Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Tatjanos Žukauskienės

dalyvaujant ieškovui K. J.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei V. M. ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 338, 320 str.).

Apeliantė V. M. , ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pažeidė LR Konstitucijos 23 str. bei LR CK 4.37 str., 4.47 str., 4.48 str., 4.75 str., 4.80 str., 4.93 str. įtvirtintas materialinės teisės normas dėl privačios nuosavybės neliečiamumo netinkamai jas aiškindamas ir taikydamas, sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, be to, teismas netinkamai nurodė ieškinio dalyką, pažeidė procesinės teisės normas peržengdamas ieškinio ribas (LR CPK 265 str. 2 d.), vertindamas byloje esančius įrodymus bei netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, išskyrus atvejus, kai daiktas yra nedalus arba tokiu pripažįstamas įstatymo (LR CK 4.6 str. 2 d.). CK 4.80 str. nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Ši teisė reiškia, kad bendraturtis gali egzistuojančią bendrosios dalinės nuosavybės teisę pakeisti kita privačios nuosavybės teisės rūšimi. Tai reiškia, kad atsidalinęs bendraturtis disponuoja, valdo, naudoja jam tekusią turto dalį be kitų bendraturčių pritarimo ir sutikimo, pastarieji praranda pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį, buvusią bendrojoje nuosavybėje. Atidalinti galima bendraturčių susitarimu ar teismo sprendimu. Teismas atidalija, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo. Būtina atidalijimo sąlyga – daiktas padalijamas natūra, kiek tai galima be žalos jo paskirčiai, priešingu atveju atidalijamasis gauna kompensaciją pinigais

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškovo K. J. ieškinys, buvo priimtas viršijant ieškinio reikalavimo ribas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ieškovo reikalavimus – atidalinti jam ir atsakovei V. M. priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės kaip atidalijimo būdą nurodant viso bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto priteisimą ieškovui natūra, atsakovei išmokant kompensaciją pinigais. Apeliantė nepagrįstai atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės sutapatina su vieninteliu atidalijimo būdu – bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimu natūra, nes praktiškai atidalijimas apima ir kitus būdus: bendro daikto pardavimą, pasidalijant proporcingai pagal turimą dalį už parduotą daiktą gautus pinigus; prašančiam atidalyti sutikus, kompensacijos už jam tenkančią dalį išmokėjimą pinigais; piniginės kompensacijos priteisimą vienam ar keliems bendraturčiams be jų sutikimo ir kt. Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo jos naudai priteistas kompensacijos dydis neatitinka ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija ieškovo bylos nagrinėjimo metu ieškovo prašomą priteisti kompensacijos dydį vertina kaip ieškinio dalyko pakeitimą, kuris, nors ir pareikštas nesilaikant LR CPK 141 str. nustatytų formos ir turinio reikalavimų, nėra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta bylą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo prašydamas priteisti iš jo atsakovės naudai didesnę kompensaciją pinigais už jos dalį, turėtą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nei pirminiame ieškinyje, atitinka atsakovės interesą, kad jai būtų tinkamai atlyginta. Be to, vadovaujantis LR CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.

Teisėjų kolegija nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindžia netinkamai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė turi butą Vilniuje, yra grindžiama paties atsakovės duotais paaiškinimais 2006-08-31 teismo posėdžio metu (b.l. 91). Atsakovė LR CPK 171 str. nustatyta tvarka pastabų dėl protokolo nereiškė. Be to, ši aplinkybė yra nurodyta Trakų rajono apylinkės teismo 2006-12-14 sprendimo aprašomojoje dalyje, nurodant atsakovės priešieškinio reikalavimų, atsikirtimų į ieškovo ieškinį bei paaiškinimų santrauką. Tai nėra teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatyta bylos aplinkybė.

Pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktą gyvenamojo namo patalpų padalijamo projektą, nepriklausomai nuo to, kad jos pareikšti priešieškinio reikalavimai buvo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vertino kaip savo esme atitinkantį naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turto tvarkos nustatymą. Pagal LR CK 4.80 str. prasmę ati­da­li­ji­mas na­tū­ra iš ben­dro tur­to yra ga­li­mas ta­da, kai ne­lie­ka ben­dro nau­do­ji­mo pa­tal­pų, pa­sta­to da­lių, įren­gi­mų ir kt., ir at­si­da­li­jęs ben­dro­sios nuo­sa­vy­bės da­ly­vis ga­li lais­vai nau­do­tis, val­dy­ti ir dis­po­nuo­ti jam te­ku­sia pa­sta­to da­li­mi. Tuo tar­pu ieškovės pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas neatitinka minėtų reikalavimų, nes jame nėra išspręstas atskiro elektros tiekimo ir apskaitos atidalintoms gyvenamojo namo dalims ir patalpų šildymo klausimas, nes krosnis, esanti patalpoje 1-6, šildo patalpas 1-7 ir 1-4, ir yra valoma iš patalpos 1-4. Dėl to būtų apribotos šalių teisės įgyvendinti jų kaip savininkų teises į natūra atidalyto turto dalį. Tai prieštarauja bendriems atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principams. Atsakovės įsipareigojimas užmūryti duris iš gyvenamojo namo patalpos 1-7 į 1-6 ir iš 1-4 į 1-5, įrengiant duris iš patalpos 1-5 į patalpą 1-6, išsprendžia tik patalpų izoliavimo, bet ne patalpų šildymo ir elektros tiekimo bei apskaitos atidalintoms gyvenamojo namo dalims klausimus.

Vadovaujantis LR CK 4.80 str. 2 d. aiškinimu, kompensaciją priteisti galima ne tik atsidalijančiam bendraturčiui, bet ir atidalijamam bendraturčiui. Kolegija konstatuoja, kad be sutikimo priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui galima išimtiniais atvejais, kai daikto padalyti natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, o faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog daikto padalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nagrinėjamu atveju nebūtų galimas. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos. Vertinant turto atidalijimu galinčios atsirasti žalos daikto paskirčiai klausimą, nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai įvertino atidalijamo gyvenamojo namo ir kitų atidalijamų pastatų būklę. Iš byloje esančios turto vertės nustatymo ataskaitos (b.l.7) ir gyvenamojo namo su pagalbiniais ūkio pastatais, esančiai Kurkliškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., būklės tyrimo akto (b.l.77) matyti, jog gyvenamo būklė yra avarinė, o pagalbinių ūkio pastatų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų. Siekiant likviduoti gyvenamojo namo avaringumą, reikalinga rekonstrukcija. Byloje esanti eksperto išvada patvirtina, jog nagrinėjamu atveju negalima atskirų patalpų rekonstrukcija, nes gyvenamojo namo patalpos tarpusavyje susietos bendromis konstrukcijomis. Šio reikalavimo nesilaikymas gali pažeisti pastato stabilumą ir sąlygoti pastato dalies griūtį (b.l.101-102). Atsakovės pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas neišsprendžia namo avarinė būklės šalinimo ir rekonstrukcijos klausimo, o pateikia tik patalpų izoliavimo klausimo išsprendimo variantą. Tai nėra rekonstrukcijos projektas. Be to, tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai kelia abejones dėl jų galimybės susitarti šalinant gyvenamojo namo avarinę būklę.

Sprendžiant dėl galimybės izoliuoti gyvenamojo namo patalpas pagal atsakovės pateiktą gyvenamojo namo atidalijimo projektą, teisėjų kolegija nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas byloje esantį Elektrėnų savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo A. B. 2006-10-23 raštą Nr. 07-1236 (b.l. 104), patvirtinantį, jog padalijus gyvenamąjį namą pagal atsakovės pateiktą projektą atlikti pertvarkymai neturės įtakos namo paskirčiai ir eksploatacijai, nagrinėjamoje byloje turėjo vertinti kaip didesnę įrodomąją galią turintį įrodymą. Vadovaujantis LR CPK 197 str. 2 d., oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės gali būti paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog minėtame Elektrėnų savivaldybės administracijos rašte nurodytas aplinkybes paneigia tai, jog rašte padaryta išvada, kaip patvirtino pats Elektrėnų savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, buvo padaryta remiantis gyvenamojo namo inventorine byla, nenuvykus į vietą ir neįvertinus pastato būklės (b.l.114). Be to, statinio būklės tyrimą atlikęs inžinierius J. M. patvirtino, jog atidalijimas pagal atsakovės pateiktą projektą pablogintų gyvenamojo namo būklę dėl namo sienos, kurioje pagal projektą turėtų būti įrengtos durys, pasvyrimo (b.l.113).

Teisėjų kolegija, vertindama faktinių aplinkybių, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, buvimą, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tokiu atveju negalima atsižvelgti į bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad vienam bendraturčiui priklausanti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, turi teisinės reikšmės, vertinant atidalijamo bendraturčio teisių pažeidimą priteisiant jam kompensaciją. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovė neįrodė, jog jos interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe yra esminis. Atsakovės interesą persikelti su dukterimi gyventi į atidalintą gyvenamojo namo dalį paneigia šio pastato būklė, kurios avaringumas praktiškai daro jos gyvenimą ten negalimu. Nepaisant to, jog, kaip nurodo apeliantė, tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis, kuris atitinka jos pateiktą atidalijimo projektą, byloje nustatyta, jog atsakovė faktiškai kurį laiką jomis jau nebesinaudoja. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad ieškovas K. J. turi butą Vilūniškių k., Elektrėnų sav. nepaneigia jo naudojimosi ginčo turtu ir jo išlaikymo fakto. Tai patvirtina ir turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. J051212 esančios nuotraukos, įrodančios, jog patalpose praktiškai, nepriklausomai nuo trukmės, yra gyvenama ir ūkininkaujama (b.l.7).

LR CK 4.75 str. įtvirtina bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo principą, t.y., jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šio principo įgyvendinimo tarp šalių tinkamumą. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne valdymo, naudojimosi ar disponavimo ginčo turtu tinkamo įgyvendinimo klausimas, bet bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo klausimas. Todėl LR CK 4.75 str. pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 329, 330 str.). Sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1d. 1p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės V. M. ieškovo K. J. naudai priteisiamos jo turėtos 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui K. J. iš atsakovės V. M. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.