Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo R. B. administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ str. 1 d., grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, nustatytiems trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. surašytas protokolas, dėl to, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdavio atstovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., 99 str. reikalavimus, neužtikrino, kad su darbuotoju A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą, o būtent: 2015 m. spalio 2 d., 11.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 51 km., (duomenys neskelbtini), A. K. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntinius, t. y. atliko veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. susitarimas, kad A. K. nuvarys R. B. priklausantį automobilį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntomis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pristatys vieną iš krovinių (kubilus) į (duomenys neskelbtini) įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės turi darbo sutarties požymių ir atitinka susitarimą tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir darbo funkcijos (vairuotojas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vairavo darbdavio transporto priemonę pristatant siuntinius), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. A. K., esant minėtam susitarimui ir faktiškai pradėtam darbui, dirbo nelegaliai.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, kad teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju krovinius būtų vežusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytas argumentas – administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. neprisipažino kaltu, nurodė krovinius vežęs kaip fizinis asmuo. Pažymi, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas ne kartą pasisakė, kad pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl teismas vadovaujasi jais, o ne vėliau teisme duotais parodymais. Teigia, kad pirminiame paaiškinime, teiktame 2015-10-02 muitinės pareigūnams, A. K. nurodė, kad automobiliu „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno siuntas iš (duomenys neskelbtini) ir tris medinius maudymosi kubilus, kelyje patikrinimui sustabdė muitinės pareigūnai, kuriems pateikė siuntų iš (duomenys neskelbtini) apskaitos lapą. Paaiškinime nurodė, kad dalis siuntų (greičių dėžė, valties variklis, žmonių asmeninių daiktų tašės 3 vnt., nebuvo įtraukta į gabenamų siuntų sąrašą. Nurodė, kad siuntų pervežimą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis minėtoje įmonėje nedirbantis, įmonės vadovas R. B. paprašė, kad automobilį atvarytų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) be atlygio. Gabenamiems kubilams pateikė 2014-12-01 sąskaitą be numerio, nurodė, kad kubilai 2015-10-01 buvo gabenami iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), siuntėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po autoįvykio paprašius pervežėjo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. B. sekančią dieną, t. y. 2015-10-02 gabena kubilus atgal siuntėjui. Pažymi, kad teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad sustabdžius muitinės pareigūnams, jis paskambino R. B. ir pasakė, kokia situacija. Iš to galima spręsti, kad A. K. ir R. B. iš esmės suderino aplinkybes, nurodytas A. K. 2015-10-02 paaiškinime. Minėtame paaiškinime nurodoma, kad siuntų pervežimą vykdo ne fizinis asmuo R. B., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad R. B. pirminiame paaiškinime, teiktame darbo inspektoriui 2015-10-29, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja jam, kaip fiziniam asmeniui, priklausantį automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nenurodė jokių aplinkybių, kad kroviniai buvo vežami jo kaip fizinio asmens, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Institucijos teigimu, šiuo atveju kritiškai vertinti R. B. paaiškinimai, teikti teismui, kad nagrinėjamu atveju įmonė nieko nevežė, įmonė veiklai turi išnuomotą kitą automobilį. Nurodo, kad pirminiai R. B. ir A. K. paaiškinimai suponuoja, kad siuntų pervežimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja A. K. vairuotą automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimai R. B. nurodytą kitą automobilį „Srinter“. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei vieno oficialiai įdarbinto darbuotojo, įdarbintas tik vadovas R. B..

Pasak institucijos atstovo, R. B. nurodytos aplinkybės, kad jis dalį siuntų, kurioms klientai nereikalauja dokumentų, veža kaip fizinis asmuo nemokėdamas jokių mokesčių, vertintina kaip tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, tik neapskaitant vežamų prekių ir nuo jų gaunamų pajamų. Šiuo atveju R. B. vykdoma veikla įforminta įsteigiant įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“), byloje nėra duomenų apie tai, kad R. B. užsiimtų individualia veikla pagal pažymą.

Teigia, kad teismas nutarime kaip vieną iš argumentų grąžinant byla nurodė, kad A. K. paaiškino nedirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekes vežė paprašytas R. B. be atlygio. Pasak institucijos atstovo, vertinant atlygintinumą, kaip vieną iš administracinio teisės pažeidimo požymių, pervežimo paslaugos, kurias teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra atlygintinos, jos teikiamos klientams, už vykdomą pervežimo veiklą gaunamos pajamos. A. K., nors ir susitaręs neatlygintinai vairuoti, pristatyti prekes, iš esmės savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos vykdymo ir pajamų gavimo. A. K. vykdyta vairavimo ir siuntų pristatymo funkcija prilygintina įmonės vairuotojo darbo funkcijos atlikimui, o toks funkcijos atlikimas yra atlygintino pobūdžio. Teigia, kad kritiškai vertinami liudytojo A. K. paaiškinimai, teikti teismui, kad su R. B. nevažinėja, tik vieną kartą grįžo iš (duomenys neskelbtini). R. B. tiek pirminiame paaiškinime teiktame darbo inspektoriui, tiek vėliau teisme nurodė, kad A. K. jam padeda vairuoti, ne kartą yra kartu važiavę. Toks nevienkartinis automobilio vairavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko ir vadovo R. B. vykdomos veiklos naudai, ypač A. K. neturint kitų pajamų šaltinių (nenustatyta, kad jis nagrinėjamu atveju būtų dirbęs kitoje darbovietėje ar vykdęs komercinę ūkinę veiklą), leidžia daryti išvadą, kad A. K. minėtas funkcijas atliko atlygintinai.

Nurodo, kad atsižvelgiant į liudytojo A. R. paaiškinimą, teiktą teisme, kubilų vežimui buvo gautas užsakymas, kuris buvo perduotas fiziniam asmeniui. Teigia, kad akivaizdu, jog kubilai buvo vežami ne asmeninėms reikmėms, o vykdant atlygintiną pervežimo veiklą. Šiuo atveju nenustatytiems fiziniams asmenims patekus į autoavariją prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio pervežimas buvo perimtas R. B.. R. B. vykimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paimti kubilų, po to į (duomenys neskelbtini) ir po to į (duomenys neskelbtini) grąžinant kubilus, gaištant vykdomai transporto veiklai reikalingą laiką, nuvažiuojant didelius atstumus, suponuoja, kad ši jo teikta paslauga buvo atlygintina, o ne „neatlygintina pagalba draugui“. Atkreipia dėmesį į R. B. teiktą paaiškinimą teismui, kad jis, veždamas siuntas kaip fizinis asmuo, „nemoka jokių mokesčių, mokesčių nėra iš ko mokėti“, kas apibūdina prastą jo finansinę būklę.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas

ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžino tuo pagrindu, kad protokolą surašiusi institucija nesiaiškino, kas yra vežėjas – fizinis asmuo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, neapklausė krovinių siuntėjų ir gavėjų, nesiaiškino aplinkybių, nenustatinėjo asmenų, kurie nagrinėjamu atveju užsakė pervežimo paslaugas ir nesiaiškino, kur užsakė, bei kitų aplinkybių, turinčių reikšmės R. B. kaltei ir atsakomybei išspręsti visapusiškai, teisingai ir objektyviai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu atsirado neatitiktis tarp surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir faktinių įvykio aplinkybių dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir asmens trauktino administracinėn atsakomybėn parodymų. Įvertinęs bylos faktinę ir teisinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nepagrįsti ir tai nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai.

Visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą vertino A. K. ir R. B. teisme duotus parodymus visiškai nepasisakydamas apie pirminius šių asmenų duotus paaiškinimus, kad siuntų pervežimą vykdė ne fizinis asmuo R. B., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių pagrindu buvo surašytas R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas, nevertino ir tai, kad R. B. vykdoma veikla įforminta įsteigiant įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog tokių duomenų, kad R. B. užsiimtų individualia veikla pagal pažymą, nėra.

Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad beveik visiems gabenamų siuntų sąraše nurodytiems asmenims atsisakius teikti rašytinius paaiškinimus, dar iki 2015-11-18 vykdytų telefoninių pokalbių metu neatsimenant (ar nenorint atsiminti) krovinių pristatymo detalių, didelė tikimybė, kad naujos aplinkybės iš minėtų asmenų nebus išsiaiškintos, o tai tik nepagrįstai užvilkins nagrinėjimo procesą. Kaip matyti iš 2015-11-18 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. 0501-0742, jog tyrimo metu buvo susisiekta su dalimi siuntų apskaitos lape įrašytų siuntų gavėjų, tačiau dauguma jų atsisakė teikti rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad neprisimena siuntos gavimo datos ir pristačiusio asmens.

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip matyti iš šios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai.

Remiantis tuo kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, įpareigodamas ją iš naujo tirti, grąžino be pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.