- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- eB2-1335-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- UAB „Noble Group“
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Noble Group“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Skaitlita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Noble Group“ Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu kreipėsi į teismą, prašydama UAB „Skaitlita“ iškelti bankroto bylą (b.l. 3-5). Nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, 2014-08-27 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perėmusi reikalavimo teisę į UAB „Skaitlita“ skolą bendrai 1277,01 Lt sumai. Atsakovė skolos iki šiol nesumokėjo. Teigia, kad UAB „Skaitlita“ yra nemoki. Atsakovės bankroto administratoriumi prašo paskirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.
Pareiškimas paduotas, laikantis kreipimosi bankroto bylai iškelti tvarkos ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 ir 6 straipsniuose. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti per EPP (CPK 175¹ str.).
Bankroto bylą iškelti atsisakytina.
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).
Ieškovė reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo grindžia ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – atsakovės nemokumu. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2207/2013).
Teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi įpareigojo UAB „Skaitlita“ vadovą per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus, reikalingus įvertinti įmonės turtą bei finansinę ir ūkinę būklę. Pažymėtina, kad net atsakovės vadovui paskyrus baudą, reikalauti dokumentai apie įmonės finansinę būklę teismui nebuvo pateikti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant bankroto bylas, teismas sprendžia, jog nesant galimybės gauti dokumentų apie įmonės finansinę būklę, klausimas spręstinas, vadovaujantis teismo savo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais.
VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad UAB „Skaitlita“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2009 metų neteikia. Vėliausiai pateiktais, t.y. 2008 metų, balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita nesivadovautina, kadangi jie yra jau itin seno laikotarpio ir realios dabartinės atsakovės finansinės būklės neparodo.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „Skaitlita“ nuosavybės teise priklauso statiniai – pastatas sargo namelis (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė siekia 28.191,61 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė dvi transporto priemonės – AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir SAAB 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nepateikus techninės apžiūros ir draudimo automobiliai buvo išregistruoti.
Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos pažymos nustatyta, kad UAB „Skaitlita“ pagal pateiktas deklaracijas bei kitus mokesčių apskaitos duomenis 2014-12-31 mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis atsakovės pradelstas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015-01-28 sudaro 1.585,96 Eur sumą. Be to, iš pastarųjų duomenų matyti, kad atsakovė turi 5 valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus asmenis, kas, teismo nuomone, sudaro pagrindą spręsti, kad UAB „Skaitlita“ veiklos nėra nutraukusi.
Kaip minėta, pradelsta skola ieškovei sudaro 369,85 Eur (1.277,01 Lt) sumą. Tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų – trumpalaikių nuomos sutarčių, PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei nėra ilgalaikis. Konstatuotina, kad bendra pradelstų atsakovės kreditorinių įsipareigojimų suma, įskaičiavus skolą VSDFV, sudaro 1.955,81 Eur.
Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1002/2008).
Įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovės turimus įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų bankroto bylą iniciavusiai ieškovei, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „Skaitlita“ skolų ir turimo turto vertės santykis nepripažintinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei šiuo atveju prieštarautų bankroto proceso tikslams. Tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, savaime neįrodo įmonės nemokumo fakto. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1663/2012).
Nenustačius akivaizdžių ir neabejotinų nemokumo požymių (ĮBĮ 2 str. 8 d.), nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, todėl pareiškimas netenkintinas.
Pažymėtina, kad ieškovei įstatymai suteikia teisę išsiieškoti skolą iš atsakovės kitais įstatymo numatytais būdais – CPK XXII ir XXIII skyriuose nustatyta tvarka arba pareiškiant ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 1 ir 13 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Skaitlita“ (juridinio asmens kodas 135866088, buveinės adresas: V.Krėvės pr. 64-20, Kaunas).
Nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai specialiame interneto tinklalapyje.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-12-10 nutartimi atsakovės UAB „Skaitlita“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.