Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „General Financing“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., S. K. ir antstolė A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad R. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinio S. K. pajamų, kurias jis gauna.

Suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimų ar prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 14 –asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. DB-3805 dėl 455,69 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. K. kreditoriaus UAB „General Financing“ naudai. Kaip nurodo pareiškėjas, iki šiol prievolė nėra įvykdyta.

Skolininkė geruoju savo prievolės nevykdė, todėl pareiškėjas dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į antstolę A. A.. Pareiškėjas iš antstolės gavo patvarkymą dėl skolininkės sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio arešto vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/02032, kuriuo antstolė informavo UAB „General Financing“ apie tai, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su S. K., kuris dirba UAB „Kauno staklės“ ir gauna darbo užmokestį, todėl antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas. Tais atvejais, kai jis nevykdomas, asmenys, kurių naudai jis priimtas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Vykdant vykdomąjį dokumentą išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius padarinius.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas skolininkės turto, esančio su kitu asmeniu, dalies nustatymo klausimas. Vykdant išieškojimą iš skolininkės R. K. – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

Nenustačius skolininkės dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jai priklausanti dali ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.).

Byloje nėra duomenų, kad skolininkė R. K. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad suinteresuoti asmenys R. K. ir S. K. yra sudarę santuoką. Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal LR CK 3.101 str. – 3.108 str. nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 str. 1 d.).

Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 str.).

Pagal CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkei R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktinio S. K. areštuoto turto.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. vienas iš kriterijų vieno sutuoktinio gaunamas pajamas pripažinti bendru turtu yra gaunamų pajamų pobūdis ar pagrindas. Tikslinės paskirties išmokos dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, vieno sutuoktinio gauta tikslinė materialinė parama negali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl tokias pajamas S. K. gaunant jas ateityje, jos išliks S. K. asmenine nuosavybe.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 str., teismas

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo UAB „General Financing“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nustatyti skolininkės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkei R. K. priklauso ½ (viena antroji) dalis visų sutuoktinio S. K. pajamų, kurias jis gauna arba ateityje gaus, išskyrus tikslinės paskirties išmokas dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.