- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-25
- Bylos Nr.
- A-146-335-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Traku rajono savivaldybes
- Suinteresuotas asmuo
- K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities
- Advokatai
- Kęstutis Virketis
- Kategorijos
- 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimes Baltrunaites (praneeja), Anatolijaus Baranovo, Arturo Drigoto, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Aruno Sutkeviciaus,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal atsakovo Traku rajono savivaldybes ir treciuju suinteresuotu asmenu K. . ir S. . apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio vieaji interesa pareikima, atsakovui Traku rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities virininko administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei ˛emes tarnybai prie ˇemes ukio ministerijos, S. N., R. P. D., K. ., S. ., del sprendimu panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su pareikimu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas panaikinti 160 Traku rajono savivaldybes tarybos, Vilniaus apskrities virininko ir Traku rajono savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu bei sprendimu, taip pat iduotu planavimo salygu teritoriju planavimo dokumentams rengti (I tomas, b. l. 7–20). Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsi˛velgdamas i tai, kad praomu naikinti sprendimu, isakymu ir planavimo salygu kiekis yra didelis, 2007 m. vasario 23 d. nutartimi nusprende pareikejo pareikima iskaidyti i atskiras bylas (I tomas, b. l. 3–5).
Administracineje byloje, kurioje yra priimtas skund˛iamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendimas, buvo nagrinejamas pareikejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro praymas panaikinti Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimus Nr. Sl-332 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 63), Nr. Sl-335 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 67), Nr. Sl-343 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 70), Traku rajono savivaldybes administracijos Architekturos skyriaus vedejos patvirtintas 2005 m. lapkricio 16 d. Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (I tomas, b. l. 71), 2005 m. gruod˛io 16 d. Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (I tomas, b. l. 63) ir 2005 m. gruod˛io 16 d. Planavimo salygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 (I tomas, b. l. 64).
Žemesnės instancijos teismas
Pareikejas nurode, kad Vilniaus apygardos prokuraturoje 2006 m. liepos 19 d. buvo gautas Vilniaus apskrities virininko administracijos 2006 m. liepos 17 d, ratas Nr. (50)-1.2-2811-(3.31) „Del Traku rajono savivaldybes priimtu sprendimu panaikinimo“, kuriuo Vilniaus apskrities virininko administracija prae kreiptis i teisma del minetu isakymu ir sprendimu panaikinimo.
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras paaikino, kad Vilniaus apskrities virininkas 2005 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 2.3-1334 „Del Traku ir vencioniu rajonu savivaldybiu miku idestymo ˛emetvarkos schemu patvirtinimo“ (I tomas, b. l. 173) patvirtino VI Valstybinio ˛emetvarkos instituto Kratotvarkos ir teritoriju planavimo skyriaus parengta Traku rajono savivaldybes miku idestymo ˛emetvarkos schema bei isakymo 2 punktu ipareigojo Traku rajono ˛emetvarkos skyriu vadovautis patvirtinta schema, nustatyta tvarka sprend˛iant miku iveisimo ne miko ˛emeje klausimus. Traku rajono savivaldybes taryba 2005 m. baland˛io 28 d. sprendimu Nr. S1-133 „Del Traku rajono savivaldybes miku idestymo ˛emetvarkos schemos taikymo“ (I tomas, b. l. 22) pritare minetos ˛emetvarkos schemos (specialiojo teritoriju planavimo dokumento) taikymui nustatant kaimikuju teritoriju ˛emes naudmenu naudojimo ir tvarkymo prioritetus. 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimu Nr. S1-175 (I tomas, b. l. 23) Traku rajono savivaldybes taryba pakeite 2005 m. baland˛io 28 d. sprendima ir nustate, jog ˛emetvarkos schemoje – specialiajame plane, plotuose, kur miko iveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistines pletros teritorijas, numatant pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima.
Vadovaujantis minetais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais, Traku rajono savivaldybes taryba prieme pareikejo skund˛iamus sprendimus, kuriais leista rengti detaliuosius planus, numatant iu ˛emes sklypu padalijima bei pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme.
Taip pat, vadovaudamasis Traku rajono savivaldybes miku idestymo ˛emetvarkos schema ir minetu Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimu Nr. S1-175, ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, savininkui S. N. 2005 m. gruod˛io 16 d. buvo iduotos Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 bei Planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127. Vadovaujantis mineta schema bei Traku rajono savivaldybes sprendimu, 2005 m. lapkricio 16 d. Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 buvo iduotos ir ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, savininkams K. . ir S. .
Pareikejas nurode, kad Traku rajono savivaldybes miku idestymo ˛emetvarkos schema (toliau – ir Schema) sudaro sprendiniai del ˛emes plotu, kuriuose miko iveisimas leid˛iamas ir sprendiniai del ˛emes plotu, kuriuose miko iveisimas draud˛iamas. Galimos urbanistines pletros teritorijos joje buvo pa˛ymetos vadovaujantis Miko iveisimo ne miko ˛emeje taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. isakymu Nr. 3D-130/D1-144, 3 punktu, todel ioms teritorijoms suteikiamas tik teritoriju, kuriose draud˛iama iveisti mika, statusas. Schemoje sprend˛iami tik su miko iveisimu susije klausimai. Pareikejo teigimu, minetas Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimas Nr. Sl-175 yra grind˛iamas klaidingu Schemos vertinimu, todel gincijami aktai priimti vadovaujantis neteisetais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais ir pa˛eid˛iant Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 ir 4 dalis, 15 straipsnio 3 dali, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 3 d. isakymu Nr. D1-239 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu 21, 22, 25 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintu Pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties nustatymo ir praymu leisti pakeisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti padavimo, nagrinejimo ir sprendimu priemimo taisykliu 10 punkta.
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras taip pat paaikino, kad Traku rajono savivaldybes teritorijoje ˛emes sklypu pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitimo i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme procesas pradetas nesilaikant istatymuose bei kituose teises aktuose nustatytos tvarkos. Traku rajono savivaldybes taryba, pradedama rengti ˛emes sklypu infrastrukturos pletros specialiuosius ir detaliuosius planus, apimancius teritorijas, esancias greta Traku istorinio nacionalinio parko, neatsi˛velge i galimas neigiamas infrastrukturos pletros pasekmes io parko at˛vilgiu. Kartu pareikejas paaikino, kad igyvendinus gincijamu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu pagrindu pradetus rengti detaliuosius planus, butu i esmes pakeistas istorine, kulturine, visuomenine verte turinciu Traku apylinkiu kratovaizdis, todel neteisetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu panaikinimas laikytinas valstybes ir vieuoju interesu.
Atsiliepimas
Atsakovas – Traku rajono savivaldybe – atsiliepimu i pareikejo prayma prae ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime atsakovas paaikino, kad institucijos, teikdamos salygas Traku rajono savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schemai rengti, nurode, jog butina atsi˛velgti ne tik i miko u˛sodinimo leistinuma ar draud˛iamuma, bet ir kitas socialines ir ekonomines salygas, tarp kuriu yra ir urbanistines pletros galimybe, o pareikejas nepateike irodymu, kad atskiru instituciju planavimo salygose ivardinta urbanistine pletra pa˛eid˛ia vieaji interesa ar istatymu saugomus interesus. Atsakovo teigimu, pareikejas suabsoliutino miku idestymo ˛emetvarkos schemos rengimo viena i tikslu ir ignoravo atsakovo sieki iame specialiajame plane numatyti subalansuota rajono pletra, todel pareikejo pozicija prietaravo Teritoriju planavimo istatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatai.
Atsakovo teigimu, Schemos sprendinys „draud˛iama iveisti mika“ nereikia, jog teritorija, kurioje draud˛iama iveisti mika, negali buti naudojama urbanistiniais tikslais. Minetu Miko iveisimo ne miko ˛emeje taisykliu 3.6 punkto nuostata nustato, jog ˛emes poreikis urbanistinei pletrai patvirtinamas vieninteliu iose taisyklese nustatytu teisiniu pagrindu – istatymo nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Schemos rengimo metu buvo patvirtinti tik keli detalieji planai ir tik po metu Traku rajono savivaldybes Taryba prieme sprendimus, kuriais leido rengti skunde nurodomus detaliuosius planus.
Atsakovas taip pat paaikino, jog nepagristas skundo argumentas, kad urbanistine pletra tures neigiama itaka Traku istorinio nacionalinio parko teritorijai. Pa˛ymi, kad io parko tvarkymui neskiriamas reikiamas demesys, neapibre˛tos jo buferines zonos ir neaiki ju funkcine paskirtis. Taip pat nepagristi ir prielaidomis paremti teiginiai apie neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esancio e˛eryno ir jo gruntiniu vandenu mitybos baseino hidrologiniam re˛imui bei fizines taros gresme po˛eminiu vandenu mitybos zonoms. Galima urbanistine pletra vieuju interesu nepa˛eid˛ia.
Nurode, kad Traku savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimas Nr. S1-335 priimtas, kai numatoma statyti ne daugiau kaip tris gyvenamuosius namus, todel Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimas del bendruju ar specialiuju planu iuo atveju netaikytinas. Atsakovo teigimu, visais gincijamais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais savininkai buvo ipareigoti parengti infrastrukturos pletros specialuji plana bei irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus, todel nebuvo galima rengti detaliojo plano, kol nebus parengtas specialusis planas, ka ir numato Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 3 dalis. Traku rajono savivaldybes taryba, atsakovo manymu, pagristai vadovavosi Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalimis tiek priimdama sprendimus leisti rengti detaliuosius planus del gyvenamuju namu ir kitu objektu statybos, tiek keisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, nes Schema su urbanistines pletros sprendiniais yra istatymu nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas specialusis planas.
Treciasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities virininko administracija prae byla spresti teismo nuo˛iura, kartu pa˛ymedamas, kad Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritoriju planavimo dokumentu rengimo“ (I tomas, b. l. 53) nusprende mineta Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendima Nr. Sl-175 ir juo pakeista 2005 m. baland˛io 28 d. sprendima Nr. Sl-133 laikyti netekusiais galios, todel yra naikintini ir kiti ju pagrindu priimti teises aktai.
Atsiliepimas
Treciasis suinteresuotas asmuo Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos atsiliepime palaike Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareikima, paaikindamas, kad miku idestymo ˛emetvarkos schemos planavimo tikslas – nustatyti ˛emes ukio ir kitos paskirties teritorijas, kuriose tikslinga iveisti mika, bei plotus, kuriuose draud˛iama iveisti mika. Schemoje sprend˛iami tik su miko iveisimu susije klausimai, o ios schemos sprendiniai yra du: ˛emes plotai, kur miko iveisimas leid˛iamas ir ˛emes plotai, kur miko iveisimas draud˛iamas. ioje schemoje, treciojo suinteresuoto asmens teigimu, schema nesprend˛iami ˛emes ukio centru idestymo arba urbanistines pletros klausimai. Todel, atsi˛velgiant i tai, kad Traku rajono savivaldybeje neparengtas bendrasis planas ir neparengti Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 3 dalyje pamineti specialieji planai, detalieji planai, kuriuose numatyta pakeisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti ir padalinti ˛emes sklypus, negalejo buti rengiami.
Tretieji suinteresuoti asmenys K. . ir S. . su pareikimu nesutiko ir prae ji atmesti kaip nepagrista. Paaikino, kad jiems priklausancios ˛emes sklypo, specialiosiose naudojimo salygose nurodytos tik elektros liniju apsaugos zonos ir keliu apsaugos zonos specialiosios naudojimo salygos ir jokiu papildomu apribojimu daugiau nenumatyta. Ju teigimu, jiems priklausanciame ˛emes sklype galima statyti gyvenamuosius namus, taciau pradeti sklypo projektavimo darbai ir sklypo padalinimas i 16 sklypu, iuo metu sustabdyti, taip apribojant ˛emes sklypo savininko teises laisvai naudotis savo nuosavybe, del ko patiriami dideli finansiniai nuostoliai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendimu pareikejo pareikima tenkino ir panaikino minetus Traku rajono savivaldybes sprendimus bei iduotas planavimo salygas teritoriju planavimo dokumentams rengti.
Pirmosios instancijos teismas, pirmiausia pa˛ymejo, kad byloje alys i esmes skirtingai vertina Vilniaus apskrities virininko 2005 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 2.3-1334 patvirtintoje Schemoje pa˛ymetos teritorijos, kurioje del galimos urbanistines pletros draud˛iama iveisti mika, teisini statusa. Spresdamas i klausima, teismas atkreipe demes i Schemos tekstines dalies 1 dalyje „Planavimo tikslai ir u˛daviniai“ itvirtinta pagrindini planavimo tiksla – parengti, suderinti ir patvirtinti miku idestymo ˛emetvarkos schema, kurioje pa˛ymeti sprendiniai: ˛emes ukio paskirties ˛emes, tinkamos sodinti mika, kitos paskirties teritorijos, kuriose tikslinga iveisti mika ir plotai, kuriuose draud˛iama iveisti mika (I tomas b.l. 113), bei i Schemos tekstines dalies 5 skyriu „Sprendiniai“, kuriame nurodoma, kad sprendinius sudaro suprojektuoti miku sklypai (t. 1 b.l. 118). Be to, teismas nurode, kad Schemos grafineje dalyje yra nustatyti du sprendiniai – plotai, kur miko iveisimas leid˛iamas ir plotai, kur miko iveisimas draud˛iamas. ˇemes plotams, kur miko iveisimas draud˛iamas, nustatytos eios kategorijos, viena i ju – galimos urbanistines pletros teritorijos.
Teismas taip pa˛ymejo Valstybinio ˛emetvarkos instituto Kratotvarkos ir teritoriju planavimo skyriaus virininkes – liudytojos – pateiktus parodymus, kad Schema buvo siekiama parengti sprendinius, kurie numato miko iveisima ˛emes ukio paskirties ˛emeje, kitos paskirties ˛emeje ir numatyti plotus, kuriuose miko iveisimas draud˛iamas, todel tuo tikslu Schemoje buvo nustatyti tik du sprendiniai – t. y. sprendiniai del ˛emes plotu, kuriuose miko iveisimas leid˛iamas ir sprendiniai del ˛emes plotu, kuriuose miko iveisimas draud˛iamas. Liudytoja taip pat paaikino, kad atsi˛velgiant i Traku rajono savivaldybes pageidavima ir siekiant ivengti miko iveisimo teritorijose, kurios ateityje bus naudojamos ne ˛emes ukio ir ne miku ukio veiklai, Schemoje buvo pa˛ymetos teritorijos, kuriose del galimos urbanistines pletros draud˛iama iveisti mika, taciau ios teritorijos pacios savaime nera sprendiniai ir negali buti pagrindas rengti detaliuosius planus keiciant pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti gyvenamuju namu statybai.
Atsi˛velgdamas i tai, kad Schemoje sprend˛iami tik su miko iveisimu susije klausimai ir joje nustatyti tik du sprendiniai (˛emes plotai, kuriuose draud˛iama/leid˛iama iveisti mika), kurie nesusije su nauju gyvenamuju namu kvartalu, gyvenamuju namu grupiu ir pan. formavimu, taip pat i tai, kad Schemoje nesprend˛iami gyvenamuju vietoviu ribu patikslinimo, ukiu ˛emevaldu, ˛emes ukio centru idestymo ir pletros planavimo klausimai, bei i tai, kad Schemoje nenustatytas teritoriju naudojimo, tvarkymo ir apsaugos re˛imas (Teritoriju planavimo istatymo 13 str. 2 d. 3 p.), o tretieji suinteresuoti asmenys ˛emes plotuose, kurie Schemoje pa˛ymeti kaip teritorijos, kuriose del galimos urbanistines pletros draud˛iama iveisti mika, ketina statyti gyvenamuosius namus (viso - 43 gyvenamuosius namus ir viena viebuti) (I tomas b.l. 74-76), konstatavo, kad Schema negali buti laikoma specialiuoju teritoriju planavimo dokumentu, kuriuo numatoma, planuojama ir reglamentuojama statiniu statyba ar kita, su miko iveisimu nesusijusi veikla. Teismo teigimu, Schema turi buti vadovaujamasi nustatyta tvarka sprend˛iant tik miku iveisimo ne miko ˛emeje klausimus, o Schemoje nustatytos galimos urbanistines pletros teritorijos turi reikme tik kaip teritorijos, kuriose draud˛iama iveisti mika ir nera teisinis pagrindas rengti teritoriju planavimo dokumentus, kai keiciama pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirtis statiniu statybai ir kitai veiklai pletoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pa˛ymejo, kad minetas ivadas patvirtina ir Vilniaus apskrities virininko 2006 m. vasario 28 d. isakymo Nr. 2.3-1839, kuriuo buvo patikslintas 2005 m. kovo 2 d. isakymo Nr. 2.3-1334, antrasis punktas (t. 1 b.l. 44).
Sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nurode, kad vadovaujantis Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalimi (2004 m. rugsejo 28 d. istatymo Nr. IX-2466 redakcija), rengti detaliuosius planus formuojant ˛emes sklypus gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybes teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomu teritoriju ar ju zonu, taip pat gyvenamuju teritoriju idestymo planuose. Taciau, teismo teigimu, minetose istatymo nuostatose nurodytu planu sprendimu priemimo metu nebuvo, o Schema nera specialusis planavimo dokumentas, pagal kuri gali buti planuojama gyvenamuju namu statyba.
Atsi˛velgdamas i idestytas aplinkybes, teismas padare ivada, kad gincijami Traku rajono savivaldybes sprendimai yra nepagristi ir neteiseti, todel naikintini, nes jie savo turiniu prietarauja auktesnes galios teises aktams. Kadangi pareikejo gincijamos planavimo salygos iduotos naikintinu sprendimu pagrindu, teismas taip pat padare ivada, kad yra pagrindas naikinti ir iduotas planavimo salygas detaliojo (specialaus) planavimo dokumentams rengti, nes jos taip pat savo turiniu prietarauja auktesnes galios teises aktams.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendime, atsi˛velgdamas i tai, kad Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 30 d. priimdama sprendima Nr. Sl-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritoriju planavimo dokumentu rengimo“ panaikino sprendimus, kurie buvo ioje byloje gincijamu sprendimu priemimo juridinis pagrindas, padare ivada, kad tai yra vienas i pagrindu naikinti pareikejo gincijamus sprendimus, nes nebeliko iu gincijamu sprendimu juridinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, taip pat nustate, kad dalis ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, patenka i indeksu 220 Schemoje pa˛ymeta teritorija, kurioje leistinas miko iveisimas (II tomas, b.l. 5, 77). Atsi˛velgdamas i ia aplinkybe, teismas konstatavo, kad Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimas Nr. Sl-343 ir 2005 m. lapkricio 16 d patvirtintos planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (I tomas, b. l. 70; 71) nurodyti sprendiniai prietarauja specialiojo plano (Schemos), sprendiniams, todel naikintini, kaip prietaraujantys Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, jog detalieji planai negali buti rengiami, jeigu planavimo tikslai prietarauja specialiuju planu sprendiniams, nuostatoms.
Pareikejo gincijamos 2005 m. gruod˛io 16 d. patvirtintos Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 ir Planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127, pirmosios instancijos teismo teigimu, buvo iduotos ne tam ˛emes sklypui, del kurio tretysis suinteresuotasis asmuo S. N. pateike prayma salygoms planavimo dokumentams rengti (I tomas b.l. 63, 64, 75, II tomas b.l. 27, 28), t. y. nurodytos planavimo salygos yra iduotos ne ˛emes sklypui, <duomenys neskelbtini>, o ˛emes sklypui, <duomenys neskelbtini>, kas taip pat sudaro pagrinda naikinti aukciau nurodytas planavimo salygas.
Nagrinedamas atsakovo teiginius del iankstines bylos nagrinejimo ne per teisma tvarkos, teismas, pasiremdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi administracineje byloje Nr. AS11–412/2006 konstatavo, kad Teritoriju planavimo istatymo numatyta ikiteismine gincu nagrinejimo tvarka detaliojo planavimo proceduroje turi buti taikoma pradedant planavimo salygu idavimu. Atsi˛velgdamas i tai kad gincijami Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai, kuriais pritarta detaliojo plano rengimui, nepatenka i Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnyje apibre˛ta detaliojo teritoriju planavimo procesa, konstatavo, kad pareikejo reikalavimams, kuriais jis siekia panaikinti minetus sprendimus, ikiteismine ginco nagrinejimo tvarka nereikalinga. Tuo tarpu reikalavimai del planavimo salygu, nors ir patenka i minetus Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnyje apibre˛ta detaliojo teritoriju planavimo procesa, taciau atsi˛velgdamas i Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 17 straipsnio 1 dali, teismas padare ivada, kad visi pareikejo reikalavimai ioje byloje nagrinetini i esmes teisme.
Spresdamas del termino kreiptis i teisma prokurorui ginant vieaji interesa, pirmosios instancijos teismas nurode, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pa˛ymejes, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti vieaji interesa, kreipiasi i teisma ir prao panaikinti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, taikomas Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menesio terminas, kuris skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti ivada, kad is sprendimas pa˛eid˛ia vieaji interesa (Administraciniu teismu praktika Nr. 8. Vilnius: Teisines informacijos centras, 2006. P. 474-475). Kolegijos nuomone ios suformuotos nuostatos pagal analogija taikytinos ir nagrinejamoje byloje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nurode, jog vieasis interesas bendraja prasme siejamas su visuomeniniu interesu, o visos visuomenes interesas yra visa tai, kas objektyviai reikminga, reikalinga, vertinga paciai visuomenei. Pareikejo gincijamu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu (viso gincijami 136 Traku rajono savivaldybes taryboje priimti sprendimai del daugiau kaip 150 ˛emes sklypu, nuosavybes teise priklausanciu 190-iai asmenu) pagrindu pradeti rengti detalieji planai apima daugiau kaip 450 ha Traku rajono teritorijos. Igyvendinus iuos planus, Traku apylinkese butu pradetos masines nauju gyvenamuju namu statybos, kurios i esmes pakeistu ios istorine, kulturine, visuomenine verte turincios vietoves kratovaizdi. Atsi˛velgdamas i tai bei ivertines Traku rajone vykdomos urbanizacijos visuomenine reikme, teismas konstatavo, kad neteisetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu panaikinimas laikytinas valstybes ir tuo paciu vieuoju interesu.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Traku rajono savivaldybe prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atmesti pareikejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareikima. Savo prayma apeliantas grind˛ia iais argumentais:
1. Nesutinka, su teismo ivada, kad Traku rajono savivaldybes taryba sprendimus del detaliojo teritoriju planavimo prieme nesant bendrojo teritorijos plano ir specialiuju teritorijos planavimo dokumentu bei nurodo, kad tokia teismo ivada neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes, atsakovo teigimu, buvo Traku rajono specialusis teritoriju planavimo dokumentas – Traku rajono miku idestymo ˛emetvarkos schema, kurioje ir buvo ivardintas galimos urbanistines pletros sprendinys. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas siaurinanciai ir pa˛od˛iui aikino mineta Schema, nepagristai neatsi˛velge ir nevertino io dokumento rengimo eigos bei specialiojo plano rengejo pa˛ymetu sprendiniu.
2. Nurodo, jog i Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. isakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintu taisykliu „Del miko iveisimo ne miko ˛emeje" 3 punkte, numatytu teritoriju, kuriose mikus iveisti draud˛iama, saraa patenka ˛emes sklypai, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti u˛statyti arba kitaip panaudoti ne ˛emes ukio ir ne miku ukio veiklai (3.6 punktas). Atsakovo teigimu, i nuostata itvirtina draudima iveisti mika ˛emes sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti u˛statyti ir apibre˛ia, kad ˛emes poreikis urbanistine pletrai patvirtinamas vieninteliu taisyklese nustatytu teisiniu pagrindu – istatymu nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Pirmosios instancijos teismas visikai neatsi˛velge i tai, kad tiek salygu idavimo metu, tiek Schemos rengimo metu buvo tik keliolika patvirtintu detaliuju planu.
3. Atkreipia demesi, kad skund˛iamu sprendimu naikinamais Traku rajone savivaldybes tarybos sprendimais buvo leista rengti detaliuosius planus ir infrastrukturos pletros specialiuosius planus butent tose Traku rajono teritorijose, kuriose buvo pa˛ymeta galima urbanistine pletra.
4. Nurodo, kad prokuroras, teikdamas teismui skunda, negyne vieojo intereso. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis nustato, jog Lietuvos ukis grind˛iamas privacia iniciatyva, asmens ukine ir veiklos laisve, kad valstybe remia visuomenei naudingas ukines pastangas ir iniciatyvas. iuo atveju, atsakovo teigimu, Traku rajono savivaldybe dejo visas pastangas spartinti rajono pletra, skatinti akivaizd˛iai naudingu tiek savivaldybei, tiek vietos bendruomenei sprendimu priemima. Vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 9 punktas imperatyviai nustato, kad tarp priskirtu (ribota savarankiku) savivaldybiu funkciju yra teritoriju planavimas, savivaldybes teritorijos bendrojo plano ir detaliuju planu sprendiniu igyvendinimas. Be to, Traku rajono savivaldybes taryba priimdama gincijamus sprendimus remesi Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje itvirtintu principu „vald˛ios istaigos tarnauja ˛monems“. Todel, atsakovo teigimu, pagal konstitucini reguliavima butent savivaldybes taryba, o ne prokuroras ireike vieaji interesa – Traku rajone savivaldybes taryba, priimdama gincijamus sprendimus, visapusikai ianalizavo ir ivertino rajono bendruomenes poreikius ir lukescius, Taryba remesi turimais specialiojo planavimo dokumentais, rengiama rajono bendrojo plano koncepcija. Rajono gyventoju teisikai nepriekaitingas elgesys praant priimti sprendimus, leisti rengti detaliuosius planus, atskirais atvejais ir specialiuosius infrastrukturos planus, kaip tik atitiko vieaji interesa ir sudare salygas subalansuotai rajono pletrai.
5. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsi˛velge i Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sekretoriaus 2006 m. rugsejo 1 d. rata Nr. (14-3)-D8-7111 „Del teritoriju planavimo istatymo pakeitimo ir papildymo istatymo taikymo“ bei i tai, kad atsakovas priimdamas minetus sprendimus nuolat konsultuodavosi su Vilniaus apskrities virininko administracija, kuri nepateike jokios informacijos ar galimu metodiniu nurodymu del galimo sprendimu prietaravimo Teritoriju planavimo istatymo nuostatoms.
6. Nurodo, kad pareikejas i teisma kreipesi praleides termina. Atsakovo teigimu, Administraciniu bylu teisenos istatyme nustatytas vieno menesio terminas turejo buti skaiciuojamas nuo to momento, kai i Vilniaus apygardos prokuratura ratu kreipesi Vilniaus apskrities virininko administracija.
Atsiliepimas
2007 m. bir˛elio 14 d. apeliaciniu skundu ir 2007 m. liepos 16 d. atsiliepimu i atsakovo Traku rajono savivaldybes apeliacini skunda tretieji suinteresuoti asmenys K. . ir S. . prao pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda atmesti, o apeliacini skunda grind˛ia iais argumentais:
1. Teigia, kad teismas nenurode ne vieno norminio akto, numatancio, kad nesant bendruju arba specialiuju planu, nurodytu Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje, negali buti rengiami detalieji planai. Be to tvirtina, kad Traku rajono savivaldybes taryba gincijamais sprendimais leisdama rengti detaluji plana, turejo pagrinda remtis Schema bei rengti detaliuosius ir specialiuosius planus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo ivada, jog Traku rajono savivaldybes tarybai 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritoriju planavimo dokumentu rengimo“ panaikinus 2008 m. baland˛io 28 d. sprendima Nr. S1-133 ir 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendima Nr. S1-175, atsirado pagrindas panaikinti pareikejo skund˛iamus aktus. Nurodo, kad priimant gincijamus savivaldybes tarybos sprendimus ir tvirtinant planavimo salygas, panaikinti savivaldybes tarybos sprendimai galiojo ir ju teisetumas nera paneigtas.
3. Nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo ivada, kad Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu bei teritorijos planavimo salygu panaikinimo pagrindu laikytina aplinkybe, jog K. . ir S. . priklausancio ˛emes sklypo dalis patenka i Schemoje pa˛ymeta teritorija, kurioje leistinas miko iveisimas. Nurodo, kad tik rengiant detaluji plana galima nustatyti ar ˛emes sklypas patenka i miko veisimui skirta ˛eme, todel pirmosios instancijos teismas vertino busimojo detaliojo plano teisetuma, o tokios teises jam istatymai nesuteikia. Be to, teismas visikai nesiaikino aplinkybiu, kaip tretiesiems asmenims nuosavybes teise priklausantis ˛emes sklypas buvo priskirtas miko veisimui skirtai ˛emei.
4. Atkreipia demesi i tai, kad prokurorui pateikiant pareikima del vieojo intereso gynimo, teismas kiekvienu konkreciu atveju privalo isiaikinti apie vieojo intereso buvima (nebuvima). Nurodo, jog nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas visikai nepagristai konstatavo, kad pareikejas savo praymu gina vieaji interesa. Treciuju suinteresuotu asmenu teigimu, pareikejas, gincydamas individualus pobud˛io aktus, apsprend˛iancius privaciu asmenu teises ir pareigas, gina ne vieaji interesa, o pa˛eid˛ia privaciu asmenu konstitucines teises. Pa˛ymi, kad teismo nurodomi aliu, pareikejo skund˛iamu sprendimu skaiciai bei ˛emes plotai nera ios bylos dalykas, nes skund˛iamas teismo sprendimas priimtas del keturiems asmenims priklausanciu ˛emes sklypu, u˛imanciu tik apie 10 ha.
Atsiliepimas
Pareikejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime i apeliacinius skundus nurodo, jog nesutinka su juose destomais argumentais, kuriais apeliantai grind˛ia teismo sprendimo nepagristuma ir mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendimas yra teisetas ir pagristas. Savo teiginius pareikejas grind˛ia i esmes tais paciais argumentais, kaip ir kreipimesi i pirmosios instancijos teisma. Atsiliepime i apeliacini skunda pareikejas taip pat:
1. Nesutinka su apeliantu teiginiais, kad Traku rajono savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schema yra specialiojo teritoriju planavimo dokumentas, sprend˛iantis urbanistines pletros klausimus, kartu nurodydamas, jog pagal iu schemu rengima reglamentuojancias teises aktu nuostatas, miku iveisimo ˛emetvarkos schema negali buti pagrindas tvirtinti detaliuosius planus, numatant pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima. Jo teigimu, tokia veikla paprasciausiai prietarautu miku idestymo ˛emetvarkos schemos paskirciai.
2. Nurodo, kad Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad detalieji planai, keiciantys pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybes ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, reikia, jog turi buti teises aktu nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas specialiojo teritoriju planavimo dokumentas – ˛emevaldos planas (projektas), o ne miku idestymo ˛emetvarkos schema, nustatanti, kaimikuju teritoriju ˛emes naudmenu naudojimo ir tvarkymo prioritetus.
3. Nesutinka su apeliantu teiginiais, jog i teisma pareikejas kreipesi praleides teises aktuose nustatyta kreipimosi i teisma termina. Nurodo, jog prokuroras administraciniam teismui pateike viena pareikima, kuriuo prae panaikinti ne tik apeliantus liecianciu sprendimu, o visus 136 Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimus, kuriais pradeti rengti detalieji planai 169-iuose ˛emes sklypuose, nuosavybes teise priklausanciuose 190-iai asmenu. Atsi˛velgdamas i Administraciniu bylu teisenos istatymo 23 straipsnyje nustatytus skundo (praymo) formos reikalavimus, teigia, kad siekiant paruoti istatymo reikalavimus atitinkanti pareikima, prokuroras privalejo kreiptis i atitinkamas institucijas ir gauti i ju reikalinga informacija bei ja patvirtinancius dokumentus, kurie veliau buvo pateikti teismui kaip irodymai, patvirtinantys pareikime destomas aplinkybes. Be to pa˛ymi, kad Vilniaus apskrities virininko administracija kartu su praymu del Traku rajono savivaldybes tarybos priimtu sprendimu panaikinimo teismine tvarka inicijavimo, prokuraturai nepateike nei vieno ioje byloje gincijamo sprendimo.
Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime i apeliacinius skundus nesutinka su juose idestytais motyvais ir mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagristas, priimtas tinkamai pritaikius materialines ir procesines teises normas. Nesutinka su apelianto aikinimu, kad Traku rajono miku idestymo schemoje buvo itvirtinti urbanistines pletros sprendiniai, nes planavimo salygas iduodancios institucijos nurode, kad tarp miku idestymo ˛emetvarkos schemos sprendiniu reikia numatyti ir kitus Traku rajono pletros aspektus. Tokius aspektus, kurie schemoje atsispindi kaip papildoma informacija, negalima ivardinti sprendiniais, nes tokiu sprendiniu paminejimas schemoje reiktu tokios schemos tikslo ir paskirties sumenkinima. Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 1 dalyje ivardintos galimos specialiuju teritoriju planavimo dokumentu ruys, 2 dalyje nustatyta galimybe rengti ir kitus reikalingus specialiojo teritoriju planavimo dokumentus. Todel, treciojo suinteresuotojo asmens teigimu, urbanistines pletros sprendiniai negali buti pamineti schemoje, nes tokiu budu butu nukrypta nuo 15 straipsnio logines strukturos. Tai, jo teigimu, liudija ir pa˛odine schemos pavadinimo analize (miku idestymo ˛emetvarkos schema).
Treciasis suinteresuotas asmuo Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos atsiliepime nurodo, kad skund˛iamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagristas ir nenaikintinas. Pa˛ymi, kad Traku rajono miku idestymo ˛emetvarkos schemos tikslas yra nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draud˛iama iveisti mika, todel i schema nesprend˛ia ˛emes ukio centru idestymo arba urbanistines pletros klausimu.
Treciasis suinteresuotas asmuo R. P. D. atsiliepime sutinka su atsakovo Traku rajono savivaldybes ir treciuju asmenu K. . ir S. . apeliaciniuose skunduose idestytais argumentais ir prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atmesti pareikejo skunda.
Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities virininko administracija ir S. N. atsiliepimu i apeliacinius skundus nepateike.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Atsakovas Traku rajono savivaldybe ir tretieji suinteresuoti asmenys K. . ir S. . apeliaciniuose skunduose tarp kitu argumentu, kuriais remiantis, ju teigimu, skund˛iamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali buti panaikintas, nurodo vieojo intereso nebuvima bei teigia, jog Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras praleido termina kreiptis i teisma del teises aktu panaikinimo. Todel, prie pradedant nagrineti minetu individualiu aktu teisetuma, butina ivertinti iuos atsakovo bei treciuju suinteresuotu asmenu procesinio pobud˛io argumentus, nes nuo ju vertinimo priklausytu, ar administracines bylos nagrinejimas apskritai yra prasidejes teisetai.
V.
Del pareikejo ginamo intereso pripa˛inimo vieuoju
Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog istatymu nustatytais atvejais prokuroras, vieojo administravimo subjektai, valstybes institucijos, istaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis i teisma su pareikimu, kad butu apgintas vieasis interesas arba apgintos valstybes, savivaldybes ir asmenu teises bei istatymu saugomi interesai. i prokuroro teise yra itvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo (toliau – ir Prokuraturos istatymas), be kita ko nustatancio prokuroru statusa, kompetencija, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. io straipsnio 1 dalyje istatymu leidejas nustate, jog prokurorai, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pa˛eidima, vieaji interesa gina istatymu nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos praneima, pasiulyma, pareikima, skunda arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti i interesa, nesieme priemoniu pa˛eidimams paalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta, prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai, gindami vieaji interesa turi igaliojimus kreiptis i teisma su iekiniu, pareikimu, praymu. Prokuroro pareiga ginti vieaji interesa yra itvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatancioje, jog prokuroras istatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybes teises bei teisetus interesus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija, atkreipia demesi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTI bei Prokuraturos istatymas nepateikia vieojo intereso savokos, todel siekiant nustatyti ar pareikejas kreipesi i teisma gindamas vieaji interesa, pirmiausia butina nustatyti, kas yra laikytina vieuoju interesu.
Siekiant nustatyti savokos „vieas interesas“ turini yra svarbu tai, kad tai yra specialiajai teisinei kalbai, o ne bendrinei kalbai budingas terminas. Todel yra svarbu, kokia prasme is terminas naudojamas teisineje ir, visu pirma, teismineje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A3-11/2004).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne karta konstataves, jog valstybes, kaip visos visuomenes politines organizacijos, paskirtis – u˛tikrinti ˛mogaus teises ir laisves, garantuoti vieaji interesa (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruod˛io 30 d., 2004 m. gruod˛io 13 d., 2004 m. gruod˛io 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Taciau kiekvienas vieasis interesas tegali buti grind˛iamas pamatinemis visuomenes vertybemis, kurias itvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo itvirtinimas ir u˛tikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstitucikai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad vieojo intereso, kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso, igyvendinimas yra viena svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d., 2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimai).
Atsi˛velgiant i pamineta Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija konstatuoja, kad vieuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir ireikia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todel kiekvienakart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieuoju, butina nustatyti aplinkybe, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pa˛eistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes.
Taciau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintos vertybes pa˛eidimas nera vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas butu pripa˛intas vieuoju. Konstitucinis Teismas yra pa˛ymejes, kad vieojo intereso kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso igyvendinimas yra viena i svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d. nutarimas). iuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad vieasis interesas, taikant Administraciniu bylu teisenos istatyma, turetu buti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teise ginti vieaji interesa administraciniu bylu teisenoje apibre˛iama kaip istatymu numatytu asmenu teise, istatymo numatytais atvejais, kreiptis i administracini teisma ginant tai, kas objektyviai yra reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkricio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A13-1725/2005).
Atkreiptinas demesys ir i tai, kad tais atvejais, kai sprendima, ar tam tikras interesas turi buti laikomas vieuoju ir ginamas bei saugomas kaip vieasis interesas, turi priimti byla sprend˛iantis teismas, butina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Prieingu atveju kiltu pagrista abejone, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip vieasis interesas, i tikruju yra ne vieasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimas).
Pareikejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras vieaji interesa sieja su galimais Traku rajono teritorijos, pareikejo teigimu turincios istorine, kulturine ir visuomenine verte, kratovaizd˛io pakitimais, t. y. igyvendinus rengiamus detaliuosius planus, gali buti pradedamos statybos 450 ha plote. Pirmosios instancijos teismas pritare pareikejo argumentams ir ivertines Traku rajone vykdomos urbanizacijos visuomenine reikme, konstatavo, kad neteisetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu panaikinimas laikytinas valstybes ir tuo paciu vieuoju interesu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai. Konstitucinis Teismas yra nurodes, kad pagal minetas nuostatas naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikme turincios nacionalines vertybes, o ju apsauga bei gamtos itekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo u˛tikrinimas – tai vieasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimas). Tinkama aplinkos ir ypac vertingu vietoviu apsauga yra suinteresuota visa visuomene, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenes, todel egzistuoja vieasis interesas del aplinkos, vertingu vietoviu apsaugos re˛imo pa˛eidimu nustatymo ir paalinimo.
Konstitucinis Teismas aikindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies savoka „ypac vertingos teritorijos“, yra konstataves, jog i bendrine savoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietoves), kurios del savo ekologines, kulturines, istorines, mokslines ir kitokios reikmes skiriasi nuo kitu Lietuvos teritorijos daliu (vietoviu), jeigu tai konstitucikai pagrista, ne tik gali, bet ir turi buti priskirtos ypac vertingu vietoviu kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypac vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).
Kartu su pareikejo pareikimu pateiktuose Traku istorinio nacionalinio parko direkcijos 2006 m. sausio 16 d. rate Nr. S-15 „Del procesu vykstanciu u˛ Traku istorinio nacionalinio parko ribu“ (I tomas, b. l. 24) ir Lietuvos Respublikos kulturos ministerijos 2006 m. vasario 10 d. rate Nr. S2-589 „Del Traku rajono savivaldybes 2005-05-26 sprendimo Nr. S1-175 panaikinimo“ (I tomas, b. l. 49), nurodoma, jog planuojamos teritorijos gali patekti i iuo metu rengiamuose Traku istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. gegu˛es 6 d. nutarimu Nr. 912, pakeitimuose numatomas buferines apsaugos zonos teritorija, o priimtu Traku rajono savivaldybes sprendimu igyvendinimas gali neigiamai itakoti mineto parko teritorijos kratovaizdi, vizualini teritorijos suvokima, sudarys vizualine tara Traku istorinio nacionalinio parko ir gretimose teritorijose esantiems kulturos paveldo objektams ir etnokulturiniams kompleksams, taip pat gali sukelti neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esancio e˛eryno ar ju gruntiniu vandenu mitybos baseino hidrologiniam re˛imui bei taros gresme neieinancioms i saugoma teritorija po˛eminiu vandenu mitybos zonoms.
Traku rajono savivaldybes teritorijoje yra nustatytos ir kitos saugomos teritorijos – Auktadvario regioninis parkas, dalis Neries regioninio parko, valstybiniai draustiniai ir kitos teritorijos, kurios yra reikmingos visai Lietuvai ir kuriu tikslas – isaugoti gamtos ir kulturos istorini pavelda, naturalu kratovaizdi, vertinga biologine ivairove (I tomas, b. l. 114–116).
Nors ˛emes sklypai, kuriu at˛vilgiu priimti gincijami Traku rajono savivaldybes sprendimai, ir nepriskirtini saugomoms teritorijoms, iplestine teiseju kolegija, ivertinusi aukciau nurodytas aplinkybes, sutinka su pareikejo idestytais argumentais del galimu neigiamu pasekmiu Traku istoriniam nacionaliniam parkui bei kitoms Traku rajone esancioms saugomoms teritorijoms, juolab, kad, be ioje byloje nagrinejamu sprendimu, pareikejas kreipesi i teisma gincydamas vieojo administravimo subjektu sprendimus, priimtus del daugiau kaip 150 ˛emes sklypu, kuriu bendras plotas sudaro apie 450 ha ir kuriu igyvendinimas galetu sukelti neigiamas pasekmes Traku rajono tradiciniam kratovaizd˛iui, gamtos bei istorijos ir kulturos vertybems.
Kaip jau buvo mineta, tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel manytina, jog interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma grie˛tai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, istatymu ir jiems neprietaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas vieuoju. Kadangi prokuroro gincijami Traku rajono savivaldybes tarybos ir kitu vieojo administravimo subjektu priimti aktai del juose itvirtintu sprendimu bei ju kiekio gali tureti itakos saugomu teritoriju at˛vilgiu, konstatuotina, jog iu sprendimu teisetumas ir pagristumas yra laikytinas vieuoju interesu.
Kita vertus, vieasis interesas, kaip bendras valstybes, visos visuomenes ar visuomenes dalies interesas, turi buti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik vieasis interesas, bet ir asmens teises yra konstitucines vertybes. ios Konstitucijoje itvirtintos vertybes – asmens teisiu ir teisetu interesu apsauga bei gynimas ir vieasis interesas – negali buti prieprieinamos, todel ioje srityje butina u˛tikrinti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d., 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimai).
Sprend˛iant i klausima, pirmiausia pa˛ymetina, jog pareikejas, gindamas vieaji interesa, siekia panaikinti galimai neteisetai vieojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektu ratui. Teises teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratines visuomenes bei teisines valstybes pripa˛into principo, jog i neteises negali atsirasti teise. Kadangi nagrinejamoje byloje sprend˛iamas tik gincijamu aktu teisetumo klausimas, neribojant ˛emes sklypu savininku teisiu naudotis jiems priklausanciais nuosavybes objektais istatymu ir kitu teises aktu nustatyta tvarka, teiseju kolegijos nuomone, asmens teises ir teiseti interesai ir vieasis interesas iuo atveju nera prieprieinami.
Kaip matyti i prie tai idestytu argumentu, kreiptis i teisma administracinio proceso tvarka, gindamas vieaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pa˛eidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reikiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. I bylos med˛iagos matyti, jog gincijami sprendimai, isakymai ir planavimo salygos, priimti (iduotos) galimai neteisetu teises aktu pagrindu bei, prokuroro nuomone, pa˛eid˛iant imperatyvias istatymu ir kitu teises aktu nuostatas, todel darytina ivada, jog pareikejas turejo pakankama pagrinda kreiptis i teisma. Be to, galutinai apie vieojo intereso buvima ar nebuvima bei skund˛iamu individualiu aktu teisetuma sprend˛ia tik teismas, nagrinejantis administracine byla, ikelta pagal prokuroro prayma. Tokioje byloje teismas kiekviena karta turi ad hoc nustatineti vieojo intereso buvimo fakta, atsi˛velgdamas i visas konkrecios bylos aplinkybes, joje nagrinetinu klausimu pobudi ir reikme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007).
Taip pat pa˛ymetina, kad istatymu leidejas kaip viena i aplinkybiu, kada prokuroras privalo kreiptis i teisma gindamas vieaji interesa, nurodo kitu instituciju pareigunu, tarnautoju ar jiems prilyginti asmenu, privalanciu ginti vieaji interesa, nesiemima priemoniu pa˛eidimams paalinti (Prokuraturos istatymo 19 str. 1 d.). Igyvendinant vieaji interesa teritoriju planavimo srityje visuomenes vardu veikia u˛ teritoriju planavimo sriti atsakingos institucijos (vietos savivaldybiu administracijos, apskriciu virininku administracijos). Nagrinejamoje byloje prokuroras prao panaikinti Traku rajono savivaldybes sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti vieaji interesa, kuri netinkamai igyvendino savivaldybes institucija, turejusi tai padaryti pagal istatyma. ioje byloje Traku rajono savivaldybe dalyvauja kaip atsakovas. Galima vertinti kaip dar vieno vieojo intereso aspekta tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi buti atsakinga u˛ atsiradusias tokiu veiksmu teisines pasekmes. Kadangi Traku rajono savivaldybes institucijos, privalancios u˛tikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, prokuroras privalejo kreiptis i teisma gindamas vieaji interesa.
Vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija kartu atkreipia demesi, kad aplinkybe, ar interesas, kuri vieaji interesa ginantis subjektas siekia apginti i tiesu pripa˛intinas vieuoju, yra procesinio pobud˛io. Nustacius, kad prokuroras gina ne vieaji interesa, turetu buti laikoma, kad prokuroras neturejo teises kreiptis i teisma del intereso, nelaikytino vieuoju, gynybos. Tokiu atveju pradetoji byla butu neteisetai prasidejusi ir turetu buti nutraukiama (Administraciniu bylu teisenos istatymo 101 str. 1 p.). Taciau nustacius, kad prokuroras gina vieaji interesa, tai savaime nereikia, kad jo skundas bus patenkintas. Skundas del vieojo intereso gynimo tenkintinas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialines ar proceso teises normu pa˛eidimai yra tokio pobud˛io, jog tuo paciu pa˛eid˛ia ir vieaji interesa. Taigi aplinkybe, ar vieaji interesa ginantis subjektas tikrai kreipiasi i teisma siekdamas apginti vieaji interesa, yra procesinio pobud˛io, ir gali buti preliminariai vertinama administracines bylos ikelimo stadijoje, o aplinkybe, ar vieasis interesas i tiesu yra pa˛eistas ir ar tai sudaro pagrinda tenkinti skunda, yra materialinio teisinio pobud˛io, ir vertintina nagrinejant byla i esmes.
Atsi˛velgiant i idestytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareikejas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras turejo teise ioje byloje kreiptis i teisma gindamas vieaji interesa, todel apeliantu argumentai, susijes su vieojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagristi.
VI.
Del termino kreiptis i teisma prokurorui ginant vieaji interesa
Kadangi apeliantai be kita ko gincija pirmosios instancijos teismo sprendima tuo aspektu, kad pareikejas praleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta termina kreiptis i teisma, butina nustatyti minetoje nuostatoje numatyto kreipimosi i administracini teisma termino eigos prad˛ios momenta, kai i teisma kreipiasi prokuroras gindamas vieaji interesa.
ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (praymas) teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai aliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturejo buti iteiktas suinteresuotam asmeniui, skund˛iamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis su˛inojo ar turejo su˛inoti kas ir kada prieme administracini akta, koks yra jo turinys (˛r. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 6 d. nutarti adm. byloje Nr. AS5-550-07 ). Laikytina, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo su˛ino apie akta, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius io akto turini sudarancius elementus, t. y. akta priemusia institucija (asmeni), priemimo diena, aktu nustatomas teises ar pareigas (˛r. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutarti adm. byloje Nr. AS5 – 8/2006).
Administraciniu bylu teisenos istatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybes institucijos ar kiti asmenys istatymu nustatytais atvejais kreipiasi i teisma su pareikimu, kad butu apgintas vieasis interesas, ie subjektai turi bylos alies teises ir pareigas. Taigi administracine byla inicijavusio prokuroro procesinis statusas i principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir pareikejui administracineje byloje.
Kaip jau mineta, prokuroro teise kreiptis i administracini teisma ginant vieaji interesa itvirtina ne tik ABTI, bet ir Prokuraturos istatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi igaliojimus kreiptis i teisma gindami vieaji interesa turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai i administracini teisma kreipiamasi ginant vieaji interesa, termino tokiam praymui paduoti eigos prad˛ia laikytina diena, kai pareikejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pa˛eistas vieasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-585/2005, Administraciniu teismu praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. bir˛elio 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007). Jei butu konstatuota, jog vieaji interesa ginantis subjektas (nagrinejamu atveju – prokuroras), turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pa˛eisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant vieaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareikimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino prad˛ia vieaji interesa ginanciam subjektui kreiptis i teisma skaiciuojama nuo tada, kai pareikejas gavo pakankamai duomenu, kad pa˛eistas vieasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksciau. Analogikos pozicijos del termino eigos prad˛ios prokurorui kreiptis i teisma laikomasi Aukciausiojo Teismo praktikoje (˛r. 2007 m. gruod˛io 18 d. nutarti civ. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino prokurorui kreiptis i teisma ginant vieaji interesa eigos prad˛ios ypatumas, lyginant su savo subjektine teise ginanciais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenu apie vieojo intereso pa˛eidima surinkimo ar turejimo juos surinkti) yra ne privilegija vieaji interesa ginanciam subjektui, o grind˛iamas nuoseklia proceso istatymu aikinimo logika. Prokuroras nera gincijamu materialiniu teisiniu santykiu dalyvis. Privatus subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu budu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todel jie, gave administracini akta suvokia, ar is aktas turi itakos ju teisems ir pareigoms, ar jis pa˛eid˛ia ju teises ir ar yra pagrindas kreiptis i teisma ginant savo teises. Skirtingai nei privatus subjektai, prokuroras Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gaves informacija apie asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu pa˛eidima, ne kiekvienu atveju turi pagrinda manyti, kad aktas pa˛eid˛ia vieaji interesa ir ar yra pagrindas kreiptis i teisma del vieojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su vieuoju interesu, ar is aktas pa˛eid˛ia vieaji interesa. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turejo buti surinkta pakankamai duomenu, kad pa˛eistas vieasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie io intereso pa˛eidima ir prasideda termino kreiptis i teisma eigos prad˛ia.
Kartu atkreiptinas demesys, kad ne visi duomenys, kurie Administraciniu bylu teisenos istatymo 23, 24 straipsnio prasme reikalingi kreipiantis i teisma, tuo paciu yra butini tam, kad butu nustatytas vieojo intereso pa˛eidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad pareikimas atitiktu istatymu reikalavimus ir butu priimtas nagrineti teisme vertintini daugiau kaip techninio pobud˛io. Kiekvienu atveju nustacius, kad prokurorui pakako ar turejo pakakti duomenu vieojo intereso pa˛eidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis i teisma eiga, todel like duomenys pareikimui tinkamai iforminti turi buti surenkami per jau prasidejusi ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno menesio termina. Jei ie duomenys (pvz., del ju dideles apimties, sunkumu juos ireikalaujant) negalejo buti surinkti per vieno menesio termina, prokurorui, kaip ir kitiems byla inicijuojantiems subjektams, nera u˛kirstas kelias kreiptis i teisma su praymu atnaujinti praleista kreipimosi i teisma termina (ABTI 34 straipsnio 2 dalis). Prieingas aikinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareikimui i teisma surayti, prasideda termino kreiptis i teisma ginant vieaji interesa eigos prad˛ia, nepagristai ikeltu prokurorus privaciu asmenu at˛vilgiu, neleistu u˛tikrinti teisiniu santykiu stabilumo ir prietarautu proceso istatymu sistemai.
Sprend˛iant prokuroro praymo ginti vieaji interesa priemimo administraciniame teisme klausima, turi buti laikomasi Administraciniu bylu istatymo 37 straipsnio reikalavimu. io straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skunda (prayma) jeigu praleistas skundo (praymo) padavimo terminas ir pareikejas neprao jo atnaujinti ar teismas toki prayma atmeta. Todel teismas, spresdamas prokuroro praymo del vieojo intereso gynimo priemimo klausima ir aikindamasis, ar nera praleistas Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skunda, turi nustatyti termino paduoti skunda del vieojo intereso gynimo eigos prad˛ia, t.y. kada pagal surinkta med˛iaga prokurorui pakako duomenu, kad yra pa˛eistas vieasis interesas. Jei tokiu duomenu nepakanka, administracines bylos ikelimo klausima sprend˛iantis teismas turi nustatyti termina pareikimo trukumams alinti ir pasiulyti pareikejui pateikti papildomus irodymus, pagrind˛iancius aplinkybes, kad terminas kreiptis i teisma nera praleistas (ABTI 37 str. 1 d.). Jei nustatoma, kad terminas paduoti skunda yra praleistas, teismas turi pagrinda atsisakyti priimti prayma Administraciniu bylu istatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Del ios teismo nutarties gali buti paduotas atskirasis skundas. Paaikejus aplinkybei, kad prokuroro praymas del vieojo intereso gynimo teismo buvo priimtas praleidus istatymu nustatyta termina ir neprayta ji atnaujinti, pirmosios arba apeliacines instancijos teismas (atsi˛velgiant i tai, kurios instancijos teisme i aplinkybe paaikeja), byla turi nutraukti vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 101 straipsnio 6 punktu.
Vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad u˛ vieojo intereso apsauga valstybeje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybes (savivaldybiu) institucijos. Nors istatymai ne visoms i ju suteikia igaliojimus kreiptis i teisma ginant vieaji interesa, taciau istatymo virenybes, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Vieojo administravimo istatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustaciusios vieojo intereso pa˛eidima atitinkamoje srityje jos nedelsdamos informuotu prokurora ar kita subjekta apie galimus vieojo intereso pa˛eidimus (jei istatymai joms nesuteikia igaliojimu paciom imtis priemoniu vieajam interesui ginti). Teisines valstybes principas reikalauja, kad butu u˛tikrinamas teisiniu santykiu stabilumas. Toks stabilumas nebutu u˛tikrintas, jei teisiniu santykiu subjektai neribota laika negaletu buti tikri, ar del ju at˛vilgiu priimtu administraciniu aktu nebus inicijuojamas vieojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas vieojo administravimo subjektu delsimas (tame tarpe ir instituciju tarpusavio susirainejimas, nepagristos informacijos rinkimas) informuoti prokurora apie galimus vieojo intereso pa˛eidimus galetu lemti, kad prokuroras apie vieojo intereso pa˛eidima su˛inos praejus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priemimo. Tokiu atveju galimybe kreiptis i teisma ginant vieaji interesa taptu praktikai neribota laike, o tokia situacija teisineje valstybeje negalima. Todel teismas, ivertines ginamu vertybiu ir poreikio u˛tikrinti teisiniu santykiu stabiluma pusiausvyra, gali atsisakyti ginti vieaji interesa net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno menesio termino kreiptis i teisma (skaiciuojant nuo momento, kai surinkti ar turejo buti surinkti duomenys apie vieojo intereso pa˛eidima), taciau yra praejes nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamu administraciniu aktu priemimo ir teisiniu santykiu atsiradimo momento.
Nagrinejamoje byloje skund˛iami Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai buvo priimti 2005 m. rugpjucio 16 d., planavimo salygos patvirtintos atitinkamai 2005 m. lapkricio 16 d. ir 2005 m. gruod˛io 16 d. Vilniaus apskrities virininko praymas ginti vieaji interesa Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo gautas 2006 m. liepos 19 d. Ivertus i laikotarpi ir atsi˛velgus i tai, kad jo metu buvo atliekami intensyvus vieojo administravimo veiksmai ir buvo meginama nustatyti galimus pa˛eidimus (pvz., Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje kreipimasis del Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimo Nr. S1-175 ir 2005 m. baland˛io 28 d. sprendimo Nr. S1-133 panaikinimo, io teikimo svarstymas Traku rajono savivaldybes taryboje ir sprendimu panaikinimas; Aplinkos ministerijos, Traku istorinio nacionalinio parko direkcijos, Kulturos ministerijos, Nacionalines ˛emes tarnybos pozicijos ireikimas), negalima teigti, kad atitinkami vieojo administravimo subjektai nepateisinamai ilgai delse informuoti prokurora apie galimus vieojo intereso pa˛eidimus.
Mineta, kad Vilniaus apskrities virininko praymas ginti vieaji interesa Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo gautas 2006 m. liepos 19 d. Vertinant io rato turini, matyti, kad jame pateikiama tik pirmine informacija apie galimus vieojo intereso pa˛eidimus, vykdant teritoriju detaluji planavima Traku rajone. Tokios pirmines informacijos gavimas vertintinas tik kaip vada prokurorui pradeti tyrima, ar atitinkami administraciniai sprendimai yra susije su vieuoju interesu ir ar is interesas nera pa˛eistas. Tuo metu, kai buvo gauta minetoji informacija, galiojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. baland˛io 9 d. isakymu Nr. I-56 patvirtinti Asmenu praymu ir skundu nagrinejimo tvarkos nuostatai. iu nuostatu 28 punktas numate, kad praymas ar skundas turi buti inagrinetas ne veliau kaip per 30 dienu nuo jo gavimo prokuraturoje arba ivertimo i lietuviu kalba datos, jei istatymuose ir iuose nuostatuose nenumatyta kitaip. i teises norma negali buti aikinama, kaip nustatanti procesini kreipimosi i teisma termina. Administraciniu bylu nagrinejimo tvarka nustato Administraciniu bylu teisenos istatymas (ABTI 1 str. 1 d.). Tame tarpe jis apibre˛ia ir kreipimosi i teisma termina bei ju prad˛ios momenta. Vieojo administravimo subjektu ar prokuroru vidaus administravimo veikla reglamentuojantys teises aktai tiesiogiai kreipimosi i teisma santykiu nereglamentuoja. ie teises aktai skirti tinkamam institucijos ar istaigos administravimui u˛tikrinti. Jie taip pat galetu buti pasitelkti kaip pagalbinis teises altinis nustatant, ar atitinkamas subjektas tinkamai vykde savo funkcijas rinkdamas informacija bei atlikdamas kitus veiksmus, taciau bendrojo teises aktais nustatyto termino, per kuri prokuroras turi inagrineti skunda (prayma), virijimas pats savaime nereikia, kad yra praleistas ir kreipimosi i teisma ginant vieaji interesa terminas.
I Vilniaus apygardos administracini teisma pareikejas kreipesi 2006 m. gruod˛io 14 d. (pareikimas teisme gautas 2006 m. gruod˛io 15 d.) (I tomas, b. l. 1; 7). Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2006 m. lapkricio 24 d. pareikejas ivairioms institucijoms isiunte 34 paklausimus del informacijos ir duomenu pateikimo (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 84-184). Paskutinis, Traku rajono savivaldybes administracijos 2006 m. gruod˛io 8 d. ratas Nr. A13-3148 „Del dokumentu pateikimo“, kuriuo pateiktos dalies pareikejo skund˛iamu planavimo salygu teritoriju planavimo dokumentams rengti patvirtintos kopijos, buvo gautas 2006 m. gruod˛io 12 d. (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 87).
Kaip jau mineta, apie galima vieojo intereso pa˛eidima pareikejas pradine informacija su˛inojo, kai i Vilniaus apygardos prokuratura 2006 m. liepos 17 d. ratu Nr. (50)-1.2-2871-(3.31) „Del Traku rajono savivaldybes priimtu sprendimu panaikinimo“ (I tomas, b. l. 61) kreipesi Vilniaus apskrities virininkas, praydamas spresti klausima del Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. baland˛io 28 d. sprendimo Nr. S1-133 ir 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendimo Nr. S1-175 pagrindu priimtu sprendimu panaikinimo teismine tvarka inicijavimo. Kaip matyti i bylos med˛iagos, prie mineto rato nebuvo pridetos administraciniu aktu, kuriuos buvo praoma panaikinti kopijos, o pateikti duomenys nebuvo isamus, todel Vilniaus apygardos prokuratura gavusi informacija apie galimai padarytus teises aktu pa˛eidimus ir spresdama del galimybes kreiptis i teisma, kad butu panaikinti neteiseti administraciniai aktai, privalejo surinkti ir ivertinti papildomus duomenis, patvirtinancius ir pagrind˛iancius Vilniaus apskrities virininko pateikta informacija, kuri, kaip mineta, nebuvo pakankama nuspresti, ar buvo pa˛eistas vieasis interesas. Kaip matyti i byloje esanciu duomenu, pareikejas nedelsdamas kreipesi i ivairias institucijas del papildomos informacijos, reikalingos vieojo intereso pa˛eidimui nustatyti.
Analizuojant mineta med˛iaga, pirmiausia atkreiptinas demesys i tai, kad dalimi paklausimu pareikejas, siekdamas su˛inoti ˛emes sklypu savininkus bei ju gyvenamaja vieta, i vieojo administravimo subjektus kreipesi praydamas informacijos i Nekilnojamojo turto bei Gyventoju registru.
iuo at˛vilgiu paminetina ABTI 23 straipsnio 2 dalis, kurioje be kita ko yra nustatyta, jog skunde (prayme), kuriuos kreipiamasi i administracini teisma turi buti nurodomas konkretus skund˛iamas aktas, jo ivykdymo (priemimo) data (5 p.) bei treciuju suinteresuotu asmenu vardas, pavarde (pavadinimas), asmens kodas (jeigu ˛inomas) ir gyvenamoji vieta (buveine). Todel tam, kad nepa˛eistu istatymu leidejo nustatytu reikalavimu skundo (praymo) turiniui, pareikejas privalejo ne tik nustatyti, kokie aktai buvo priimti minetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu pagrindu, bet ir nustatyti ˛emes sklypu, kuriu at˛vilgiu buvo priimti gincijami individualus aktai (sprendimai, isakymai ar iduotos planavimo salygos), savininkus ir ju gyvenamaja vieta (buveine), nes bylos isprendimas tures itakos ju teises ir pareigoms, del ko jie yra laikytini treciaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTI 48 str. 2 d.). Taciau paminetinosios informacijos rinkimas nera sietinas su duomenu, kad yra pa˛eistas vieasis interesas, rinkimu ir dokumentu su ia informacija gavimo data negali buti naudojama termino kreiptis i teisma prad˛ios momentui nustatyti.
I kitu byloje esanciu dokumentu bei kitos med˛iagos, taip pat ianalizavus pareikeju ivairioms institucijoms (istaigoms) isiustu paklausimu turini, darytina ivada, jog nera pagrindo teigti, kad pareikejas delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreipimuisi i teisma, ginant vieaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina.
Pareikejas momenta, nuo kurio turi buti skaiciuojamas ABTI 33 straipsnio 1 dalyje itvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2008 m. gruod˛io 12 d., t. y. data, kuria gavo Traku rajono savivaldybes administracijos 2006 m. gruod˛io 8 d. rata Nr. A13-3148 „Del dokumentu pateikimo“, kuriuo buvo atsakyta i Vilniaus apygardos prokuraturos 2006 m. lapkricio 24 d. paklausima Nr. 7.5-344 „Del duomenu pateikimo“ (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 86–87). Taciau, teiseju kolegijos nuomone, mineto rato gavimo data nelaikytina ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prad˛ia. Bylos dokumentai leid˛ia daryti ivada, kad data kai pareikejas gavo pakankamai duomenu, jog yra pa˛eistas vieasis interesas, laikytina 2006 m. lapkricio 20 d., kuria pareikejas gavo Traku rajono savivaldybes 2006 m. lapkricio 14 d. rata Nr. AP3-2876 „Del dokumentu pateikimo“ (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 100). Kaip matyti i bylos med˛iagos, su iuo ratu pareikejui buvo pateiktos iki tol neturetu dokumentu, iskaitant Traku rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2005 m. gruod˛io 13 d. isakymo Nr. P2-2290 „Del ˛emes sklypo, (<duomenys neskelbtini>) Traku r. sav. Traku sen., ˇaizdriu k., detaliojo plano rengimo“, kuri pareikejas, gindamas vieaji interesa, taip pat prao panaikinti, kopijos, o duomenu, kad pareikejas anksciau ˛inojo apie iuos dokumentus ir nepagristai delse isiusdamas reikalavima iems dokumentus pateikti, nera.
Kadangi i teisma pareikejas kreipesi 2006 m. gruod˛io 15 d. (I tomas, b. l. 7), konstatuotina, kad pareikimas teismui paduotas nepraleidus ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti vieno menesio termino.
Atsi˛velgdama i idestytas aplinkybes bei i tai, jog pareikejas i teisma kreipesi praydamas panaikinti i viso 160 vieojo administravimo subjektu priimtu aktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad pareikejas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras nepraleido termino kreiptis i teisma gindamas vieaji interesa.
VII.
Del Traku rajono savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schemos
I bylos med˛iagos matyti, kad vienas i pagrindu priimti skund˛iamus administracinius aktus buvo Traku rajono savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schema, patvirtinta Vilniaus apskrities virininko 2005 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 2.3–1334 „Del Traku ir vencioniu rajonu savivaldybiu miku idestymo ˛emetvarkos schemu patvirtinimo“ (toliau – ir Schema).
Atsakovas Traku rajono savivaldybe teigia, jog Schema yra specialiojo teritorijos planavimo dokumentas, kurio pagrindu gali buti sprend˛iama urbanistines pletros, tame tarpe pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitimo i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme bei ˛emes sklypu formavimo gyvenamuju namu grupes (kvartalo) statybai, klausimus. Su iuo atsakovo teiginiu nesutinka pareikejas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras bei tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus apskrities virininko administracija bei Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos, teigdami, kad Schemos tikslas yra nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draud˛iama iveisti mika, ir ji nesprend˛ia urbanistines pletros klausimu.
Ivertinus bylos aliu argumentus, konstatuotina, jog minetas gincas kyla del skirtingo Schemos sprendiniu teisinio vertinimo. Kadangi Schema yra vienas i pagrindiniu teisiniu pagrindu priimant nagrinejamoje byloje gincijamus aktus, siekiant ispresti kilusi ginca, pirmiausia butina nustatyti Schemos sprendinius bei ju paskirti ir teisini statusa.
Traku rajono savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schema yra specialiojo teritoriju planavimo dokumentas (Teritoriju planavimo istatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 51 dalis ˛emetvarkos schema apibre˛ia kaip specialuji teritoriju planavimo dokumenta, kuriame valstybes, regionu ar rajonu lygmeniu nustatomi kaimikuju teritoriju ˛emes naudmenu naudojimo ir tvarkymo prioritetai.
Istatymu leidejas mineto istatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustate, jog teritoriju planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose ratu ir grafikai pateikti sprendiniai del teritoriju, ˛emes sklypu ar ju grupiu tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmiu ir salygu. To paties straipsnio 34 dalis nustato, jog teritoriju planavimo dokumento sprendinys – ratu arba grafikai ireiktas teritoriju planavimo u˛daviniu sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, ˛emes sklypu arba ju grupiu, infrastrukturos objektu idestymo, naudojimo ir apsaugos salygas bei tvarka. Patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus to paties ar ˛emesnio lygmens teritoriju planavimo dokumentams rengti (Teritoriju planavimo istatymo 16 str. 2 d.).
Sistemikai vertinant minetas Teritoriju planavimo istatymo nuostatas, konstatuotina, jog Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje minimi ne bet kokie specialiojo teritoriju planavimo dokumentai, bet tie, kuriu sprendiniuose atitinkamai numatytas pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitimas i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, ˛emes sklypu gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu statybai formavimas.
Traku rajono savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schemos tvirtinimo metu ˛emetvarkos schemu rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka, planavimo proceso dalyviu tarpusavio santykius, reglamentavo ˇemetvarkos schemu rengimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsejo 15 d. isakymu Nr. 3D-518/D1-490, kuriu 35 punkte nustatyta, kad ˛emetvarkos schemos sprendinius sudaro grafine dalis (sprendiniu bre˛inys) ir tekstine dalis (aikinamas ratas) bei planavimo proceduru dokumentai.
Patvirtintos Traku rajono savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schemos tekstineje dalyje nurodoma, kad jos sprendinius sudaro suprojektuoti miku sklypai (I tomas, b. l. 117), kuriuose, kaip matyti i pridedamo Planuojamu miku iveisimo ˛emes plotu ˛iniaracio (I tomas, b. l. 124–130), gali buti iveisiami mikai. Analizuojant tekstine dali, matyti, jog joje i esmes yra nustatyti ie sprendiniai:
– teritorijos, kuriose tikslinga iveisti mika;
– plotai, kuriuose draud˛iama iveisti mika.
Kitu sprendiniu, iskaitant gyvenamuju teritoriju, urbanistines ir (ar) infrastrukturos pletros, Schemos tekstineje dalyje nenustatoma. Taciau i grafines dalies (administracine byla Nr. I-2014-3/2007 IV tomas, b. l. 119) matyti, jog joje yra pa˛ymetos galimos urbanistines pletros teritorijos, priskirtos plotams, kuriuose draud˛iama iveisti mika. Todel, teiseju kolegijos nuomone, yra butina ivertinti, ar galimu urbanistines pletros teritoriju pa˛ymejimas Schemoje yra laikytinas savarankiku sprendiniu, numatanciu Traku rajono savivaldybes urbanistine pletra.
ˇemetvarkos schemu rengimo taisykliu 39 punktas nustato, jog ˇemetvarkos schemos sprendiniai yra teritoriju planavimo u˛daviniu, idestytu iu taisykliu 9 punkte, aikinamajame rate ir grafikai (˛emetvarkos schemos sprendiniu bre˛inyje) pateikti sprendimo rezultatai. Sistemikai vertinant ia bei jau mineta Teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 34 dalyje itvirtinta nuostata, darytina ivada, jog ˛emetvarkos schemos (kaip ir bet kuriu kitu teritorijos planavimo dokumentu) sprendiniai yra teritorijos planavimo u˛daviniu sprendimo rezultatai.
Vienas i minetu taisykliu 9 punkte itvirtintu ˛emetvarkos schemos u˛daviniu – sudaryti galimybe iveisti mika ˛emes ukio naudmenose, ekonomikai netikslingose panaudoti ˛emes ukio gamybai bei ekologikai nuskurdintose gamtinio karkaso ˛emese (9.5 p.). ˇemetvarkos schemu rengimo taisykliu 8 punktas nustato, kad priklausomai nuo planavimo organizatoriaus u˛duotyje idestytu tikslu, ˛emetvarkos schemos gali buti rengiamos tik administraciniu vienetu arba gyvenamuju vietoviu riboms nustatyti ar pakeisti, plotams, kuriuose tikslinga iveisti mika, idestyti, vietines reikmes keliu tinklui papildyti ir kitiems iu taisykliu 7 punkte ivardytiems klausimams spresti. I ios nuostatos yra matyti, jog ˛emetvarkos schema gali buti rengiama tik plotams, kuriuose tikslinga iveisti mika, nustatyti, nesprend˛iant kitu ˇemetvarkos schemu rengimo taisyklese nustatytu u˛daviniu.
Schemos planavimo u˛duotis buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro 2003 m. gruod˛io 30 d. isakymu Nr. 3D-565 „Del Alytaus, Anykciu, Kelmes, Moletu. Pasvalio, Plunges, Skuodo, alcininku, ilales, ilutes, irvintu, vencioniu, Teliu, Traku, Varenos, Vilkavikio, Vilniaus, Zarasu rajonu savivaldybiu ir Rietavo savivaldybes miku idestymo ˛emetvarkos schemos parengimo“ (I tomas, b. l. 132–133), kurioje nustatytas tikslas – parengti, suderinti ir patvirtinti miku idestymo ˛emetvarkos schemas.
Schemos planavimo tikslu, u˛duoties, planavimo salygu idavimo bei rengimo metu i specialiojo teritoriju planavimo procesa reglamentavo Miku idestymo ˛emetvarkos schemos rengimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. baland˛io 7 d. isakymu Nr. 139/89, kuriu 1 punktas miku idestymo ˛emetvarkos schema apibre˛e kaip rajono savivaldybes teritorijos ˛emetvarkos schemos sudedamaja dali, kurios paskirtis – planuoti ˛emdirbystei netikslingos naudoti privacios ir valstybines ˛emes apsodinima miku, didinti atskiru Lietuvos rajonu ir regionu mikinguma, saugant ir neplanuojant apsodinti miku biologines ivairoves po˛iuriu vertingus plotus. Tai, kad miku idestymo ˛emetvarkos schemos paskirtis yra spresti tik su miko iveisimu susijusius klausimus, patvirtina ir taisykliu 17 punkte pateiktas galutinis saraas objektu (duomenu), kurie privalo buti pa˛ymeti ˛emetvarkos schemoje.
Atsi˛velgiant i tai, konstatuotina, jog Schemos planavimo u˛duotimi buvo pavesta parengti ˛emetvarkos schema skirta tik plotams, kuriuose tikslinga iveisti mika, nustatyti, o ne spresti urbanistines pletros klausimu. ia aplinkybe patvirtina ir Schemos tekstineje dalyje nurodamas konkretus planavimo tikslas – parengti, suderinti ir patvirtinti miku idestymo ˛emetvarkos schema, kurioje pa˛ymeti sprendiniai (˛emes ukio paskirties ˛emes, tinkamos sodinti mika; kitos paskirties ˛emes, kurioje tikslinga iveisti mika; plotai, kuriuose draud˛iama iveisti mika) bei nustatyti u˛daviniai, tarp kuriu nera numatytas galimos urbanistines pletros teritoriju nustatymas.
Vienas i privalomu specialiojo teritoriju planavimo proceso etapu – sprendiniu pasekmiu vertinimo (Teritoriju iplanavimo istatymo 17 str. 4 d.). Teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu poveikio vertinimo tvarkos aprao, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920, 8 punkte nustatyta, jog sprendiniu poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslu ir u˛daviniu, taip pat nuo parengtu sprendiniu pobud˛io. I Schemos tekstineje dalyje pateikiamos sprendiniu pasekmiu vertinimo ivados (I tomas, b. l. 120) matyti, kad buvo vertinami tik sprendiniai, susije su miko iveisimu, visikai nevertinant sprendiniu, susijusiu galima urbanistine pletra, pasekmiu.
Paminetina ir bendra miku idestymo ˛emetvarkos schemu paskirtis. Miko iveisimo ne miko ˛emeje taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ˛emes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. isakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Del miko iveisimo ne miko ˛emeje“, 4 punktas nustato, kad mikai iveisiami pagal savivaldybiu teritoriju miku idestymo ˛emetvarkos schemas, o kai ju nera – pagal savivaldybes administracijos direktoriaus patvirtintus kaimo pletros ˛emetvarkos projektus mikui iveisti ne miko ˛emeje arba pagal ˛emes sklypu planus su iveisiamo miko ribomis. Miku idestymo ˛emetvarkos schemos paskirti atspindi ir minetu taisykliu 7 punktas, nustatantis, jog ˛emetvarkos skyrius, gaves ˛emes savininko prayma leisti iveisti mika jo ˛emes sklype, jei tai numatyta savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schemoje, pa˛ymi ˛emes savininko pateiktame ˛emes sklypo plane numatomo iveisti miko ribas bei plota ir iduoda ˛emes savininkui leidima.
Esant ioms aplinkybems, konstatuotina, kad miku idestymo ˛emetvarkos schemos paskirtis yra nustatyti sprendinius, sprend˛iancius miko iveisimo ne miko ˛emeje klausimus bei kuriomis privaloma vadovautis iduodant leidimus iveisti mika. Pastaraja aplinkybe nagrinejamoje byloje patvirtina ir tai, kad Vilniaus apskrities virininkas 2005 m. kovo 2 d. isakymo Nr. 2.3-1334 (I tomas, b. l. 173), kuriuo buvo patvirtinta Schema, 2 punkte ipareigojo Traku rajono ˛emetvarkos skyriu vadovautis patvirtinta schema, sprend˛iant miku iveisimo ne miko ˛emeje klausimus.
Atkreiptinas demesys ir i Vilniaus apskrities virininko 2006 m. vasario 28 d. isakyma Nr. 2.3-1839 „Del Vilniaus apskrities virininko 2005-03-02 isakymo Nr. 2.3-1334 „Del Traku ir vencioniu rajono savivaldybiu miku idestymo ˛emetvarkos schemu patvirtinimo“ 2 punkto patikslinimo“ (I tomas, b. l. 44), kuriuo patikslino mineto 2005 m. kovo 2 d. isakymo 2 punkta, nurodydamas, kad patvirtintomis schemomis vadovaujamasi nustatyta tvarka sprend˛iant tik miku iveisimo ne miko ˛emeje klausimus, o Traku rajono savivaldybes miku idestymo ˛emetvarkos schemoje nustatytos galimos urbanistines pletros teritorijos turi reikme kaip teritorijos, kuriose draud˛iama iveisti mika, ir nera teisinis pagrindas rengti teritoriju planavimo dokumentus, kai keiciama pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirtis statiniu statybai ir kitai veiklai pletoti. Atsi˛velgdama i mineta Vilniaus apskrities virininko isakyma, Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritorijos planavimo dokumentu rengimo“ (I tomas, b. l. 53), pripa˛indamas netekusiais galios Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. baland˛io 28 d. sprendima Nr. S1-133 ir 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendima Nr. S1-175, kurie buvo pagrindas skund˛iamiems Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimams priimti bei planavimo salygoms iduoti, taip i esmes pati pripa˛ino, kad Schema nesprend˛ia su urbanistine pletra susijusiu klausimu.
Atsi˛velgdama i idestytus argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, jog nagrinejamoje byloje esantis specialiojo teritoriju planavimo dokumentas – Traku rajono savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schema, nenustato su gyvenamuju teritoriju, urbanistine ir (ar) infrastrukturos pletra susijusiu sprendiniu, o yra skirta spresti su miko iveisimu ne miko paskirties ˛emeje susijusius klausimus.
Taip pat, atsi˛velgiant i tai, kad santykiams, del kuriu nagrinejamoje byloje yra kiles gincas, mineta Schema ne tik, kad nera, bet ir negali buti taikoma, kiti bylos aliu bei pirmosios instancijos teismo argumentai, susije su Schemos rengimu, priemimu, paskelbimu, galiojimu bei taikymu, nera teisikai reikmingi, todel nevertintini.
VII.
Del administracineje byloje nagrinetinu klausimu
Nagrinejamoje byloje apeliantai skund˛ia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendima, kuriuo buvo nuspresta panaikinti Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimus Nr. Sl-332 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>., detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 63), Nr. Sl-335 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 67), Nr. Sl-343 „Del ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 70), Traku rajono savivaldybes administracijos Architekturos skyriaus vedejos 2005 m. lapkricio 16 d. patvirtintas Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (I tomas, b. l. 71), 2005 m. gruod˛io 16 d. patvirtintas Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (I tomas, b. l. 63) ir Planavimo salygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 (I tomas, b. l. 64).
iais Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. spendimais buvo pritarta ˛emes sklypu detaliojo plano rengimui, numatant ˛emes sklypo pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, o ˛emes sklypu savininkai buvo ipareigojami, parengus infrastrukturos pletros plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus.
Pirmiausia atkreiptinas demesys i tai, jog aplinkybe, kad Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritorijos planavimo dokumentu rengimo“ (I tomas, b. l. 53), pripa˛ino netekusiais galios Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. baland˛io 28 d. sprendima Nr. S1-133 ir 2005 m. gegu˛es 26 d. sprendima Nr. S1-175, kurie buvo pagrindas skund˛iamiems Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimams priimti bei planavimo salygoms iduoti, nesudaro savarankiko pagrindo iems sprendimams panaikinti, nes kaip matyti i ju preambuliu, jie buvo priimti vadovaujantis ir kitais teises aktais – Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 3 d. isakymu Nr. D1-239 „Del detaliuju planu rengimo taisykliu patvirtinimo“.
Nagrinejamoje byloje skund˛iami Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai, kuriais buvo pritarta detaliuju planu, keicianciu pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti, rengimui, bei iduotos planavimo salygos detaliojo ir specialiojo teritorijos planavimo dokumentams rengti. Nagrinejamu sprendimu priemimo metu detaliuju planu ir specialiojo teritoriju planavimo dokumentu rengima reglamentavo Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymas (2005 m. rugpjucio 31 d. istatymo Nr. I-1120 redakcija) (toliau – ir Teritoriju planavimo istatymas), kuriame atskirai buvo nustatytos salygos ir reikalavimai detaliojo ir specialiojo teritoriju planavimo dokumentams rengti, todel minetu sprendimu, kuriais buvo leista rengti detaliuosius planus, ir planavimo salygu detaliojo planavimo dokumentams rengti teisetumas turi buti vertinamas atskirai nuo planavimo salygu specialiojo teritorijos planavimo dokumentams rengti teisetumo.
VIII.
Del sprendimu, kurias leista rengti detaliuosius planus ir planavimo salygu detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti
Traku rajono savivaldybes taryba, skund˛iamo 2005 m rugpjucio 31 d. sprendimo Nr. S1-343 (II tomas, b. l. 3) 1 punktu, nusprende pritarti ˛emes sklypo (<duomenys neskelbtini>) detaliojo plano rengimui, numatant pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme. I byloje esanciu mineto sprendimo aikinamojo rato, ˛emes sklypo savininku K. . ir S. . 2005 m. gegu˛es 3 d. praymo (II tomas, b. l. 4–6) bei skund˛iamu 2005 m. lapkricio 16 d. Planavimo salygu detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 matyti, jog detaliuoju planavimu yra siekiama padalinti ˛emes sklypa i 16 sklypu, kartu pakeiciant ˛emes naudojimo paskirti i ˛emes ukio i gyvenamaja teritorija (ma˛aaukciu pastatu statyba). Ta pacia diena priimtu sprendimu Nr. S1-332 (II tomas, b. l. 15), Traku rajono savivaldybes taryba pritare ˛emes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano rengimui, numatant pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme – gyvenamoji teritorija (ma˛aaukciu pastatu statyba). Kaip matyti i treciojo suinteresuoto asmens S. N. 2007 m. liepos 7 d. praymo (II tomas, b. l. 17) bei aikinamojo rato (II tomas. b. l. 16), minetu savivaldybes tarybos sprendimu buvo pritarta ˛emes sklypo skaidymui i 25 sklypus ma˛aaukciu pastatu statybai. ia ivada patvirtina ir minetam treciajam suinteresuotam asmeniui iduotos 2005 m. gruod˛io 16 d. Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (II tomas, b. l. 27).
Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 21 d. sprendimu Nr. S1-335 (II tomas, b. l. 29) buvo pritarta teritorijos (<duomenys neskelbtini>) detaliojo plano rengimui, numatant ˛emes sklypo pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitima i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme – komercines paskirties objektu teritorija (prekybos, paslaugu ir pramogu objektu statyba) ir gyvenamoji teritorija (ma˛aaukciu pastatu statyba). Nors i byloje esancio 2005 m. rugpjucio 2 d. praymo (II tomas, b. l. 32) matyti, kad buvo siekiama gauti leidima rengti detaliuosius planus siekiant pakeisti tiksline ˛emes naudojimo paskirti formuojant tris sklypus, taciau mineto Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimo aikinamajame rate nurodyta (II tomas, b. l. 30), jog siekiama ˛emes sklypa padalinti i 22 sklypus. Teiseju kolegijos nuomone, aplinkybe, kad mineta teritorija siekiama padalinti i daugiau kaip 3 sklypus, patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. vasario 8 d. ratas Nr. 17-398 „Del detaliuju planu rengimo“ (II tomas, b. l. 36), kuriuo atsisakyta iduoti planavimo salygas detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti.
Atkreiptinas demesys, kad gincijamu 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimu Nr. S1-332 buvo leisti rengti detaluji ir specialuji plana ˛emes sklypui, kurio kadastrinis Nr. <duomenys neskelbtini> (II tomas, b. l. 15), o io sprendimo pagrindu iduotose planavimo salygose (II tomas, 27, 28) nurodomas ˛emes sklypo kadastrinis numeris – <duomenys neskelbtini>. Taciau, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teiseju kolegijos nuomone, is neatitikimas nera laikytinas savarankiku minetu planavimo salygu naikinimo pagrindu, nes, ivertinus byloje esancia med˛iaga (II tomas, b. l. 15–28), matyti, jog pamineti dokumentai iduoti del to paties ˛emes sklypo.
Pirmiausia pa˛ymetina tai, kad gincijamais 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimais Nr. S1-332, S1-335 ir S1-343, Traku rajono savivaldybes taryba be kita ko ipareigojo ˛emes sklypu savininkus, parengus infrastrukturos pletros specialuji plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus. Kaip matyti i minetu sprendimu aikinamuju ratu, is ipareigojimas itvirtintas atsi˛velgiant i Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 3 dali, kurioje nustatyta, jog in˛inerikai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius in˛inerinius tinklus, detalieji planai pastatu ir statiniu statybai rengiami tais atvejais, jeigu ju planavimo tikslams igyvendinti yra parengti butinos in˛inerines infrastrukturos pletros planai. Jei ie planai neparengti, jie gali buti rengiami vienu metu su detaliaisiais planais. Atsi˛velgiant i ias aplinkybes, konstatuotina, jog ipareigojimas rengti infrastrukturos pletros planus yra siejamas su rengiamais atitinkamu ˛emes sklypu detaliaisiais planais.
Vertinant gincijamu sprendimu ioje dalyje teisetuma ir pagristuma turi buti taikomas ir bendrasis vieojoje teiseje veikiantis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas nustatyta“, pagal kuri vieojo administravimo subjektai turi grie˛tai teises aktais apibre˛tas kompetencijos ribas ir tik tuos igaliojimus, kurie iais teises aktais yra suteikti. Vieojo administravimo subjekto aktai, priimti virijant istatymines kompetencijos ribas yra vertinami kaip neteiseti.
Gincijamais sprendimais Traku rajono savivaldybes taryba, ipareigojo, t. y. nustate pareiga, privatiems asmenims (˛emes sklypu savininkams), parengus infrastrukturos pletros specialuji plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus, taciau nei sprendimu preambulese nurodyti (iskaitant Teritoriju planavimo istatymo 24 str. 3 d.) nei kiti sprendimu priemimo metu galiojantys teritoriju planavima reglamentuojantys teises aktai neitvirtino tokios vietos savivaldos instituciju teises.
Atsi˛velgiant i idestytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija konstatuoja, kad 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimai Nr. S1-332, S1-335 ir S1-343 dalyje, kuria Traku rajono savivaldybes taryba ipareigojo ˛emes sklypu savininkus, parengus infrastrukturos pletros specialuji plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus, yra naikintini (ABTI 89 str. 1 d. 2 p.).
Sprend˛iant minetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu teisetumo likusioje dalyje klausima, atkreiptinas demesys i tai, kad i gincijamu sprendimu bei planavimo salygu detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti matyti, jog detaliaisiais planais be kita ko yra siekiama pakeisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme.
Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato, jog detalieji planai, keiciantys pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybes ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Jei bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliuju planu planavimo organizatoriumi gali buti tik savivaldybes administracijos direktorius arba valstybines ˛emes valdytojas.
Sistemikai vertinant ia Teritoriju planavimo istatymo nuostata, matyti, jog istatymu leidejas nedraud˛ia rengti detaliuju planu, keicianciu pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti i ˛emes ukio i kitos paskirties ˛eme, net jei toks keitimas nera numatytas bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose, taciau tokiu atveju planavimo organizatoriumi turi buti savivaldybes administracijos direktorius. ios aplinkybes, skirtingai nei nurodo pareikejas, nepaneigia ir Pagrindines tikslines ˛emes naudojimo paskirties nustatymo ir praymu leisti pakeisti pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti padavimo, nagrinejimo ir sprendimu priemimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (2004 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1278 redakcija), nuostatos. iu taisykliu 10 punktas aikiai nustato, jog pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirtis gali buti keiciama pagal parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus.
Gincijamais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais buvo duotas priemimo metu galiojusiu Detaliuju planu rengimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 4 d. isakymu Nr. D1-239, 21 punkte numatytas pritarimas tikslines ˛emes naudojimo paskirties keitimui, o klausimas del detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo ˛emes sklypu savininkams ar kitiems istatyme numatytiems subjektams juose nesprend˛iamas. Esant ioms aplinkybems, konstatuotina, jog ie Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai, skirtingai nei nurodo pareikejas, neprietarauja Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
Pareikejo gincijamose 2005 m. lapkricio 16 d. planavimo salygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (II tomas, b. l. 11) planavimo organizatoriumi yra nurodytas Traku rajono savivaldybes administracijos direktorius L. K., tuo tarpu 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (II tomas, b. l. 27) pareikeju ivardintas ˛emes sklypo savininkas S. N.. Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnio 6 dalis nustate, kad prie pradedamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi i savivaldybes administracijos valstybes tarnautoja – savivaldybes vyriausiaji architekta, kad pateiktu planavimo salygas. Minetu planavimo salygu idavimo metu galiojusiu Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir idavimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegu˛es 7 d. isakymu Nr. D1-262, 24 punktas nustato, jog planavimo salygos ˛emes savininkams, valdytojams ar naudotojams iduodamos tik tuo atveju, kai jie Vyriausybes nustatyta tvarka sudare sutarti su savivaldybes administracijos direktoriumi del detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo. Sistemine minetu nuostatu analize leid˛ia teigti, kad teise kreiptis del planavimo salygu detaliojo teritorijos planavimo dokumentams rengti idavimo yra suteikta tik planavimo organizatoriui. Kadangi, byloje duomenu, kad su S. N. butu sudaryta sutartis del detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo (Teritoriju planavimo istatymo 20 str. 2 d.) nera, o ir tokia sutartis vadovaujantis Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalimi negalejo buti sudaryta, konstatuotina, kad 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 S. N. negalejo buvo iduotos.
Ivertinus minetus Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimus bei planavimo salygas detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti, taip pat konstatuotina, kad vykdomu detaliuoju teritorijos planavimu i esmes yra siekiama suformuoti ˛emes sklypus gyvenamuju namu grupiu statybai, todel iems santykiams, be kita ko, taikytina Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje itvirtinta nuostata, jog rengti detaliuosius planus formuojant ˛emes sklypus gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybes teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomu teritoriju ar ju zonu, taip pat gyvenamuju teritoriju idestymo planuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nera teisinio pagrindo rengti detaliuosius planus formuojant ˛emes sklypus grupes ar kvartalo gyvenamuju namu statybai, kai tai nera numatyta bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. baland˛io 7 d. nutartis administracineje byloje Nr. A10-372/2007). Todel, nesant patvirtintu bendruju planu ar(ir) specialiuju teritorijos planavimo dokumentu, kuriuose butu nustatyti su mineta urbanistine pletra susije sprendiniai, atsiranda pagrindas naikinti skund˛iamus Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimus, ta dalimi, kuria leista rengti teritoriju detaliuosius planus formuojant ˛emes klypus gyvenamuju namu grupiu (kvartalu) statybai, bei jo pagrindu iduotas planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Mineta istatymo nuostata yra imperatyvi ir nenustato jokiu iimciu.
Be to, pa˛ymetina, kad istatymu leidejas Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje aikiai nustate, kad rengti detaliuosius planus formuojant ˛emes sklypus gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybes teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomu teritoriju ar ju zonu, taip pat gyvenamuju teritoriju idestymo planuose. Kadangi gincijamu atveju ˛emes sklypai nepriskirtini saugomoms teritorijoms, mineti sprendiniai turejo buti nustatyti savivaldybes teritorijos (ar jos dalies) bendruosiuose arba specialiuosiuose gyvenamuju teritoriju idestymo planuose, numatytuose Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte, o ne to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytose ˛emetvarkos schemose.
Atsi˛velgdama i tai, kad mineta Traku rajono savivaldybes teritorijos miku idestymo ˛emetvarkos schema ne tik kad nesprend˛ia su urbanistine pletra susijusiu klausimo, bet ir nera Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas specialiojo teritoriju planavimo dokumentas, o kitu bendrojo ar specialiojo teritoriju planavimo dokumentu, kuriuose butu numatyta gyvenamuju namu grupiu (kvartalu) statyba, gincijamu sprendimu priemimo metu nebuvo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, jog Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m rugpjucio 31 d. sprendimai Nr. S1-335, S1-343 bei S1-332 ir ju pagrindu iduotos 2005 m. lapkricio 16 d. planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 ir 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 yra naikintini, kaip prietaraujantys minetoms Teritoriju planavimo istatymo nuostatoms (ABTI 89 str. 1 d. 1 p.).
IX.
Del planavimo salygu specialiojo teritoriju planavimo dokumentams rengti
Pareikejas taip pat gincija 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 (II tomas, b. l. 28).
Teritoriju planavimo istatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad specialieji planai rengiami, kai juos rengti yra numatyta pagal istatymus ir kitus teises aktus (1 p.), kai bendrieji teritoriju planavimo dokumentai nera parengti (2 p.) bei kai galiojanciu bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentu sprendiniai planuojamai veiklai nera parengti arba butina detalizuoti bendrojo teritoriju planavimo dokumentu sprendinius (3 p.). Mineto istatymo 15 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad tais atvejais, kai savivaldybes teritorijos ar jos daliu bendrieji planai neparengti arba parengtu bendruju planu sprendiniuose infrastrukturos pletros klausimai nespresti, privaloma rengti specialiuosius teritoriju privalumo dokumentus – infrastrukturos pletros schemas ir (ar) planus (projektus).
Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnis nustato, kad specialiojo teritoriju planavimo organizatoriumi yra valstybes institucijos (1 p.), apskriciu virininkai (2 p.), savivaldybiu administraciju direktoriai (3 p.), juridiniai asmenys, taip pat kitu istatymu nustatytais atvejais – fiziniai asmenys (4 p.). Nei Teritoriju planavimo istatymas, nei ji igyvendinantys poistatyminiai teises aktai nenumato, kad specialiojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigos sutartimi galetu buti perduotos kitiems, nei Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsniuose nurodytiems subjektams. Nors toks sutartinis perdavimas numatytas tik detaliojo teritoriju planavimo atveju, teismu praktikoje pripa˛istama, kad privatus juridiniai asmenys gali buti specialiojo teritoriju planavimo organizatoriai, o fiziniai asmenys, vadovaujantis Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnio 4 punktu, specialiojo teritoriju planavimo organizatoriais gali buti tik tais atvejais, kai tai numatyta kituose istatymuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. bir˛elio 15 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A8 –1024/2006; 2007 m. gruod˛io 22 d. nutartis administracineje byloje Nr. Nr.A16-1188/2007). Esant ioms aplinkybems konstatuotina, kad nesant istatyminio pagrindo, fizinis asmuo negali buti pripa˛istamas specialiojo teritoriju planavimo organizatoriumi.
Teritoriju planavimo istatymo 17 straipsnio 6 dalis numate, kad prie pradedamas rengti specialiojo teritoriju planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ratu kreipiasi i joje nurodytas institucijas, kad pateiktu planavimo salygas. Analogika nuostata itvirtinta ir minetu Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir idavimo taisykliu 6 punkte. Sistemikai vertinant ias nuostatas, konstatuotina, jog, kaip ir detaliuju planu rengimo atveju, i kompetentingas institucijas del planavimo salygu specialiojo teritoriju planavimo dokumentui rengti teise kreiptis turi tik planavimo organizatorius arba jo igaliotas juridinis ar fizinis asmuo (Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir idavimo taisykliu 4.1 p.).
Nagrinejamu atveju 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 buvo iduotos fiziniam asmeniui – S. N.. S. N. kaip planavimo organizatorius nurodytas ir Prayme salygoms specialiojo planavimo dokumentui rengti (II tomas, b. l. 22). Vadovaujantis planavimo salygu idavimo metu galiojusiu Teritoriju planavimo istatymo bei kitu teises aktu, reglamentuojanciu specialiojo teritoriju planavimo dokumentu rengima, S. N. negalejo buti pripa˛intas planavimo organizatoriumi, todel neturejo teises kreiptis i kompetentingas institucijas, kad jos iduotu planavimo salygas. Be to, pa˛ymetina, kad minetame Prayme salygoms specialiojo planavimo dokumentui rengti nurodytas u˛davinys – ˛emes sklypo skaidymas i namu valdas numatant gyvenamuju namu statyba – i esmes atitinka Teritoriju planavimo istatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus detaliojo teritoriju planavimo, bet ne to paties istatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo teritoriju planavimo u˛davinius. Esant ioms aplinkybems, salygas iduodanti institucija, gavusi toki prayma, privalejo atsisakyti iduoti planavimo salygas (Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir idavimo taisykliu 12 p.).
Atsi˛velgiant i idestytas aplinkybes, konstatuotina, jog 2005 m. gruod˛io 16 d. planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127, yra naikintinos (ABTI 89 str. 1 d. 3 p.).
Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, atsi˛velgdama i ginco sklypu lokalizacija, i tai, kad ie sklypai gali patekti i planuojamos Traku istorinio nacionalinio parko buferines apsaugos zonos teritorija, i tai, kad priimtu Traku rajono savivaldybes sprendimu igyvendinimas gali tureti neigiamos itakos mineto parko ir teritorijos kratovaizd˛iui, vizualini teritorijos suvokima, sprend˛ia, kad visi nurodytieji Teritoriju planavimo istatymo ir poistatyminiu teises aktu pa˛eidimai kartu sudaro ir vieojo intereso pa˛eidima, o tai sudare pagrinda pareikejo skunda patenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisetas ir pagristas, naikinti jo nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija
nutaria:
Atsakovo Traku rajono savivaldybes ir treciuju suinteresuotuju asmenu K. . ir S. . apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegu˛es 31 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.