Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ ieškinį atsakovui R. P., dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bei bylos dokumentais nustatyta, kad 2005-07-13 d. įsisteigė gyvenamųjų namų statybos bendrija „Trušelių sodybos“, kuri 2005 m. liepos 19 d., buvo įregistruota juridinių asmenų registre.

Šio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 34 straipsnis nustato, kad individualių gyvenamųjų namų ir dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, poilsio namų, kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkai, steigdami atitinkamas bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovaujasi šiuo įstatymu. Nustatyta, kad atsakovas 2004-09-24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi nusipirko žemės sklypą, esantį minėtos bendrijos teritorijoje. (b.l. 15). Nuo to laiko atsakovas pats asmeniškai dalyvaudavo bendrijos susirinkimuose, net buvo jos pirmininku. 2008-04-15 visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtinta regioninio kelio asfaltuotos atkarpos tiesimo sutartis su rangovu UAB „Merkasta“ (b.l.61,62). Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta bendrijos narių lėšomis prisidėti prie asfaltuoto kelio atkarpos tiesimo darbų. Atsakovas teigia, kad minimas regioninis kelias nėra ir negali būti DNSB „Trušelių sodybos“ bendro naudojimo objektas, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrame plane jis pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias, jo priežiūra užsiima atitinkamos rajono institucijos (b.l.54). Atsakovas nurodo, kad neturi teisinio pagrindo mokėti už regioninio kelio tiesimo darbus. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo motyvais. Vadovaujantis LR CK 1.63 str. 1 d. sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. LR CK 1.64 str. numatyta, kad asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Be to, asmens valia gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju regioninio kelio tvarkymo (tiesimo asfaltu) klausimas buvo sprendžiamas taip pat 2008-04-15 bendrijos narių susirinkime, kuriame dalyvavo pats atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovas 2008-04-15 bendrijos narių susirinkimo metu buvo Bendrijos pirmininkas ir būtent atsakovas 2008-04-18 pasirašė rangos sutartį su UAB „Techsis“, taigi jis pats inicijavo rangos sutarties sudarymą (b. l. 64). Kaip minėta šio susirinkimo metu buvo patvirtinta rangos sutartis dėl kelio, vedančio ties bendrijos esančių sklypų atkarpos tvarkymo (dengimo asfaltu), todėl ieškovės 2008-04-15 susirinkimo metu priimti sprendimai sukūrė atsakovui pareigą prisidėti prie minėto kelio tiesimo darbų, todėl atsisakyti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų neturi teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovui pareiga prisidėti 2360,00 Lt prie regioninio kelio atkarpos tiesimo darbų kilo sandorio pagrindo, t. y. jam pritarus dėl regioninio kelio tiesimo darbų.

Atsakovas nurodė, kad kaip bendrijos narys nėra davęs raštiško sutikimo ir neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Darytina išvada, kad ieškovės administruojamame kvartale esantys inžineriniai tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir atsakovui. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (LR CK 4.72 str. 1 d.). Vadovaujantis LR CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius rinkliavas ir kitokias įmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to ar bendraturtis naudojasi bendru turtu ar juo naudotis atsisakė. Tuo pačiu LR CK 4.83 str. 4 d. nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo LR CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatyta aplinkybių (įstatyme numatytų išimčių), dėl kurių atsakovas galėtų pagrįstai atsisakyti apmokėti išlaidas susijusias su vidinės infrastruktūros tvarkymu.

Atsakovas yra bendrijos narys, todėl jam pareiga prisidėti prie vidinių komunikacijų įrengimo kilo ir lieka kaip bendrijos nariui. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas 2008-04-15 dalyvavo bendrijos susirinkime, kurio metu patvirtintas GNSB „Trušelių sodybos“ kvartalo infrastruktūros tvarkymas: kelių ir šaligatvių tvarkymas, jų apšvietimo įrengimas bei lietaus nuotekų įrengimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas kaip bendrijos pirmininkas išreiškė savo valią dėl priimamų sprendimų. Tai patvirtina, kad atsakovas suprasdamas prisiimamas pareigas kaip bendrijos narys, pritarė ieškovės priimamiems sprendimams, susijusiems su kvartalo vidinės infrastruktūros tvarkymu. Pažymėtina, kad dalį įmokos jis padarė įnešdamas į Bendrijos sąskaitą 10000,00 Lt, mokėjimo pavedime nurodydamas, jog apmoka už kelius, 2009-02-27 ir 2010-10-28 sumokėjo dar 2500,00 Lt. Pats atsakovas dalyvaudavo bendrijos susirinkimuose kaip bendrijos pirmininkas, sutiko su visomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalis nustato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje sakoma, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus būtina taikyti ne tik asmenims įgyvendinat savo teises ir vykdant pareiga, bet ir savo tarpusavio susitarimu nusistatant tarpusavio teises ir pareigas. Šių principų turi laikytis ir teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įstatymų ar šalių susitarimo numatytais atvejais savo nuožiūra spręsdamas tam tikrus klausimus (CK 1.5 str.) Įstatymai kurių asmenys turi laikytis įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, nustato ne tik atitinkamų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tvarką, bet dažnai ir tam tikras ribas, būtinas siekiant nepažeisti kitų asmenų teisių ir sudaryti galimybę kitiems asmenims įgyvendinti savo turimas teises ir vykdyti pareigas. CK 1.2 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad civilines teises gali riboti įstatymai ar remdamasis jais – teismas, jeigu tai būtina viešajai tvarkai, geros moralės principams, asmenų turtui, jų teisėtiems interesams apsaugoti. Geroms moralės principų negerbimu yra laikomas piktybiškas elgesys.

Taigi atsakovas turi realią galimybę naudotis šio darbo vaisiais, t.y. važiuoti patogiu keliu. Be to vien tik dėl to, pats atsakovo sklypas tapo vertingesnis, ne tik paties atsakovo naudojimo prasme (daug mažiau dulkių, triukšmo ir pan.), tačiau ir rinkos vertinimo prasme jis tapo vertingesnis (brangesnis). Tačiau kaip minėta atsakovas nesutinka prisidėti prie šio jo turto pagerinimo, nors prieš tai savo veiksmais skatino, kad paminėti darbai būtų atlikti. Teismas mano, kad tai yra neteisinga ir nesąžininga. Kaip minėta teismas spręsdamas tam tikrus klausimus turi laikytis teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytiems teisiniais motyvais, pripažintina, kad atsakovas turėjo ir turi prievolę sumokėti ieškovui ieškinyje nurodytą 13403,00 litų skolos sumą.

Be to atsakovas prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nuo priteistos sumos ( CK 6.37 str. 6.210 str. 1 d. ).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra visiškai tenkintinas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovo (100,52 Lt žyminis mokestis paduodant pareiškimą + 301,57 Lt žyminis mokestis paduodant ieškinį + 3000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (pareiškimo ir ieškinio parengimai bei atstovavimas teisme) (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. P. 13403,00 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13403,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ naudai.

Priteisti iš atsakovo R. P. 3402,09 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Trušelių sodybos“ naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.