Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Gulatingo apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio N. T. atžvilgiu pripažinimo ir jai paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, vadovaujantis 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusius priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo spręsti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Gulatingo apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio N. T. atžvilgiu pripažinimo ir jai paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

N. T., gimusi 1975 m. rugsėjo 6 d., Gulatingo apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu (Nr. 18-089716AST-GULA/AVD2) nuteista pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 275 straipsnį, 16 straipsnį – 6 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaityta 143 dienos, praleistos areštinėje. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 1 d.

Nuteistosios gynėjas teismo posėdžio metu teikimui prieštaravo ir prašė nepripažinti Gulatingo apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio N. T. atžvilgiu, kadangi nepaisant to, jog nuteistoji yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvoje N. T. negyvena ir visi ryšiai su Lietuva yra nutrukę, todėl nuteistosios perdavimas Lietuvai paneigtų humanišką, tikslingą ir prevencinį bausmės paskirties pobūdį. Norvegijos apeliacinė institucija užsienio byloms yra pripažinusi, jog nuteistoji nuo 2011 metų gyveno ir dirbo Norvegijoje, šioje valstybėje yra registravusi savo gyvenamąją vietą, buvo užmezgusi darbinius ryšius, teigiamai vertinama įkalinimo įstaigoje, darbovietėse, kur ji dirba. Teigiamai charakterizuoja ir tai, kad ji mokosi, turi tikslų. Byloje yra duomenų ir įrodymų, jog nuteistoji jokių santykių su Lietuva nebeturi nuo 2009 metų. N. T. gyvendama Norvegijoje, baigė ir įgijo kvalifikaciją valymo darbų, baigusi norvegų kalbos kursus. Tiek metų ten pragyvenusi, turi savo socialinį identitetą, draugus, sugyventinį, ten gyvena jos sesuo, pusseserė, artimiausia draugė. Akivaizdu, kad ją perkėlinėjant likusią bausmę atlikti Lietuvoje, tai nutrauktų socialinius ryšius su jai artimais žmonėmis, atitolintų nuo komunikacijos su visuomene. Pateikti įrodymai rodo, kad nuteistoji perkelta į gana lengvo režimo sektorių. Ji ne tik turi pasimatymus, gali bendrauti komunikacijos priemonėmis, yra išleidžiama nevienkartinėms atostogoms ir per tą visą laiką nėra pažeidusi rėžimo, charakterizuojama teigiamai. Nuteistoji beveik 10 metų Lietuvoje nevykdo jokios veiklos, neturi prievolių, praktiškai nėra Lietuvos Respublikos gyventoja. Atsižvelgiant į tai, prašė Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymo netenkinti.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad prašymas teisėtas, todėl prašė jį pripažinti ir vykdyti.

Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas netenkinamas.

Prašymai dėl Norvegijos Karalystės nuosprendžių, kuriais skirtos laisvės atėmimo bausmės, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, kurį šalys pasirašė 2001 m balandžio 5 d. (toliau – ir Susitarimas).

Susitarimo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad šis Susitarimas taikomas, jei nuteistasis asmuo yra išduodančioje valstybėje arba vykdančioje valstybėje.

Susitarimo 4 straipsnio (Nuosprendžio ir liudijimo perdavimo kriterijai) 1 dalies a) ir b) punktuose nustatyta, kad nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gavus nuteistojo sutikimą, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena arba kai kita Susitariančioji Šalis yra pilietybės valstybė, kurioje nuteistasis asmuo negyvena, tačiau į kurią jis (ji) bus deportuotas, atleidus jį (ją) nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo.

Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau to paties straipsnio 2 dalies b) punkte numatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone.

Iš teismui pateiktų dokumentų, t. y. liudijimo, teismo sprendimo, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietė N. T., Norvegijoje Gulatingo apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nuteista pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 275 straipsnį, 16 straipsnį už pasikėsinimą nužudyti savo buvusį sutuoktinį – 2016 m. gruodžio 3 d. dūrė peiliu į krūtinės sritį, kai jis miegojo. Skirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Šiuo metu nuteistoji bausmę atlieka Norvegijoje (1 t., b. l. 24–48).

Iš teismui pateiktos N. T. nuomonės matyti, kad nuteistoji nesutinka būti perkelta į Lietuvą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, nes Norvegijoje yra jos šeima, būsimas vyras, ateitis planuojame Norvegijoje, o ne Lietuvoje. Norvegijoje gyvena nuo 2011 m. Būdama Norvegijos kalėjime dirba, mokosi, praktikuoja kalbėti norvegų kalba. Be to, jai yra priteista sumokėti 120 000 Kr neturtinės žalos, kurią turi sumokėti Norvegijos Karalystei. Lietuvoje ji turi tik butą, kuriame negyvena (1 t., b. l. 67, 75).

Nors N. T. nesutinka, kad būtų perduota į Lietuvą atlikti likusios bausmės, tačiau N. T. atžvilgiu taip pat yra priimtas sprendimas deportuoti ją iš Norvegijos su draudimu visam laikui įvažiuoti į šalį, kurį skundė nuteistosios gynėja, tačiau skundas atmestas (1 t., b. l. 49–65).

Šie aptarti duomenys patvirtina esant formalias Susitarimo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje ir 6 straipsnyje numatytas sąlygas perduoti vykdyti nuosprendį ir liudijimą Lietuvos Respublikai, kadangi nuteistoji yra Lietuvos Respublikos pilietė, šiuo metu ji yra išduodančioje valstybėje, atlieka ten laisvės atėmimo bausmę, paskirtą išduodančios valstybės nuosprendžiu. Nors nuteistoji ir nesutinka su perdavimu, tačiau jos atžvilgiu yra priimtas galutinis sprendimas dėl deportacijos.

Susitarimo 8 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kada vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šiuo atveju taip pat nenustatyta, kad būtų nors vienas iš minėtame straipsnyje numatytų pagrindų, kurie kliudytų pripažinti ir nuosprendį ir vykdyti juo paskirtą bausmę.

Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas atsisako pripažinti Norvegijos teismo nuosprendžiu N. T. paskirtą bausmę ir ją toliau vykdyti Lietuvoje, nes tai prieštarautų nuteistosios interesams ir neatitiktų Susitarimo tikslų bei paskirties.

Susitarimo preambulėje be kita ko numatyta, kad šį Susitarimą Susitariančios šalys sudaro norėdamos palengvinti nuteistųjų asmenų socialinę reabilitaciją jiems artimoje aplinkoje, o taip pat kadangi, kaip numatyta 4 punkte, nuosprendžio vykdymas vykdančiojoje valstybėje turėtų suteikti geresnes nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybes. Be to, susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Susitarimo tikslas – nustatyti taisykles, pagal kurias Susitariančioji Šalis, siekdama palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę. Tad, iš aptartų nuostatų darytina išvada, kad nuosprendžio ir bausmės vykdymas į kitą šalį perduodamas tik tada, kai tai gali būti naudinga pačiam nuteistajam, t. y. turint tikslą palengvinti jo socialinę reabilitaciją.

Nagrinėjamu atveju pateikti duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad perdavus vykdyti bausmę į Lietuvą, bus palengvinta nuteistosios socialinė reabilitacija ar bus suteiktos geresnės socialinės reabilitacijos galimybės.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji, nors ir yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau Lietuvoje N. T. negyvena beveik 10 metų ir beveik visi socialiniai ryšiai su Lietuva yra nutrukę. Paskutinė metinė pajamų deklaracija Lietuvoje pateikta už 2009 m., nuo 2011 m. duomenų apie draudžiamąsias pajamas nėra, paskutinį kartą nedarbo išmoka išmokėta 2011 m. vasario mėnesį (1 t., b. l. 5–14).

Iš kitų teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji nuo 2011 metų gyveno ir dirbo Norvegijoje. Iš ,,V. V.“ pažymos matyti, kad N. T. Norvegijoje dirbo pilnu etatu valytoja nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2013 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 102). 2012 m. rugsėjo 22 d. N. T. įteiktas Kursų pažymėjimas už 5 valandų trukmės pagrindinį valymo kursą (1 t., b. l. 105). 2012 m. lapkričio 19 d. ji dalyvavo ,,SAMKO“ organizuotuose pirmos pagalbos suteikimo 2 valandų trukmės kursuose (1 t., b. l. 108). N. T. 2013 m. gegužės 29 d. baigė rytinius pradinio A2 lygio norvegų kalbos kursus Stavangeryje (8134) (1 t., b. l. 111). 2015 m. gruodžio 18 d. buvo išduotas vidurinio ugdymo kvalifikacijos pažymėjimas, kad N. T. baigė mokymą, kurį sudarė BARHO3 – Valymo darbų operatoriaus specialybė (1 t., b. l. 114). ,,Glans Renhold“ pažymoje patvirtinta, jog N. T. dirbo 33,33 proc. etatu valytoja nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. gegužės 4 d., kaip darbuotoja charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 93). ,,Cleanunit“ pažymoje patvirtina, jog N. T. dirbo pavaduojančia valytoja nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 9 d., darbą atliko labai gerai (1 t., b. l. 96).

2011 m birželio 6 d. Norvegijos policijoje N. T. išduotas Registracijos patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad N. T. suteikiama teisė gyventi Norvegijoje pagal Užsienio piliečių reglamento nuostatas. Nurodyta, kad registracijos patvirtinimas yra neterminuotas ir jo nereikės atnaujinti (1 t., b. l. 79–81). Gyvenamosios vietos patvirtinimo pažyma patvirtina, kad N. T. Norvegijoje gyvena nuo 2011 m. birželio 6 d. (1 t., b. l. 76–77).

Kongsvingerio kalėjimo 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešime nurodyta, kad N. T. atlikdama bausmę lanko anglų kalbos užsiėmimus 9 val. per savaitę bei dirba medžio dirbtuvėse 15 val. per savaitę (1 t., b. l. 166).

Automobilių remonto dirbtuvės ,,Mekonomen“ pranešime nurodė, kad patvirtina, jog nori įdarbinti N. T. valytoja ir pagalbine darbininke (1 t., b. l. 84).

Įvertinus visus šiuos duomenis, darytina išvada, kad nuteistoji jokių santykių su Lietuva nebeturi nuo 2011 metų. Su Lietuva ją sieja tik formaliai deklaruota gyvenamoji vieta ir turimas nekilnojamasis turtas – butas Kauno rajone. N. T. Norvegijoje nuo 2011 metų yra registravusi savo gyvenamąją vietą, buvo užmezgusi darbinius ryšius, išmoko kalbą. Pragyvenusi nemažą laiko dalį Norvegijoje nuteistoji turi savo socialinį identitetą, draugus, sugyventinį, ten gyvena jos sesuo, pusseserė, artimiausia draugė, kurie ją lanko įkalinimo įstaigoje, taip sudaro palankią aplinką nuteistosios socialinei reabilitacijai, suteikia emocinį palaikymą.

Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad perkėlus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvoje, nutrūktų visi nuteistosios socialiniai ryšiai, tai ją atitolintų nuo komunikacijos su visuomene, ji patektų į visiškai svetimą socialinę aplinką ir tai nepalengvintų jos socialinės reabilitacijos.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas dėl Gulatingo apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio N. T. atžvilgiu pripažinimo ir jai paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo preambulės nuostatomis, 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti pripažinti ir vykdyti Norvegijos Karalystės Gulatingo apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį, priimtą N. T. atžvilgiu.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti prokurorui, nuteistajai N. T. ir jos gynėjui.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupei, ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, tiesiogiai informuoti Norvegijos Karalystės Pataisos tarnybos direktoratą (Solheimsgata 1, Lillestrøm, Norway; el. paštas: postmottak-8005@kriminalomsorg.no) apie šios nutarties priėmimą ir atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo priežastis.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.