Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. L. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties, kuria D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. įtariamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, veikdamas bendrininku grupe kartu su V. L., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios L. B. būkle, t. y. apribojo jos laisve judėti, laikė uždarytą bute pas asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, demonstravo akivaizdžią jėgų persvarą, davė suprasti, kad nepaklusus tuoj bus panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją L. B., kartu su V. L., sakė, kad padarys grupinį seksą, pasikėsino išžaginti 17 metų nepilnametę L. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes to neleido padaryti asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat D. L. įtariamas tuo, kad nuo 2009 m. vasario 3 d, iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., A. M., J. N., V. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, A. M. nurodžius nukentėjusiąsias A. B. ir L. B. kaip merginas galinčias užsiimti prostitucija, 2009 m. vasario 3 d., apie 18 val., prie Kauno geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), V. S. kartu su R. M. pasinaudojo A. B. ir L. B. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, bei panaudojo apgaulę – melagingai nurodė, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, įtikino ir užverbavo A. B. ir L. B. vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, 2009 m. vasario 4 d., apie 19.30 val., V. S. kartu su R. M. atgabeno A. B. ir L. B. į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo nukentėjusiosios A. B. ir L. B. laikomos iki 2009 m. vasario 8 d., R. M. nupirko lėktuvo bilietus, 2009 m. vasario 8 d., apie 07 val. 30 min., V. S. kartu su R. M. ir T. M. automobiliu „XXX XXX“, valst. Nr. XXX XXX, nugabeno nukentėjusiąsias į Rygos oro uostą, iš kur R. M. lydėjo, lėktuvu nugabeno nukentėjusiąsias į Jungtinę Karalystę. D. L. kartu su J. N. jas pasitiko, laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos laikė nuomojame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, t. y. įtraukė jas į prostituciją ir pelnėsi iš jų prostitucijos. Po to 2009 m. balandžio 1 ir 2009 m. gegužės 18 dienomis V. S. kartu su T. M. pervedė po 500 litų A. M. į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų sąskaitą, kaip atlygį už A. B. ir L. B., t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.

D. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka buvo sulaikytas 2009 m. liepos 30 d., o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, vėliau suėmimas buvo tęsiamas.

Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad jo ginamasis būdamas laisvėje gali bėgti ar slėptis ir daryti naujus nusikaltimus, nes D. L. praeityje nebuvo teistas, turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, jam surastas darbas (duomenys byloje). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus duomenis, D. L. nėra pagrindo toliau tęsti kardomąją priemonę – suėmimą, kuris nepagrįstai taip ilgai tęsiamas.

Prokurorė prašo įtariamojo D. L. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. L. gynėjo skundas atmestinas.

Atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartyje buvo nurodyta, jog teismas šioje stadijoje nevertina byloje esančių įrodymų, tik įsitikina, ar byloje yra faktinių duomenų, kuriais grindžiama įtariamojo kaltė, nes kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės termino pratęsimu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2009 m. liepos 31 d. skirdamas D. L. kardomąją priemonę - suėmimą BPK 121 ir 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Suėmimas D. L. buvo paskirtas nustačius, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismai, pratęsdami suėmimo terminą 2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. lapkričio 26 d., 2010 m. sausio 28 d., 2010 m. balandžio 28 d. nutartyse nurodė tą patį suėmimo skyrimo pagrindą, o 2010 m. liepos 23 d. – nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo skyrimo pagrindui, t. y. darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus.

Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo bei ankstesnių pratęsimų neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas bei pateikus D. L. naujus įtarimus (t. 17, b. l. 81-82) atsirado ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, leidęs pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą D. L.

D. L. įtariamas nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, t. y. keturių tyčinių nusikaltimų padarymu, vienas kurių priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalies), už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. L. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokolai, kratos bei daiktų apžiūros protokolai, asmens atpažinimo protokolai, slapto sekimo duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų protokolai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas kaltumo ar nekaltumo klausimo nesvarsto, nevertina įtariamojo kaltę paneigiančias ar patvirtinančias aplinkybes, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą. Atkreipiamas dėmesys, kad įtariamas D. L. turi ryšių užsienyje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, įtariamas padaręs nusikalstamas veikas bendrininkų ir organizuota grupe. Apeliacinio teismo nuomone, šios bei kitos paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors įtariamojo gynėjas skunde nurodo, jog D. L. turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvėje turėtų darbą, tačiau teismas mano, jog šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

Skundžiamoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodytas ir dar vienas suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. šiuo metu įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios įtrauktos į nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąrašą. Be to, minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų ir organizuota grupe, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi, šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad, būdamas laisvėje D. L., gali daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nutartyje nurodytas taip pat pagrįstai.

Teismas sutinka su gynėjo nuomone, kad įtariamajam D. L. suėmimo terminas taikomas labai ilgai, tačiau ši kardomoji priemonė – suėmimas taikoma pagrįstai ilgiau nei 6 mėnesiai bei jos pratęsimas neviršiją BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto 18 mėnesių termino. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla sudėtinga ir didelės apimties (BPK 127 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos medžiagą sudaro dvidešimt septyni tomai, įtarimai pareikšti 12 asmenų. Po paskutinio pratęsimo ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami, jie nurodyti skundžiamojoje nutartyje. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2010 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. 50-S-140201 matyti, kad nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d. imtinai baudžiamoji byla buvo Lietuvos apeliaciniame teisme, o 2010 m. lapkričio 18 d. buvo ruošiama perduoti Panevėžio apygardos prokuratūrai kaltinamojo akto surašymui ir perdavimui į teismą, tačiau atsiųsta vėl į Lietuvos apeliacinį teismą dėl D. L. ir V. S. gynėjų skundų nagrinėjimo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byla yra ikiteisminio tyrimo veiksmų baigimo stadijoje. Teismas mano, kad kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, o pratęstu suėmimo terminu siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus jo trukmei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, ikiteisminio tyrimo vilkinimo nenustatyta.

Teismo nuomone, Panevėžio apygardos teismas nepažeidžia BPK 220 straipsnio 5 dalies, nes jame nurodoma, jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos, o teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą turi vadovautis BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu ir jo nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo D. L. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.