- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 2-10-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01133-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- J. M., E. P., A. S.
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. M. ir E. P. (E. P.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4988-619/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nolteris“ ieškinį atsakovams J. M., A. S. ir E. P. dėl 199 133,40 Eur žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.Ieškovė BUAB „Nolteris“ pateikė ieškinį atsakovams A. S., E. P. ir J. M. dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, kad 2014-12-01 ieškovė ir UAB „Oil Trade“ sudarė dyzelinio kuro pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-01-12/2014 NO-OT, kurios pagrindu ieškovė perdavė UAB „Oil Trade“ produkcijos už 263 272,59 USD, tačiau UAB „Oil Trade“ vengė atsiskaityti. 2015-05-04 Vilniaus apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą (c.b. Nr. L2-20044-608/2015) dėl 199 133,40 Eur skolos priteisimo ieškovei iš UAB „Oil Trade“. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis skolininkas UAB „Oil Trade“ prievolės neįvykdė ir įvykdyti negali, ieškovės teigimu, yra pagrindas konstatuoti papildomų skolininkų, t. y. atsakovų – juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų, subsidiariąją atsakomybę už UAB „Oil Trade“ prievoles, kadangi būtent dėl atsakovų, kaip įmonės akcininkų ir vadovų, veiksmų (neveikimo) buvo padaryta žala. Atsakovai veikė nesąžiningai, nes leido UAB „Oil Trade“ sudaryti sutartį su ieškove, nors žinojo, kad jų kontroliuojama įmonė negalės atsiskaityti už įsigytą dyzeliną, be to, atsakovai pažeidė savo įstatyminę pareigą kreiptis laiku į teismą dėl bankroto bylos UAB „Oil Trade“ iškėlimo. Ieškinio reikalavimui užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą ir pinigines lėšas. Ieškovės teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o prašoma priteisti suma yra didelė, kas suponuoja išvadą, jog kyla rizika būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino - areštavo solidariems atsakovams A. S., E. P. ir J. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 199 920,40 Eur sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, teismas areštavo atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 199 920,40 Eur sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovams iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), leidžiant atlikti mokėjimus kreditoriui. Nesant turto ir piniginių lėšų, teismas nutarė areštuoti skolininkui priklausančias turtines teises.Įvertinęs ieškovės su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovų turtinė padėtis nutarties priėmimo dieną nėra žinoma, todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju vien didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Vadovaudamasis ekonomiškumo principu, teismas pirmiausia areštavo atsakovų nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir nurodė, kad tik jo nesant ar esant nepakankamai, gali būti areštuotos atsakovų piniginės lėšos.
Atskirųjų skundų argumentai
Atsakovas J. M. atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašo šią nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones J. M. turtui atmesti. Be to, prie bylos prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus.Ieškinys, pareikštas atsakovo J. M. atžvilgiu, yra nepagrįstas ir negalės būti tenkinamas. Ieškovas nuo 2014-10-29 nebėra UAB „Oil Trade“ valdybos narys, o įmonės direktorius ar akcininkas apskritai niekada nebuvo, todėl J. M. nekyla pareiga atsakyti ieškovei už UAB „Oil Trade“ sandorį, sudarytą po jo pasitraukimo iš UAB „Oil Trade“ valdymo. Aplinkybė, kad iš Juridinių asmenų registro J. M. kaip valdybos narys buvo išregistruotas tik 2015-05-26, buvo sužinota tik gavus ieškinį. Jei preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, susidaro nuomonė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokios sprendimo įvykdymas. Vadovaujantis aktualiais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-407/2016), areštuoti atsakovo J. M. turtą nebuvo jokio pagrindo, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas J. M. ketintų slėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Atsakovo turto areštas nėra racionaliai suderinamas su abiejų šalių interesais ir nepagrįstai sukuria pranašumą ieškovei atsakovo atžvilgiu, kas pažeidžia lygiateisiškumo, ekonomiškumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas E. P. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones jo atžvilgiu, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. P. turtui. Pateikia šiuos esminius nesutikimo argumentus:Atsakovui E. P. reiškiami reikalavimai kaip akcininkui ir vadovui yra nepagrįsti. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2014-10-17 UAB „Oil Trade“ vadovu buvo paskirtas kitas asmuo, o savo akcijas E. P. pardavė 2014 metais, 2014 m. gruodžio 29 d. šis faktas oficialiai buvo žinomas. Be to, nuo 2014-10-27 atsakovas E. P. pasitraukė ir iš valdybos nario pareigų. Kadangi UAB „Oil Trade“ įsiskolinimas ieškovei atsirado 2015 metais, tai atsakovas E. P. neturi pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu už UAB „Oil Trade“ prievoles kreditoriams. 2014-12-01 sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Old Trade“, kurią UAB „Old Trade“ vardu pasirašė generalinis direktorius A. S.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinys atsakovo E. P. atžvilgiu nėra prima facie pagrįstas.Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas E. P. savo veiksmais (neveikimu) sudarė grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Vien tik didelė ieškinio suma negali lemti būtinumo suvaržyti asmens turtą.Atsiliepimas į atskiruosius skundu pateiktas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų J. M. ir E. P. turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė BUAB „Nolteris“ pateikė ieškinį atsakovams A. S., E. P. ir J. M. dėl žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 199 920,40 Eur sumai, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, teismas areštavo atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, bei turtines teises neviršijant 199 920,40 Eur sumos. Atsakovai J. M. ir E. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirieji skundai iš esmės grindžiami dviem argumentų grupėmis: 1) ieškinys prima facie jų atžvilgiu yra nepagrįstas; 2) ieškovė neįrodė, kad atsakovai ketintų slėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos
Atsakovas J. M. su atskiruoju skundu pateikė 2014-10-28 prašymą dėl jo atleidimo iš UAB „Oil Trade“ valdybos nario pareigų, minėto prašymo su gavimo ir vykdymo žymomis kopiją, išrašą su istorija apie UAB „Oil Trade“ iš Juridinių asmenų registro. Atsakovas E. P. su atskiruoju skundu pateikė taip pat išrašą iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai šių įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovams apie tai nepranešus, taip pat į tai, jog ieškovei šie dokumentai žinomi, nes išsiųsti kartu su atsakovų atskiraisiais skundais, jie prijungti prie bylos.2017-01-04 Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovės BUAB „Nolteris“ rašytiniai paaiškinimai ir nauji rašytiniai įrodymai (Vilniaus apygardos teismo 2016-09-15 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4780-866/2016 kopija; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 įteikimo pažymos civilinėje byloje Nr. L2-20044-608/2015 kopija ir AB „SEB bankas“ 2016-11-29 pažymos kopija). Įvertinus tai, kad CPK, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą terminui, apskritai nenumato šalims galimybės teikti apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kad teikiami nauji rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui, tiek ieškovės rašytinius paaiškinimus, tiek naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Ieškovė BUAB „Nolteris“ pateikė ieškinį atsakovams A. S., E. P. ir J. M. dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad minėtų atsakovų atsakomybė yra subsidiari su UAB „Oil Trade“, kadangi būtent dėl atsakovų kaip įmonės akcininkų ir vadovų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Tuo tarpu apeliantai atskiruosiuose skunduose laikosi pozicijos, jog ieškinys jų atžvilgiu negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas, kadangi jie 2014-12-01 nebuvo nei valdybos nariai, nei įmonės direktoriai nei akcininkai. Atsakovas J. M. su atskiruoju skundu pateikė 2014-10-28 prašymą atleisti jį iš UAB „Oil Trade“ valdybos pirmininko pareigų, o apeliantas E. P. su atskiruoju skundu pateikė Juridinių asmenų registro išrašą, iš kurio matyti, kad 2014-12-29 prašymas dėl akcininko duomenų įregistravimo buvo įregistruotas tik 2015-05-25. Apelianto teigimu, 2014-12-29 UAB „Oil Trade“ jau žinojo, kad jis nebėra įmonės akcininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1492-236/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovei nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų teisiškai nepagrįsta daryti išvadą, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys atsakovų atžvilgiu žalos priteisimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Ar kartu su ieškiniu pateikti dokumentai yra susiję su ieškovės reikalavimais ir ar jie pagrindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes, bus atsakyta tik teismui ištyrus bei įvertinus šiuos bei atsakovų į bylą pateiktus įrodymus, įskaitant ir Juridinių asmenų registro duomenis, bei nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.Toks preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui.
Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės
Apeliantai kvestionuoja ir kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Tiek ieškovė, tiek pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju grėsmę, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, grindžia didele ieškinio suma. Tuo tarpu apeliantai tvirtina, kad vien didelė ieškinio suma negali sąlygoti būtinybę suvaržyti asmens turtą, o ieškovei neįrodžius, kad atsakovai ketintų slėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.Nors ir sutiktina su apeliantais, kad didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės reikšmingumas pasireiškia ne tiek sprendimo įvykdymo procedūros, o grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui aspektu, nes akivaizdu, kad tikimybė, jog asmuo, kuriam reiškiamas didelės sumos reikalavimas, imsis neteisėtų priemonių turtui paslėpti, yra ženkliai didesnė nei esant nedidelės ir dėl to asmeniui nelabai reikšmingos sumos reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Taigi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir reikalavimo sumos dydį, tačiau ne tik absoliutų dydį, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, o šalia to taip pat ir vertinti kitas reikšmingas aplinkybes.Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, tačiau pripažįstama, kad ir priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovai turi pakankamai turto ir todėl sprendimo įvykdymas jiems nesukeltų sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).Apeliantams nepateikus absoliučiai jokių duomenų, bent preliminariai patvirtinančių gerą jų finansinę padėtį, negalima daryti išvados dėl atsakovų finansinės padėties stabilumo (patikimumo) laiko perspektyvoje bei tikimybės, jog visiškai panaikinus jiems taikytus apribojimus (turto areštą) apeliantai turto neperleis tretiesiems asmenims ir bus pajėgūs įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad pareikštas 199 133,40 Eur vertės reikalavimas apeliantų atžvilgiu vis tik kelia grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė neįrodė realios grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui egzistavimas. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš tikrųjų ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Todėl apeliantai, siekdami išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teikdami savo argumentus, taip pat turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančius teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 12, 178 str.). Kaip minėta, apeliantai jokių įrodymų nei apie savo turtinę padėtį, nei įrodymų, kurie patvirtintų grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą, su atskiraisiais skundais nepateikė (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju byloje ir nėra faktinių duomenų apie apeliantų ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę areštuoti jų turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantams nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jie nuspręstų taip pasielgti.Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad reikalavimo suma apeliantų atžvilgiu yra didelė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Jei apeliantų finansinė padėtis iš tikrųjų yra gera ir prašoma priteisti suma jiems nėra reikšminga, apeliantai gali be itin žymių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, atsakovams neribojama ir galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei aktualesni ir išsamesni nei apeliacinės instancijos teismo turimi duomenys leistų daryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Dėl bylos procesinės baigties
Remiantis išdėstytomis aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.