- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- ATP-8-312/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir pripažinta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sprendimas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo J. J. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugpjūčio 8 d. J. J. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-35491071-15 už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.53 val., Vilniuje, Juodajame kelyje, vairuodamas automobilį, prieš įvažiuodamas į pervažą, nesustojo prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama kartu su ženklu „Stop“, mirksint baltam šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmai jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 170 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 125 str.
Tą pačią dieną buvo paimtas J. J. vairuotojo pažymėjimas ir tai pažymėta administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5).
2015 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. J. skundas, prašant jam grąžinti vairuotojo pažymėjimą iki galutinio nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo jam iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 10N-39451112-15 J. J. už administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-35491071-15 numatytą administracinį teisės pažeidimą nubaustas 220 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi J. J. skundas netenkintas ir pripažinta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sprendimas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo J. J. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį, jo skundą tenkinti ir grąžinti J. J. vairuotojo pažymėjimą iki galutinio nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo jam iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjimas neapriboja J. J. darbo interesų. J. J. darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su dažnomis išvykomis tiek į Europos Sąjungos, tiek į kitas užsienio valstybes, kur teisė vairuoti automobilį yra būtina darbo priemonė, o neturint galimybės šios teisės realizuoti, yra suvaržoma apelianto judėjimo laisvė. Tam tikrose valstybėse dėl didelių atstumų išsiversti be automobilio yra itin sudėtinga. Be to, kai kuriose valstybėje, tarp jų Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, automobilių nuomos paslaugos yra viešojo transporto dalis, o tam, kad jomis naudotis, yra būtinas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, taigi, šiais atvejais taip pat suvaržoma apelianto teisė į viešąjį transportą. Visose kelionėse J. J. kaštai nepagrįstai auga būtent dėl to, kad jis negali realizuoti savo teisės vairuoti ir judėjimo klausimą yra priverstas spręsti, pasitelkiant atitinkamas paslaugas teikiančius asmenis ir už šias paslaugas papildomai sumokant.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad grąžinus J. J. vairuotojo pažymėjimą, tuo atveju, jei teismas pripažintų jį kaltu dėl administracinio teises pažeidimo padarymo, tokio sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas. Šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas, o teismų sprendimai negali remtis prielaidomis. Be to, pažymima ir tai, kad visos duomenų bazės yra kompiuterizuotos, todėl informacija apie visus registruotus pažeidimus ir su jais susijusius teismo sprendimus yra bet kuriuo metu pasiekiama bet kuriam savo funkcijas vykdančiam pareigūnui. Kitaip tariant, teisės vairuoti negalima sieti tik su fiziniu vairuotojo pažymėjimo turėjimu.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. J. teisė vairuoti transporto priemones apeliacinio skundo padavimo metu nėra atimta, o ji ribojama jau nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. Tokią teisę patvirtina J. J. išduotas laikinas leidimas vairuoti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šis laikinas leidimas vairuoti neatitinka kitose valstybėse pripažįstamos teisės vairuoti transporto priemones pažymėjimo formos, savo teisės vairuoti apeliantas negali realizuoti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Tokia situacija iš esmės reiškia specialios teisės atėmimą, nesant jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu pažeidžiant, be kita ko, ir Europos Sąjungos sutarties 3 str. 2 d., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 str. 1 d. įtvirtintą teisę į judėjimo laisvę bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. Netenkindamas J. J. skundo, pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo ir nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ATPK 264 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas dokumentų paėmimas. ATPK 269 str. 4 d. numato, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, šių įstatymo reikalavimų buvo griežtai laikytasi. J. J. galimai padarius ATPK 125 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį šio straipsnio sankcijoje kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, J. J. vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas ir jam išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones (b. l. 4). Kadangi 2015 m. spalio 1 d. buvo priimtas nutarimas pripažinti J. J. kaltu pagal ATPK 125 str. ir paskirti jam baudą bei atimti teisę vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimas J. J. nebuvo grąžintas.
Apeliaciniame skunde J. J. nepateikia jokių naujų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra neproporcingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išvykęs į užsienio valstybę, J. J. gali realizuoti savo teises ir darbines pareigas naudodamasis tos šalies visuomeniniu transportu, taksi, vandens ar oro transportu, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str. 1 d., Europos Sąjungos sutarties 3 str. 2 d., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 str. 1 d. įtvirtinta judėjimo laisvė nėra absoliuti vertybė ir ji gali būti ribojama. Tai, kad naudojimasis alternatyviomis transporto priemonėmis didina J. J. kaštus ar sukelia jam kitokių nepatogumų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti paskirtą administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. anksčiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, dvi administracinės nuobaudos buvo galiojančios (b. l. 24-28), už ATPK 125 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas, siekiant užkirsti kelią naujiems administraciniams teisės pažeidimams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjama byla ir vykdomas nutarimas. Aptartos J. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės ir tai, kad jis nemažai laiko praleidžia užsienyje, nuolat keliauja, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pripažinus J. J. kaltu jam reiškiamų kaltinimų apimtyje ir atėmus jam teisę vairuoti, šios priemonės vykdymas gali būti apsunkintas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonių skyrimo proporcingumas vertinamas atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes, todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo formuojama teismų praktika yra nepagrįstas, kadangi apeliaciniame skunde pateikiamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos.
Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 10N-39451112-15, kuriuo J. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 125 str. ir nubaustas 220 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla J. J. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties. Šiam nutarimui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas J. J. turėjo būti grąžintas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi, kaip jau minėta, šios nutarties priėmimo metu vairuotojo pažymėjimo paėmimas buvo pagrįstas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o J. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.