Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. lapkričio 16 d. G. B.surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad G. B. 2008 m. lapkričio 16 d. apie 22.09 val. vairavo būdamas neblaivus (0,82 promilės) automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir be valstybinės techninės apžiūros. Tuo G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 238 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis nurodo, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. ATPK 123 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

Byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, neblaivumo patikrinimo testo rezultatai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo) patvirtina G. B. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus. G. B. neneigia padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su tuo, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, be to, pažymi, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta, prašo paskirti mažesnę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Apeliantas nurodo, kad nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, nes draudimo sutartis sudaryta 2008 m. liepos 15 d. ir galioja iki 2009 m. liepos 14 d., ir nors nebuvo sumokėta eilinė draudimo įmoka, transporto priemonė laikytina apdrausta. Tačiau G. B. teismui nepateikė jokios draudimo sutarties, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad draudimas buvo pasibaigęs kelias dienas. Todėl apelianto argumentas dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalies nepadarymo atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino G. B. kaltu padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus G. B., kai jam buvo nustatytas 0,82 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir be valstybinės techninės apžiūros. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Pažymėtina, kad teismas nustatė G. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 13-14). Apeliantas teigia, kad jam administracinė nuobauda buvo paskirta už kitą ATPK numatytą teisės pažeidimą, kuris numatytas ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. B. neteisingai aiškina ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės taikymą.

ATPK 32 straipsnio 5 punktas nustato, kad atsakomybę už administracinio teisės pažeidimą sunkinančia aplinkybe laikomas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.). Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje yra duomenų apie tai, jog G. B. jau yra baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą (b. l. 13-14). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (yra studentas, neturi reguliarių pajamų, turi jaunesnius sesę ir brolį, šeimos finansinė padėtis labai sunki, teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga, nes yra įsipareigojęs giminaičiui, kuriam nustatytas invalidumo laipsnis dėl judėjimo negalios vykti į gydymo įstaigas ir kt.) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. G. B. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokios veikos padarinius.

Dėl apeliaciniame skunde iškelto argumento, jog pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, teisėjų kolegija pažymi, kad būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gręsiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. G. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pažeidimą padarė ir automobilį būdamas neblaivus vairavo siekdamas pašalinti pavojų, gresiantį draugės sveikatai, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, apie šią aplinkybę pažeidėjas neužsiminė surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas yra padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straipsnyje, atsirasti nebuvo.

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti G. B. švelnesnę nuobaudą nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismas G. B. paskyrė administracinę nuobaudą laikydamasis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, įtvirtintų ATPK. Atsižvelgęs į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paskyrė ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį. Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.