- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 2YT-23434-886/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13889-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- V. R. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Užkuraitis ir uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. R. G. skundu dėl antstolio veiksmų prašo: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio Sauliaus Užkuraičio 2018 m. liepos 10 d. patvarkymą dėl prašymo netenkinimo, 2018 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą dėl turto perkainojimo ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą dėl areštuoto turto pardavimo ir 2) panaikinti antstolio 2017 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu pareiškėjos turtui taikytą areštą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji 2016 m. birželio 21 d. įkeitė UAB „Medicinos bankui“ jai priklausančią žemės ūkio techniką, kurią šalys įvertino 82 200 Eur. Antstolis 2017 m. gruodžio 11 d. šį turtą areštavo, 2018 m. vasario 6 d. jį įkainojo 82 200 Eur, o 2018 m. rugpjūčio 3 d. turtą įkainojo tik 57 400 Eur. Pareiškėja nesutiko su antstolio nustatyta turto verte ir pateikė antstoliui prieštaravimus, nes jos teigimu, turtas turėjo būti įkainotas pagal jos ir UAB „Medicinos bankas“ 2016 m. birželio 21 d. susitarimą, t. y. 82 200 Eur suma. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu pareiškėjos prieštaravimų netenkino, motyvuodamas tuo, kad turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytinių, todėl jo kaina per didelė. Pareiškėja 2018 m. liepos 4 d. pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, iki kol bus apeliacine tvarka išnagrinėta byla, kurioje pareiškėja ginčija jos ir UAB „Medicinos bankas“ 2016 m. birželio 21 d. susitarimą ir vekselį, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjos. Tačiau antstolis 2018 m. liepos 10 d. patvarkymu skolininkės prašymo netenkino. Pareiškėjos teigimu, antstolis negali nukreipti išieškojimo į jai priklausančią žemės ūkio techniką, nes ji ją naudoją ūkininkaudama, todėl vykdomoji byla privalo būti sustabdyta. Antstoliui iš varžytynių nepardavus pareiškėjai priklausančio turto ir UAB „Medicinos bankas“ atsisakius turtą perimti, jis turėjo būti grąžintas pareiškėjai, tačiau antstolis šių veiksmų neatliko (3–9 b. l.).
Antstolis S. Užkuraitis 2018 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0034/17/01534 persiuntė jį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Patvarkyme nurodo, kad antstolis 2018 m. gegužės 9 d. apžiūrėjęs pareiškėjos turtą jį įkainojo 57 000 Eur, skolininkė prieštaravimų dėl jo įkainojimo nepateikė. 2018 m. birželio 7 d. įvyko pirmosios, 2018 m. liepos 5 d. antrosios varžytinės dėl pareiškėjos turto pardavimo, tačiau pareiškėjos turtas nebuvo parduotas, nes neatsirado nei vienas pirkėjas. Antstolis pasiūlė išieškotojai turtą perimti, tačiau ji atsisakė. Kadangi išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto, jo nepardavus iš varžytinių, jis nėra grąžinamas skolininkui. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė patvarkymą pareiškėjos turtą įkainoti 57 400 Eur, pagal išieškotojos pasiūlymą turtą įkainoti antrųjų varžytinių pradine kaina. Pareiškėjos turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytinių, todėl akivaizdu, kad jo kaina per didelė (10–11 b. l.).
Atsiliepimas
Antstolis S. Užkuraitis atsiliepimu prašo pareiškėjos skundo netenkinti (42 b. l.).
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad aplinkybė, jog teisme nagrinėjamas ginčas dėl 2016 m. birželio 21 d. susitarimo ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Antstolis išieškojimą vykdo iš pareiškėjos įkeisto turto, todėl jo nepardavus iš varžytynių antstolis pagrįstai jo negrąžino pareiškėjai. Pareiškėjos turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas nepatenka į Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą baigtinį sąrašą daiktų, iš kurių negalima išieškoti, jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis. Pareiškėjos turtas nuo jo pirminio įvertinimo yra nusidėvėjęs ir pasenęs, todėl yra sumažėjusi jo vertė. Be to, 2016 m. birželio 21 d. susitarime nėra numatyta, kad turto kaina negali kisti. Pareiškėja teikdama šį skundą tik stengiasi kuo ilgiau išlaikyti turtą pas save, kad galėtų juo naudotis (43-47 b. l.)
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018 m. rugsėjo 12 d. (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0034/17/01534 medžiagos teismas nustatė, kad antstolis Saulius Užkuraitis vykdo 27 592,13 Eur skolos išieškojimą skolininkės V. R. G. išieškotojai UAB „Medicinos bankas“ (2-10, 13 v. b. l.), skolos grąžinimas užtikrintas hipoteka įkeistu skolininkės turtu: prikabinamomis lėkštinėmis akėčiomis „RSD3“, vertė 12 900 Eur; universaliu pakabinamu skutiku su strėliniais noragėliais ir lėkštėmis „VN TerraMix 500 Hydro“, vertė 21 400 Eur; 6 korpusų pakabinamu apverčiamu plūgu „VN plus XS-Pro950 STHD“, 17 900 Eur vertės; traktoriumi „New Holland TM130“, 30 000 Eur vertės (toliau – turtas), bendra jų vertė 82 200 Eur, nustatyta šalių sutarimu. Antstolis 2017 m. gruodžio 11 d. areštavo skolininkei priklausantį turtą (22-23 v. b. l.). Skolininkės turtas 2018 m. vasario 6 d. antstolio įkainotas 82 200 Eur sumai (32 v. b. l.), 2018 m. gegužės 9 d. įkainotas 57 000 Eur ir paskelbtas jo pardavimas varžytynėse (48, 50-54 v. b. l.). Šis turtas iš pirmųjų varžytynių nebuvo parduotas, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis (56-59 v. b. l.). Antstolis 2018 m. birželio 27 d. priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių ir pasiūlė išieškotojai perimti skolininkės turtą (60 v. b. l.). Išieškotoja atsisakė perimti skolininkės turtą (61 v. b. l.). Antstolis 2018 m. liepos 5 d. paskelbė apie antrąsias turto varžytynes (62-66 v. b. l.). Antstolis 2018 m. liepos 10 d. patvarkymu netenkino skolininkės prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo (73 v. b. l.). Antstolis 2018 m. rugpjūčio 1 d. priėmė patvarkymą dėl neįvykusių antrųjų varžytynių ir pasiūlė išieškotojai perimti skolininkės turtą (76-80 v. b. l.). Išieškotoja atsisakė perimti skolininkės turtą (81 v. b. l.). Antstolis 2018 m. rugpjūčio 3 d. skolininkės turtą įkainojo 34 200 Eur suma ir paskelbė jo pardavimą varžytynėse (82-83 v. b. l.). Skolininkė pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau antstolis jų netenkino (84-86 v. b. l.).
Dėl antstolio 2018 m. liepos 10 d. patvarkymo.
Pareiškėja 2018 m. liepos 9 d. antstoliui pateikė prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, prašymą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja teisme ginčija jos ir UAB „Medicinos bankas“ 2016 m. birželio 21 d. sutartį dėl kompensacijos mokėjimo ir 2016 m. birželio 21 d. vekselį. Antstolis šio prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad jis neturi teisės nurodytu pagrindu sustabdyti vykdomąją bylą. Teismas su šiais antstolio argumentais sutinka dėl žemiau nurodytų argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdomosios bylos sustabdymo klausimai reglamentuoti CPK 626, 627 straipsniuose. CPK 626 straipsnyje numatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, CPK 627 straipsnyje – fakultatyvieji pagrindai. Šiuose straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Aptartose CPK normose nėra numatyta antstolio teisė sustabdyti vykdomąją bylą tuo pagrindu, jog skolininkė teisme ginčija sandorius, kurių pagrindu antstolis vykdo iš jos priverstinį piniginių lėšų išieškojimą. Teismas pažymi, kad CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra nustatyti CPK 626–627 straipsniuose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai nesustabdė išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje.
Pareiškėja skunde teigia, kad antstolis iš jai priklausančio turto negali vykdyti išieškojimo, nes ji šį turtą naudoja ūkininkaudama. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93, 93.3. punktuose nustatyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu: jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa. Pareiškėjos turtas, iš kurio antstolis vykdo išieškojimą nepatenka į nurodytą turto sąrašą, iš kurio negalima išieškoti, todėl pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl antstolio 2018 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymo dėl turto perkainojimo ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo dėl areštuoto turto pardavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja skunde teigia, kad nepardavus jai priklausančio turto iš antrųjų varžytynių ir išieškotojai atsisakius turtą perimti, jis turėjo būti grąžintas pareiškėjai. Teismas pažymi, kad išieškojimas iš pareiškėjos vykdomas iš jai priklausančio hipoteka įkeisto turto. CPK 723 straipsnio, reglamentuojančio išieškotojo atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmes, 3 dalyje nustatyta, kad pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Šis apribojimas netaikomas, kai turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015 išaiškino, kad vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu. Remiantis CPK 723 straipsnio 3 dalimi ir nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiškėjos nurodyti argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėja nesutinka su antstolio nustatytu jos turto įkainojimu 34 200 Eur sumai, pareiškėjos teigimu, antstolis turtą turėjo įkainoti pagal jos ir išieškotojos 2016 m. birželio 21 d. susitarimą, t. y. 82 200 Eur suma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų; priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, 10 July 2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).
Pareiškėjai 2018 m. gegužės 11 d. asmeniškai įteiktas antstolio 2018 m. gegužės 9 d. pranešimas dėl areštuoto turto pardavimo, kuriame nurodyta, kad turtas įkainotas 57 000 Eur ir bus parduodamas varžytynėse (48-49 v. b. l.). Pareiškėja neprieštaravo dėl antstolio nustatytos turto vertės. Pareiškėjos turtas pirmose varžytynėse, vykusiose 2018 m. birželio 7-27 d. už 45 600 Eur (80 proc. nuo 57 000 Eur antstolio nustatytos turto vertės) nebuvo parduotas, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (56-60 v. b. l.). Pareiškėjos turtas antrose varžytynėse, vykusiose 2018 m. liepos 5-25 d. už 34 200 Eur (60 proc. nuo 57 000 Eur antstolio nustatytos turto vertės) nebuvo parduotas, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (76-80 v. b. l.). Išieškotoja atsisakė turtą perimti ir pasiūlė antstoliui skelbti naują turto pardavimą iš varžytynių, nustatant jo kainą 34 200 Eur (81 v. b. l.). Antstolis 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjos turtą įkainojo 34 200 Eur suma (83 v. b. l.).
Atsižvelgus į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis po antrųjų varžytynių netinkamai įkainojo pareiškėjos turtą, nes iš naujo įkainojant turtą nebuvo laikytasi CPK 681 straipsnyje nustatytos turto įkainojimo tvarkos. Įkainodamas turtą antstolis rėmėsi tik išieškotojos pasiūlymu. Pažymėtina, kad antstolis turtą turėjo įkainoti objektyviai ir maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Turtą įvertinti 82 200 Eur suma pagal pareiškėjos ir išieškotojos 2016 m. birželio 21 d. susitarimą taip pat negalima, nes nuo jo įvertinimo iki pardavimo ir varžytinių praėję daugiau nei dveji metai, ir pareiškėja skunde patvirtino, kad turtą naudoja ūkininkaudama. Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie turto nusidėvėjimą per nurodytą laikotarpį, jo dabartinę būklę, tinkamumą naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir kokią įtaką šios aplinkybės turi esamai turto kainai. Antstolis iš naujo įkainodamas turtą netyrė ir nevertino šių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015, konstatavo, kad neįvykus antrosioms varžytynėms, parduodamo turto kainos mažinimas antstolio pasirinktais procentiniais intervalais (iki 40 procentų) negali būti pripažįstamas tinkamu turto vertės nustatymu. Teismo vertinimu, tikslinga būtų paskirti šio turto ekspertizę, siekiant nustatyti turto nusidėvėjimą, būklę, tinkamumą naudoti pagal tiesioginę paskirtį, taip nustatant tikrąją jo rinkos kainą ir pašalinant abejones dėl tikrosios turto vertės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia panaikinti antstolio 2018 m. liepos 3 d. pranešimą dėl areštuoto turto pardavimo ir įpareigoti antstolį pareiškėjos turtą įkainoti CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 178, 185, 510, 513 straipsniai).
Dėl turto arešto panaikinimo.
Pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2017 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu pareiškėjos turtui taikytą areštą. Pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų dėl jos turtui antstolio pritaikyto arešto neteisėtumo. Šis pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas ir visiškai nemotyvuotas, todėl netenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, kiti pareiškėjos skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios praktikos laikosi iš Lietuvos Aukščiausias Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. R. G. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų patenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą dėl areštuoto turto pardavimo Nr. S-18002408 ir įpareigoti antstolį pareiškėjai V. R. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – prikabinamas lėkštines akėčias „RSD3“; universalius pakabinamus skutikus su strėliniais noragėliais ir lėkštėmis „VN TerraMix 500 Hydro“; 6 korpusų pakabinamą apverčiamą plūgą „VN plus XS-Pro950 STHD“ ir traktorių „New Holland TM130“ – įkainoti Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka.
Likusiose dalyje skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos galimi būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.