas Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustate, kad rengti detaliuosius planus formuojant ˛emes sklypus gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybes teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomu teritoriju ar ju zonu, taip pat gyvenamuju teritoriju išdestymo planuose. Kadangi gincijamu atveju ˛emes sklypai nepriskirtini saugomoms teritorijoms, mineti sprendiniai turejo buti nustatyti savivaldybes teritorijos (ar jos dalies) bendruosiuose arba specialiuosiuose gyvenamuju teritoriju išdestymo planuose, numatytuose Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte, o ne to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytose ˛emetvarkos schemose.

Atsi˛velgdama i tai, kad mineta Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo ˛emetvarkos schema ne tik kad nesprend˛ia su urbanistine pletra susijusiu klausimo, bet ir nera Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas specialiojo teritoriju planavimo dokumentas, o kitu bendrojo ar specialiojo teritoriju planavimo dokumentu, kuriuose butu numatyta gyvenamuju namu grupiu (kvartalu) statyba, gincijamu sprendimu priemimo metu nebuvo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, jog Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m rugpjucio 31 d. sprendimai Nr. S1-335, S1-343 bei S1-332 ir ju pagrindu išduotos 2005 m. lapkricio 16 d. planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 ir 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 yra naikintini, kaip prieštaraujantys minetoms Teritoriju planavimo istatymo nuostatoms (ABTI 89 str. 1 d. 1 p.).

IX.

Del planavimo salygu specialiojo teritoriju planavimo dokumentams rengti

Pareiškejas taip pat gincija 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 (II tomas, b. l. 28).

Teritoriju planavimo istatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad specialieji planai rengiami, kai juos rengti yra numatyta pagal istatymus ir kitus teises aktus (1 p.), kai bendrieji teritoriju planavimo dokumentai nera parengti (2 p.) bei kai galiojanciu bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentu sprendiniai planuojamai veiklai nera parengti arba butina detalizuoti bendrojo teritoriju planavimo dokumentu sprendinius (3 p.). Mineto istatymo 15 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad tais atvejais, kai savivaldybes teritorijos ar jos daliu bendrieji planai neparengti arba parengtu bendruju planu sprendiniuose infrastrukturos pletros klausimai nespresti, privaloma rengti specialiuosius teritoriju privalumo dokumentus – infrastrukturos pletros schemas ir (ar) planus (projektus).

Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnis nustato, kad specialiojo teritoriju planavimo organizatoriumi yra valstybes institucijos (1 p.), apskriciu viršininkai (2 p.), savivaldybiu administraciju direktoriai (3 p.), juridiniai asmenys, taip pat kitu istatymu nustatytais atvejais – fiziniai asmenys (4 p.). Nei Teritoriju planavimo istatymas, nei ji igyvendinantys poistatyminiai teises aktai nenumato, kad specialiojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigos sutartimi galetu buti perduotos kitiems, nei Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsniuose nurodytiems subjektams. Nors toks sutartinis perdavimas numatytas tik detaliojo teritoriju planavimo atveju, teismu praktikoje pripa˛istama, kad privatus juridiniai asmenys gali buti specialiojo teritoriju planavimo organizatoriai, o fiziniai asmenys, vadovaujantis Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnio 4 punktu, specialiojo teritoriju planavimo organizatoriais gali buti tik tais atvejais, kai tai numatyta kituose istatymuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. bir˛elio 15 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A8 –1024/2006; 2007 m. gruod˛io 22 d. nutartis administracineje byloje Nr. Nr.A16-1188/2007). Esant šioms aplinkybems konstatuotina, kad nesant istatyminio pagrindo, fizinis asmuo negali buti pripa˛istamas specialiojo teritoriju planavimo organizatoriumi.

Teritoriju planavimo istatymo 17 straipsnio 6 dalis numate, kad prieš pradedamas rengti specialiojo teritoriju planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi i joje nurodytas institucijas, kad pateiktu planavimo salygas. Analogiška nuostata itvirtinta ir minetu Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir išdavimo taisykliu 6 punkte. Sistemiškai vertinant šias nuostatas, konstatuotina, jog, kaip ir detaliuju planu rengimo atveju, i kompetentingas institucijas del planavimo salygu specialiojo teritoriju planavimo dokumentui rengti teise kreiptis turi tik planavimo organizatorius arba jo igaliotas juridinis ar fizinis asmuo (Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir išdavimo taisykliu 4.1 p.).

Nagrinejamu atveju 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 buvo išduotos fiziniam asmeniui – S. N.. S. N. kaip planavimo organizatorius nurodytas ir Prašyme salygoms specialiojo planavimo dokumentui rengti (II tomas, b. l. 22). Vadovaujantis planavimo salygu išdavimo metu galiojusiu Teritoriju planavimo istatymo bei kitu teises aktu, reglamentuojanciu specialiojo teritoriju planavimo dokumentu rengima, S. N. negalejo buti pripa˛intas planavimo organizatoriumi, todel neturejo teises kreiptis i kompetentingas institucijas, kad jos išduotu planavimo salygas. Be to, pa˛ymetina, kad minetame Prašyme salygoms specialiojo planavimo dokumentui rengti nurodytas u˛davinys – ˛emes sklypo skaidymas i namu valdas numatant gyvenamuju namu statyba – iš esmes atitinka Teritoriju planavimo istatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus detaliojo teritoriju planavimo, bet ne to paties istatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo teritoriju planavimo u˛davinius. Esant šioms aplinkybems, salygas išduodanti institucija, gavusi toki prašyma, privalejo atsisakyti išduoti planavimo salygas (Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir išdavimo taisykliu 12 p.).

Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, konstatuotina, jog 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127, yra naikintinos (ABTI 89 str. 1 d. 3 p.).

Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, atsi˛velgdama i ginco sklypu lokalizacija, i tai, kad šie sklypai gali patekti i planuojamos Traku istorinio nacionalinio parko buferines apsaugos zonos teritorija, i tai, kad priimtu Traku rajono savivaldybes sprendimu igyvendinimas gali tureti neigiamos itakos mineto parko ir teritorijos kraštovaizd˛iui, vizualini teritorijos suvokima, sprend˛ia, kad visi nurodytieji Teritoriju planavimo istatymo ir poistatyminiu teises aktu pa˛eidimai kartu sudaro ir viešojo intereso pa˛eidima, o tai sudare pagrinda pareiškejo skunda patenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisetas ir pagristas, naikinti jo nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija

nutaria:

Atsakovo Traku rajono savivaldybes ir treciuju suinteresuotuju asmenu K. Š. ir S. Š. apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Laime BaltrunaiteAnatolijus BaranovasArturas DrigotasStasys GudynasArunas Sutkevicius