- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- 1-382-718/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Viktorijai Giniotienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis L. Š. pažeidė viešąją tvarką, t. y: jis, 2021-07-31, apie 03.00 val., Klaipėdos m., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, kumščiu sudavė M. M. į galvos sritį, po to gulinčiam ant žemės spyrė M. M. į kairį šoną, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje veidinės ir plaukuotosios galvos dalių riboje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame krūtinės ląstos šone, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės pėdos priekiniame nykščio ir I padinio sąnario srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip L. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, nurodė, jog apie 12 val. su A. B. ir jos dviem draugėmis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Jis bare gėrė sultis. Išėjo į lauką parūkyti. Jis stovėjo prie baro durų, A. B. stovėjo šalia. Pro juos praėjo vaikinas, kuris buvo sumuštas, apdraskytas. Minėtas vaikinas įėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, po kiek laiko išėjo ir nuėjo link krantinės. Rūkydamas jis apsidairė ir pamatė, kad vyksta kažkoks konfliktas prie krantinės, arčiau Biržos tilto, tarp nukentėjusiojo ir dar trijų asmenų. Nepažinojo nei vieno iš besimušančiųjų. Iš pradžių jie stumdėsi, paskui susimušė. Jie mušėsi kažkurį laiką, paskui pamatė, kad nukentėjusysis, pasiguldęs žmogų, spardo jį ir daužo. Instinktyviai pajuto, kad reikia padėti gulinčiam asmeniui, pagalvojo, kad gali blogai baigtis, todėl pribėgo. Nubloškė savo visu kūno svoriu M. M., tačiau jokių smūgių jam nesudavė. Pribėgo jam, nukentėjusiajam M. M., iš dešinės pusės. Pribėgęs vos ne griuvo ant nukentėjusiojo, pats nenukrito, tiesiog bloškė nukentėjusįjį ant žemės, jam nesmūgiavo. Pastūmus nukentėjusysis nugriuvo šonu ant žemės ir iš karto atsikėlė. Žolės toje vietoje nėra, yra žvyras, akmenukai ir šaligatvis. Nukentėjusysis atsistojo, tarp jų atsistojo liudytoja I., kuri paprašė atsitraukti, netęsti muštynių. Muštynių tęsti neketino, jo tikslas buvo sustabdyti muštynes. Kiti du asmenys maždaug už 15 metrų mušėsi tarpusavyje. I. buvo su nukentėjusiuoju. I. jis pažįsta, I. taip pat buvo bare, bet ne su jo kompanija. Po įvykio grįžo atgal į barą pasiimti striukės, šiek tiek pabuvo ir išėjo namo. Pagalbos neiškvietė, nes viskas vyko greitai. Nežino, kas buvo tie keturi besimušantys asmenys. Kas sužalojo nukentėjusįjį, nežino. Jis matė, kaip jie stovėjo, konfliktavo, o po to susimušė. Tas kitas asmuo, ne nukentėjusysis, nugriuvo ant žemės, ir jį nukentėjusysis pradėjo spardyti. Gulintysis kažkiek gynėsi, bet paskui atrodė, kad jau nebepajėgė. Muštynes stebėjo iki tol, kol nukentėjusysis pargriovė asmenį ant žemės ir ėmė spardyti. Viskas vyko 3-4 min. Mušėsi vienas prieš vieną, kitas su kitu. Pradžios konflikto nematė, įsikišo tam, kad apgintų spardomą asmenį. Nepastebėjo, ar buvo kuris iš tų keturių besimušančių asmenų kruvinas. Tas nukentėjusiojo draugas, kuris pirmas buvo sumuštas, E. B., buvo kruvinas. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutinka, jis nukentėjusiam sužalojimų nepadarė. Su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu taip pat nesutinka. Su nukentėjusiuoju nesusisiekė, neatsiprašė jo.
Nukentėjusysis M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021-07-30, apie 19 val., susitiko su draugais prie „(duomenys neskelbtini)“, po to nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Buvo draugų kompanija: D. D., E. B., A. U., T. Z. ir V., kurio pavardės nežino. Buvo šešiese, leido laiką, vartojo alkoholį- viskį. Apie 1 val. keli draugai išvažiavo namo. Liko jis, D. ir E.. Sėdint prie stalo pamatė prie baro sėdinčią I. V.. I. yra sena jo pažįstama, todėl jis pasiūlė prisijungti prie jų kompanijos. D. ir E. kažkur pasišalino. Jie liko dviese su I. prie staliuko. Maždaug apie 2.45 val. nuėjo prie baro apmokėti sąskaitą, pasakė, kad jau kažkuris iš jo draugų apmokėjo. Jiems išeinant iš baro į vidų įėjo E. B.. Jis buvo be akinių, nors visą vakarą buvo su akiniais, jo rūbai suplėšyti, veidas pamėlynavęs, akis pamušta. Paklausė draugo, kas jam nutiko. Jis buvo primuštas ir neblaivus, kalbėjo nerišliai, pasakė, kad prarado piniginę, kortelę, akinius, kad jį primušė. Jie su I. ir E. išėjo į lauką pažiūrėti, ar tie žmonės dar yra. E. žvalgėsi, kiek paėjus nuo baro, arčiau Danės upės parodė du vaikinus, kurie galimai jį sumušė. Jis priėjo, paklausė kas atsitiko, dėl ko kilo konfliktas. Buvo du vaikinai- vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Priekyje stovėjo žemesnis, už jo nugaros stovėjo aukštesnis vaikinas. Tas žemesnis pradėjo pasakoti aplinkybes, ir po kelių sekundžių aukštesnis vaikinas smūgiavo jam į galvą. Jis smūgio išvengė, atsitraukė, tada besigindamas čiupo jį už marškinėlių ir jie pradėjo grumtis. Kur tuo metu buvo tas žemesnis vaikinas ir E., jis tiksliai pasakyti negali, tik periferiniu vaizdu matė, kad ir jie susikibo. Jie ėmė stumdytis už rūbų, vyko grumtynės. Tiesioginių smūgių negavo nei į veidą, nei į galvą. Jam taip pat niekur į galvą ar veidą nesudavė. Jie grūmėsi, nukritę ant žemės nebuvo. Viskas vyko greitai, juos apleido jėgos. Ant žemės tas vaikinas nugriuvęs nebuvo, jis gulinčio žmogaus nespardė. Asmenį, su kuriuo mušėsi, tempė už marškinėlių, jis buvo pasviręs, bet nebuvo nukritęs. Šis jo prisiminimas paskutinis. Jis gavo tiesioginį smūgį galvą, ir krito. Pajuto vieną smūgį į galvą, vieną į šonkaulių kairę pusę, ir atsijungė. Daugiau smūgių neatsimena. Po kelių sekundžių atsibudo, pamatė po savimi plyteles, atsikėlė, jautė, kad jam iš galvos kairės pusės bėga kraujas. Pasuko galvą, pamatė nugara į jį stovinčią I. ir priešais stovintį kaltinamąjį. I. šaukė, kad nebemuštų, nebespardytų, atsitrauktų. Buvo ką tik atgavęs sąmonę, suprato kas įvyko, nužvelgė tą žmogų, kad gerai įsidėmėtų. Jis buvo su marškinėliais, su šortais, ant jo šviesių batų matė kraują. Dar jis kažką sušuko: „užmušiu“ ar „trenksiu“. I. šaukė, kad jis atsitrauktų. Išgirdo kažkokios moters balsą: „L. einam“, ir kaltinamasis pasišalino. Paprašė, kad iškviestų medikus. Su tuo aukštesniuoju vyru jie tiesiog tampėsi, kažkokių smūgių buvo, buvo bandymas pataikyti, bet nei vienas jie nepataikė. Jis, nukentėjusysis, jautėsi pakankamai gerai, nesijautė stipriai apsvaigęs. Aukštesnis vyras jiems besigrumiant ant žemės nukritęs nebuvo. Pajuto tiesioginį smūgį į galvos kairę pusę. Po to pajuto antrą smūgį į šonkaulius, atsimena kritimą ant dešinio peties, ir atsijungė. Kur jis krito, buvo lygios plytelės. Krito ne ant to peties, kurį jam vis skauda. Nespėjo rankomis atsiremti. Po kelių minučių atvažiavo medikai ir policija. Papasakojo aplinkybes, jį su E. išvežė į ligoninę. I. išėjo namo. Su E. kartu važiavo į ligoninę. E. veidas buvo sumuštas. E. sumušė tie du vaikinai, prie kurių priėjo- vienas žemesnis, kitas aukštesnis. Į ligoninę atvežė tuos du vaikinus, jokio konflikto daugiau tarp jų nebebuvo. Paklausė, kas jį sužalojo, kodėl jie pasikvietė dar draugų. Vaikinai ligoninėje pasakė, kad buvo penktas asmuo, bet jie jo nepažįsta. Jis nepatikėjo, nes jam buvo sunku suvokti, kaip be jokio motyvo kažkas užpuola. Jam buvo suteikta medicininė pagalba, buvo susiūta galva, peršviesti šonkauliai. Jautė pykinimą, galvos svaigimą, padarė galvos tomografiją. E. medicininių paslaugų atsisakė, pasakė, kad pretenzijų tiems vyrukams neturi. Jis paskambino draugui M., kad juos parvežtų. Kaip prie jo priėjo kaltinamasis, nematė. Smūgiai buvo netikėti. Tik atgavęs sąmonę pamatė jį stovintį. Kol grūmėsi su tuo aukštesniu vaikinu, jis pats nebuvo sužalotas. Su juo tik stumdėsi. Su E. susitiko policijos komisariate, juos kartu apklausė. Su I. buvo susitikę po kelių dienų. E. sakė, kad nieko nematė, nes tuo metu jis buvo ant žemės. I. papasakojo ką matė, pasakė, kad jį spardė L. Š., ji jį pažinojo. I. ėjo katu su juo ir E. prie tų vaikinų, jis stovėjo kelių metrų atstumu. Ji matė, kaip pribėgo L. Š., pargriovė ir pradėjo spardyti. I. pribėgo, atplėšė jį, stojo į tarpą, neleido artintis. Kai L. Š. pasišalino, policija labai greitai atvažiavo. Kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kraujavimas buvo pristabdytas. L. Š. kūne sužalojimų nematė. Pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos už marškinius ir džinsus, kurie buvo kruvini ir jų neįmanoma išskalbti. Jie yra sugadinti. Taip pat buvo sugadintas laikrodis, jis yra sudaužytas, yra namie, jis laikrodžio netaisė. Taip pat sumokėjo už vaistus 13 eurų, tabletes nuo kraujo užkrėtimo. 5000 eurų vertina neturtinę žalą, nes nuo liepos 26 d. buvo atostogos, turėjo po įvykio kitą savaitę išvažiuoti su šeima. Liepos 31 d. buvo jo žmonos brolio jubiliejus, jame nedalyvavo. Apie 6 dienas tęsėsi pykinimas, galvos svaigimas. Buvo nedarbingas apie 3 savaites. Dirba Danijos Karalystėje, skambino ir klausė, ar gali atšaukti atostogas, tačiau nepavyko. Jis tiesiog prarado atostogas. Tos trys savaitės atitiktų pinigų sumą, kurią jis prašo. Veide sužalojimų nebuvo, buvo galvoje. Po 10 dienų ištraukė siūlus, sakė, kad kraujuoti gali dar apie 14 dienų. Gijo apie 4 savaites, kol ataugo plaukai, ir ataugus plaukams dar truputį pakraujuodavo. Mėlynės ant kūno, šonkaulių gijo taip pat apie 4 savaites. Šonkauliai sulaužyti nebuvo, tik sumušti, kvėpuoti buvo sunku. Mėlynės ant šonkaulių, gydytojo manymu, buvo nuo bato spyrio. Neturtinę žalą 5000 eurų suma vertina, nes atostogas praleido lovoje, sužalotas, negalėjo kokybiškai atostogauti. Petys skauda iki dabar, sportine veikla negali užsiimti. Sportuoja visą gyvenimą, vaikystėje lankė lengvąją atletiką, dabar plaukimą, savo malonumui palaiko formą. Dėl peties sumušimo negali plaukti iki šiol. Nedarbingas buvo 3 savaites. Nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Moralinę žalą patyrė, jautė nerimą keletą savaičių, tuo metu dukrai buvo 1 m., jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Buvo nerimas, nemiga, apie 2 savaites negalėjo normaliai išsimiegoti.
Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2021-07-30 buvo lauke prie baro, sukonfliktavo su dviem asmenimis, įvyko susistumdymas, grumtynės. Po grumtynių grįžo į baro vidų. Tą vakarą leido kartu su M. ir kitų draugų kompanija. Grumtynių metu buvo sumuštas, daiktai dingo. M. paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad lauke buvo grumtynės su keliais asmenimis. Su M. dviese išėjo į lauką ieškoti daiktų. Lauke buvo tie du asmenys, su kuriais mušėsi. M. priėjo prie tų dviejų asmenų, įvyko konfliktas, susistumdymas. Kai pamatė, kad jie abu puola M., jis puolė padėti. Pats buvo ir ant žemės parkritęs. Atvažiavo policija, papasakojo kaip viskas buvo. Buvo M. draugė, kuri matė konfliktą. Kuriuo momentu ji atsirado, nepastebėjo, jis ją pastebėjo pabaigoje. Mušėsi keturiese, pašaliniai asmenys nepriėjo. M. sužalotą matė po įvykio, paties įvykio sūkuryje M. nematė, tik pradžioje ir po įvykio. M. buvo prakirsta kakta, jis buvo kruvinas. Kas jam kaktą prakirto, nežino. To vakaro pradžią ir pabaigą jis atsimena. Dviejų asmenų, kurie jį sumušė, nepažinojo. Pradžioje įvyko žodinis konfliktas, po to apsistumdė. Alkoholį tą vakarą vartojo. M. buvo išgėręs, gėrė viskį. Atsimena M. draugę, kuri buvo kartu su jais ir laukė policijos. Atvažiavo greitoji, jis, M. ir dar tie du asmenys važiavo į ligoninę. Ligoninėje kalbėjo, kad įvyko kvaila situacija. Tie kiti du asmenys buvo taip pat sužaloti. Vieni kitiems pretenzijų neturėjo. Pirmasis žodinis konfliktas įvyko dėl merginos ir jie apsižodžiavo. Tos merginos nepažįsta, ji buvo bare. Ligoninėje jį apžiūrėjo, buvo mėlynė veide, liepė šaldyti. Kitą dieną nuvažiavo pasidaryti medicininę ekspertizę. Su M. praktiškai nekalbėjo po įvykio, tik kai gavo šaukimą į policiją. Kitą dieną su M. pasišnekėjo, jis sakė, kad jį sužalojo kažkoks trečias asmuo, kuris nedalyvavo tame konflikte. To trečio asmens nematė. I. matė viską nuo pradžių, nes ji tuo metu buvo lauke. Išėjo iš baro į lauką su M. dviese. Kad I. tuo metu būtų šalia, nematė arba neįsidėmėjo. Kiek pamena, lauke tuo metu buvo nemažai žmonių. M. sakė, kad pajuto smūgį iš nugaros. Ant žemės gulinčio M. nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
Liudytoja V. B. (buvusi M.) teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2021-07-30 buvo su draugais „(duomenys neskelbtini)“ bare, išėjo į lauką ir ten prasidėjo muštynės. Labai daug žmonių subėgo. Paskui viskas nurimo, tada vėl už „(duomenys neskelbtini)“ ant žolyno kilo muštynės. Bare buvo su draugėmis. Iš besimušančių nieko nepažinojo. Draugės taip pat matė muštynes, bet jos taip pat nepažinojo besimušančių. Prie baro buvo daug besimušančių ir apsauga supuolė, gal 10 žmonių buvo. Vienam konfliktui pasibaigus, paskui toliau už baro įvyko muštynės. Atsimena, kad vienas iš besimušančių buvo su juodais marškinėliais. Buvo gal 4 žmonės besimušantys. Jie stumdėsi ant žolyno, ji nematė smūgių. Kad kas spardytų gulintį, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus stambesniu vaikinu įvardino kaltinamąjį. Matė grumtynes, muštynės, bet kažkokių stipresnių veiksmų nematė. Buvo du panašūs vaikinai iš sudėjimo. Vienas buvo su margais marškinėliais, tai tikriausiai vienas iš liudininkų. Prieš tai jie buvo priėję prie jų pakalbinti, dėl to prisimena, kad jie ten mušėsi. E. B. galėtų būti tas, su akiniais, kurį per apklausą paminėjo. V. taip pat atsimena, jis buvo vienas iš besimušančių.
Liudytojas V. B. ( V. B.) teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ buvo su draugu D. G.. Bare vartojo alkoholį. Išėjo vienas į lauką, pasuko į kairę pusę, tada gavo smūgį į nugarą. Nuo smūgio nenukrito. Iš pradžių apsistumdė, paskui buvo kažkiek smūgių. Vienas asmuo jam sudavė. Po smūgio atsisukęs pamatė vaikiną, kuris buvo prieš tai apklaustas ( E. B.), nežino jo vardo nei pavardės. Su juo kažkiek apsistumdė. Visko nuosekliai neprisimena, buvo išgėręs, be to praėjo nemažai laiko. Po to kaip ir viskas baigėsi, jis nuėjo į šoną. Ėjo link Danės upės. Į barą nebegrįžo. Jo draugas buvo kažkur lauke. Buvo naktis. Jis nueidinėjo, o nukentėjusysis ėjo link jo, kažką kalbėjo. Jis pradėjo mosikuoti rankomis, pulti ant jo. Buvo nuvirtęs ant žemės. Po to išsiskyrė, nuėjo pasėdėti link Danės su D., ir atvažiavo policija. Pirmiausia jį užpuolė E. B.. Konflikto metu jam buvo prakirstas antakis. Kai jis iš nugaros jam trenkė, tada ir buvo prakirstas antakis. Su M. buvo nukritęs ant žemės, buvo alkūnės, keliai kruvini. Tik baigėsi konfliktas su B., netrukus atėjo M.. Jis ėjo tiesiai link Danės, o M. atėjo jam iš šono. Jis, liudytojas, ėjo link Danės, po įvykusio konflikto norėjo atsisėsti. M. pradėjo mosikuotis. Po to nuėjo atsisėsti link Danės upės, tada ir D. atėjo atsisėsti. Sėdėjo ir laukė policijos. D. nebuvo jokių sužalojimų padaryta. Pirmiausia į ligoninę išvežė E. su M., po to jį su D.. Jam konflikto metu buvo antakis prakirstas, alkūnės ir keliai buvo nubrozdinti. Matė kitus asmenis. D. G. nebuvo sužalotas, nežino, ar jis mušėsi su kuo nors. D. G. kartu važiavo, nes kartu gyveno, palydėjo jį. M. su E. buvo sužaloti, M. nosis buvo sužalota. E. kaip ir nebuvo sužalojimų. Jis buvo išgėrę porą alaus, kokteilių. E. ir M. bare nematė. Kaltinamąjį Š. mato pirmą kartą. Tą vakarą buvo šiek tiek apsvaigęs. Atsiminti trukdo ne neblaivumas, o praėjęs laiko tarpas. Po muštynių su E. B. ėjo krantine. Antrų muštynių metu prie jo buvo vienas M.. Muštynių su M. metu jis buvo nukritęs ant žemės dėl M. M. veiksmų. Ar jį nukritusį ant žemės M. spardė, neprisimena. Nukrito ir stojosi iš karto, krito ant žemės ne vieną kartą. Gulėjo gal 2 sekundes. Grumtynių metu nematė, kad būtų priėjęs dar kažkoks asmuo ir įsikišęs į muštynes. Merginų prie tos vietos, kur vyko muštynės, nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog į barą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko viena, sutiko draugę A. B. ir jos vaikiną L. Š.. Atvyko apie 23 val. Buvo prisėdusi prie jų stalo, buvo ir daugiau žmonių prie stalo, atrodo moterų. Išgėrė bokalą alaus, nuėjo prie baro užsisakyti dar, tada pamatė M.. Nuėjo prie jo kompanijos, prisėdo ir buvo visą likusį vakarą toje kompanijoje. E. išėjo į lauką ir po kažkurio laiko grįžo sumuštas. L. Š. kompanija kažką gurkšnojo. Priėjusi pabendravo su A.. A. jos draugė, kolegė. M. kompanijoje buvo E., kitų nei vieno iš tos kompanijos nežino. Vienintelis toje kompanijoje jai pažįstamas buvo M., su kitais nesusipažino. Kad vienas iš kompanijos buvo E., sužinojo vėliau. E. išėjo į lauką ir grįžo į barą sumuštas, jo rūbai buvo suplėšyti. Su M. išėjo į lauką. Kai išėjo į lauką, E. parodė, kad sėdi tie du vaikinai, kurie jį sumušė. E. su M. priėjo prie jų, klausė kas čia atsitiko. Ji buvo nuošaliau kelis metrus. Tie, kurie E. sumušė, sužaloti nebuvo. Vienas vaikinų buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Aukštesnis vaikinas buvo agresyvesnis. Neatpažintų tų dviejų vaikinų, kurie sumušė E.. M. kažką šnekėjo, o aukštesnis vaikinas rankomis mosikavosi. Ir pradėjo muštis- aukštesnis vaikinas su M., o žemesnis su E.. M. mušėsi toliau nuo jos. Ji nesikišo, visi buvo išgėrę, manė, kad greit pasibaigs tos muštynės. E. buvo pargriautas ant žemės. Ji pribėgo, ir žemesniam vaikinui pasakė, kad pasitrauktų, nes kvies policiją, ir jis atsitraukė. Pasuko galvą ir pamatė, kad jau M. guli ant žemės, ir jį kažkas muša. Pribėgo prie jo, pamatė, kad muša L.. Prieš tai L. Š. nebuvo. Galimai jis atsirado tuo momentu, kai ji žemesniam vaikinui sakė, kad pasitrauktų nuo E.. Čia buvo sekundžių trukmė, kai atsisukusi pamatė gulintį M.. M. gulėjo ant žemės, jį spardė ne tas žmogus, su kuriuo mušėsi. M. gulėjo ant šono, matė tik vaizdą spyrių, kokius 3-4 spyrius, į kurias kūno vietas, nežino. Ji atpažino L. Š.. Jam pasakė atsitraukti ir eiti iš čia. L. atsitraukė ir nuėjo. To aukštesniojo vaikino, su kuriuos iš pradžių mušėsi M., nebematė. M. atsikėlė, jam bėgo kraujas, pasodino jį ant suoliuko prie krantinės, ji nubėgo į barą ledukų, norėjo pašaldyti žaizdą. L. nuėjo prie baro. A. tuo metu lauke nematė, tikriausiai ji bare buvo. Vėliau atvažiavo policija, greitoji. Po įvykio buvo ir su L. susitikusi, bet apie įvykį nekalbėjo, A. yra gera jos draugė, o L. yra jos vaikinas. Su M. kalbėjo apie tai, kas įvyko. Nieko neišsiaiškino, tiesiog pasikalbėjo, kaip paprastai aptaria kažkokį įvykį su draugu. Jei L. norėjo kažkokį veiksmą atlikti, galėjo tiesiog atsikirti, o ne smūgiuoti. A. įvykio nematė. Kad L. būtų buvęs sužalotas, nematė. Iki kol atsirado L., M. tokių sužalojimų, kokie buvo padaryti, nebuvo. Tas aukštesnysis taip sužaloti M. negalėjo, matė, kaip jie mušėsi, jų smūgiai buvo tokie vaikiški, buvo tąsymasis išgėrusių žmonių, bet ne tokie smūgiai, kad liktų tokie sužalojimai. Kai M. stumdėsi su aukštesniuoju vaikinu, nematė, kad tas vaikinas būtų nukritęs ant žemės. Kol pribėgo prie E. ir žemesniojo, užtruko kelias sekundes. Kad aukštesnysis iki tol būtų nukritęs ant žemės, nematė. M. nieko nespardė. Atsisukusi pamatė M., gulintį ant žemės, o Š. jį spardė. Ši situacija labai nemaloni. M. yra labai geras jos draugas, A. yra gera jos draugė, stovėti tarp ugnies ir vandens labai nemalonu, todėl pradžioje ji pasirinko poziciją, kad patylės. Po to ji priėmė teisingą sprendimą, prieš tai buvo šoke. Pati priėmė sprendimą. Į ją nesikreipė nei M., nei Š.. Su A. išlikę labai geri santykiai. Su L. bendrauja minimaliai. Apkalbėti L. neturi pagrindo. Sutaikyti L. su M. nebandė, kiekvienas pats priima sprendimus. L. su M. iki įvykio pažįstami nebuvo. L. buvo tik kelis kartus mačiusi iki įvykio. M. pažįsta seniau, jis yra taikus žmogus, pirmiausia bando konfliktą išspręsti žodžiais. L. buvo kelis kartus mačiusi, negali pasakyti apie jį nieko. L. tą naktį buvo vilkėjo šortus ir marškinėlius, avėjo baltus sportinius batus. Buvo karšta naktis. M. vilkėjo šviesias kelnes ir marškinius. Į M. laikrodį nekreipė dėmesio. M. rūbai buvo sugadinti krauju. M. kraujas tekėjo iš prakirstos galvos. Su M. buvo susitikę po įvykio. Buvo praėjusios kelios dienos. Jis pasakojo, kad skauda šonkauliai, nėra apetito. Baro apsaugos darbuotojai į muštynes nesikišo. Jie turėjo atkreipti dėmesį, nes vienas apsauginis būna lauke, buvo žmonės išėję, buvo sujudimas. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
Rašytiniai bylos duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint M. M. jo galvos srityje užfiksuota 3 cm ilgio žaizda, ant nugaros kairiosios dalies kraujosruvos, ant kairios kojos blauzdos kraujosruva 7x7 cm plote (tomas 1, b.l. 51-57).
Iš specialisto išvados Nr. G 1034/2021 (03) matyti, kad M. M. nustatyta muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje veidinės ir plaukuotosios galvos dalių riboje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame krūtinės ląstos šone, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies, viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės blauzdos viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė poodinė kraujosruva dešinės pėdos priekiniame paviršiuje nykščio ir I padinio sąnario srityse. Visi sužalojimai gauti nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Objektyvios apžiūros metu nustatytos penkios trauminių kontaktų žymės, kurios gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais daiktais. Visi išvadoje nurodyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 61-62.).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamojo L. Š. ir liudytojos I. V. metu, liudytoja I. V., patvirtino savo parodymus, tvirtino, jog matė, kad būtent L. Š. spardė M. M., ir, kad ji L. Š. liepė atsitraukti, po ko jis atsitraukė ir nuėjo link baro. Kaltinamasis L. Š. liko prie savo apklausoje duotų parodymų, patikslino, kad pamatęs besimušančius vyrus nusprendė nueiti ir išskirti juos, priėjęs prie M. M. visu svoriu nustūmė jį. Buvo priėjusi I. V. ir pasakė atsitraukti, jis taip ir padarė, tačiau M. M. nespardė (tomas 1, b. l. 195-197).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamojo L. Š. ir nukentėjusiojo M. M. metu, M. M. patvirtino, kad iš pradžių grūmėsi su kitu vaikinu, bet nuo jo negavo smūgių į galvą, nuo to asmens jis nenukentėjo, net tai buvo ne muštynės, o grumtynės. Besibaigiant grumtynėms jis pajuto smūgį į galvą, nuo kurio nukrito ant žemės ir pajuto dar vieną smūgį, po to trumpam prarado sąmonę. Ar buvo dar mušamas kol gulėjo be sąmonės, negali pasakyti. Atsigavęs atsistojo ir pamatė šalia stovintį L. Š., o tarp jų stovėjo I. V., kuri šaukė L. Š., kad šis nesiartintų. L. Š. jam pagrasino žodžiu ,,užmušiu" ar ,,trenksiu", po to kažkokia moteris L. Š. nusivedė. Tvirtina, kad L. Š. jam sudavė smūgį į galvą ir į šonkaulius. Įtariamasis L. Š. akistatos metu neigė šias aplinkybes, tvirtino savo parodymus, duotus pirminės apklausos metu (tomas 1, b. l. 186-188).
Iš 2021-08-03 objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržūrėti policijos pareigūnų body kameros vaizdo įrašai. Iš aprašytų vaizdo įrašų ( 6 ir 7) matyti, kad 2021-07-31 03.26 val. nukentėjusysis kalba su mergina I., sako, kad gavo smūgį iš pasalų, nurodo, kad nematė, kas smūgiavo, bet „ neišsijungė“, matė to žmogaus galvą, tai buvo A. vaikinas ( L.). 03.31 val. M. M. pareigūnams pasakoja, kad jam spyrė į galvą, mažiausiai 3-4 smūgius, nes skauda šonkaulius, kaktą, pykina (tomas 1, b. l. 123-127).
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.
Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas L. Š. pasitvirtino.
Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamojo L. Š. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.
Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.
Byloje iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio buvo nepažįstami. Kaltinamasis L. Š. neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, nurodė, jog jis, pamatęs kaip nukentėjusysis muša ant žemės pargriuvusį asmenį, pribėgęs savo kūno svoriu nustūmė nukentėjusįjį, po ko jis nukrito ant grindinio, po to nuo nukentėjusiojo atsitraukė, smūgių jam nesudavė. Kaltinamojo kaltę patvirtina išnagrinėti ir įvertinti bylos duomenys: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kt. Teisiamojo posėdžio metu apklausus nukentėjusįjį bei liudytojus nustatyta, jog 2021 m. liepos 31 d. pirmiausia konfliktas prasidėjo tarp E. B. ir V. B., kurie susimušė. Po to, pasibaigus šiam konfliktui, E. B. su M. M. priėjo prie V. B. ir D. G., jie tarpusavyje susigrūmė. Grumtynių tarp M. M. ir V. B. metu pribėgo kaltinamasis L. Š., kuris sudavė smūgį M. M. į galvos sritį, M. M. nugriuvus ant žemės ėmė spardyti nukentėjusįjį M. M., dėl tos priežasties kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – ne tik buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, bet sutrikdytas kitų asmenų poilsis, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad jo draugas E. B. buvo sumuštas, dėl tos priežasties priėjo prie dviejų vaikinų kompanijos, o aukštesnysis vaikinas (V. B.) smūgiavo jam į galvą, tačiau jis smūgio išvengė, ir jie susigrūmė. Grumtynių metu jokių smūgių į galvą ar veidą negavo. Nukritę ant žemės nebuvo. Gulinčio V. B. nemušė. E. B. tuo metu taip pat grūmėsi su žemesniuoju vaikinu (D. G.). Grumtynėms einant į pabaigą pajuto stiprų smūgį į galvą ir nukrito, po to gavo vieną smūgį į šonkaulių kairę pusę ir prarado sąmonę. Po kelių sekundžių atsibudo, jam iš galvos kairės pusės bėgo kraujas. Nugara į jį stovėjo I. V., o priešais jį kaltinamasis L. Š., dėvintis šortus ir šviesius marškinėlius. Kaltinamojo šviesūs batai buvo sutepti krauju. I. V. šaukė kaltinamajam, kad nebemuštų ir atsitrauktų. Liudytojas E. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad prie baro „(duomenys neskelbtini)“ sukonfliktavo su dviem asmenimis, susistumdė. Po grumtynių grįžo į baro vidų, M. M., pamatęs jį sumuštą, išėjo išsiaiškinti. M. M. užpuolė tie patys asmenys, su kuriais jis prieš tai apsistumdė, todėl puolė M. M. padėti. Grumtynių metu buvo parkritęs ant žemės, M. M. nematė, pašalinių nebuvo priėję. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su E. B. apsistumdė. Pasibaigus konfliktui su E. B., po kiek laiko prie jo priėjo nukentėjusysis M. M., jiedu susigrūmė, jis kelis kartus buvo nukritęs ant žemės. Ant žemės gulėjo maždaug 2 sekundes, ar jį parkritusį spardė, neprisimena. Liudytojo V. B. parodymai vertinami rezervuotai, nes jo parodymai nesutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Liudytojas V. B. nurodė, kad E. B. kaip ir nebuvo sužalotas, tačiau iš byloje esančių specialisto išvados, asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių (tomas 1, b.l. 69-70, 72-75, 79) matyti, kad E. B. padaryti akivaizdūs kūno sužalojimai, tačiau E. B. pretenzijų niekam neturi, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Visgi V. B. buvo šių muštynių dalyvis ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje nustatyta, kad patirtus sužalojimus nukentėjusysis M. M. patyrė būtent nagrinėjamo įvykio metu dėl kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina specialisto išvada Nr. G 1034/2021 (03), kurioje konstatuota, jog M. M. nustatyta muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje veidinės ir plaukuotosios galvos dalių riboje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame krūtinės ląstos šone, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies, viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės blauzdos viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės pėdos priekiniame paviršiuje nykščio ir I padinio sąnario srityse, galimi jų padarymo mechanizmai gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais daiktais (tomas 1, b. l. 61-62). Nukentėjusiojo parodymus dėl smurtinių veiksmų jo atžvilgiu patvirtino liudytoja I. V., kuri stebėjo įvykį kelių metrų atstumu. I. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog E. B. grįžo iš lauko sumuštas, suplėšytais rūbais. Ji kartu su M. M. išėjo į lauką išsiaiškinti, kas nutiko. E. B. ir M. M. priėjo prie dvejų vaikinų, sumušusių E. B.. M. M. susikibo su aukštesniuoju vaikinu (V. B.), kuris buvo agresyvesnis, o E. B. su žemesniuoju vaikinu (D. G.). Kai E. B. pargriuvo ant žemės, ji pribėgo ir D. G. liepė pasitraukti. D. G. atsitraukė. Pasisukusi pamatė, jog M. M. guli ant žemės, o jį spardo ne tas asmuo, su kuriuo buvo susigrūmęs, o L. Š.. M. M. gulėjo ant šono, o L. Š. 3-4 kartus M. M. spyrė. Asmens, su kuriuo pradžioje mušėsi M. M., nebematė. M. M. atsikėlė nuo grindinio, jam bėgo kraujas iš prakirstos galvos. Grumtynių metu nematė, kad M. M. ką nors gulintį spardytų. Nors kaltinamasis neigia spardęs gulintį nukentėjusįjį M. M., tačiau tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytoja I. V. patvirtino tą faktą, jog kaltinamasis naudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo L. Š. neteisėtų veiksmų (suduotų spyrių) ir nukentėjusiajam M. M. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Nukentėjusysis ir liudytoja I. V. nurodė, kad iki L. Š. įsikišimo į šias muštynes nukentėjusysis M. M. nebuvo sužalotas, nes, kai nurodė nukentėjusysis, jie tik stumdėsi, tampėsi už rūbų su aukštesniuoju asmeniu ( V. B.), smūgių buvo išvengta.
Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių liudytoja I. V. būtų suinteresuota bylos baigtimi ir galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Priešingai, I. V. artimai bendrauja su kaltinamojo L. Š. mergina ir nukentėjusiuoju M. M.. Nukentėjusysis ir kaltinamasis pripažino, kad iki įvykio jie vienas kito nepažinojo. Nukentėjusiojo parodymai sutampa su liudytojos I. V., kuri stebėjo įvykį kelių metrų atstumu, parodymais. Tokius pat parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu, nors 2021 m. rugpjūčio 5 d. ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu I. V. nurodė, jog nepažįsta nukentėjusįjį M. M. spardžiusio asmens, tačiau 2021 m. gruodžio 22 d. papildomos apklausos metu ir teisme nurodė, jog nukentėjusįjį spardė kaltinamasis L. Š.. Šie liudytojos parodymai, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Bylos duomenys rodo, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo M. M., E. B., V. B. ir D. G., kurie tarpusavyje susigrūmė, o kaltinamasis L. Š., panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį M. M. dėl iš esmės neaiškios priežasties. Kaip pats kaltinamasis teigia, norėjo sustabdyti M. M. neteisėtus veiksmus, nes jis matė, kaip nukentėjusysis spardo ant žemės gulintį V. B.. Tačiau byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad M. M. ir V. B. grūmėsi, stumdėsi, tačiau akivaizdžių smūgių vienas kitam nesudavė, o būtent kaltinamasis L. Š., pribėgęs prie besimušančiųjų, sudavė nukentėjusiajam M. M. į galvą, po to kelis kartus spyrė gulinčiam nukentėjusiajam M. M.. Kad buvo nukentėjusiojo spardomas nenurodė pats V. B.. Kaltinamasis L. Š. neneigia pribėgęs prie besimušančiųjų, teigia, jog siekdamas juos išskirti kūno svoriu nustūmė nukentėjusįjį, po ko nukentėjusysis nukrito. Pažymėtina, kad kaltinamasis L. Š. galėjo imtis kitų teisėtų būdų siekiant nutraukti konfliktą, pakviesti apsaugos darbuotojus, pranešti policijai, tačiau to nepadarė, o iš karto po panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį pats pasišalino iš įvykio vietos.
Kaltinamajame akte aprašant L. Š. pareikštą kaltinimą pagal 284 straipsnį, be viso kito buvo nurodyta, kad L. Š. kumščiu sudavė M. M. į kairį šoną, padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus. Liudytoja I. V., mačiusi įvykį kelių metrų atstumu, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kol skyrė besimušančius E. B. ir D. G., atsisuko į nukentėjusįjį M. M. ir pamatė, kaip L. Š. 3-4 kartus spyrė gulinčiam nukentėjusiajam. Nukentėjusysis M. M. nurodė, kad jis gavo smūgį į galvą, nuo suduotų smūgių į galvą ir į šonkaulių kairę pusę prarado sąmonę, o atgavęs sąmonę pamatė priešais stovintį kaltinamąjį, o ant kaltinamojo šviesių batų buvo kraujo dėmės. Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Iš policijos pareigūnų body kameromis nufilmuotų vaizdo įrašų ( 6 ir 7) matyti, kad 2021-07-31 03.26 val. nukentėjusysis M. M. kalba su mergina I., sako, kad gavo smūgį iš pasalų, nurodo, kad nematė, kas smūgiavo, bet matė to žmogaus galvą, tai buvo A. vaikinas ( L.). M. M. pareigūnams pasakojo, kad jam spyrė į galvą, mažiausiai 3-4 smūgius, nes skauda šonkaulius, kaktą, pykina (tomas 1, b. l. 123-127). Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009).
Pažymėtina ir tai, kad Specialisto išvadoje Nr. G 1034/2021 (03) nurodyta, jog M. M. objektyvios apžiūros metu nustatytos 5 trauminių kontaktų žymės, kurios gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais daiktais. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus ir teisiamojo posėdžio metu liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, akivaizdu, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog kaltinamasis nukentėjusiajam padarė eksperto nustatytus sužalojimus. Įvertinus liudytojos I. V., nukentėjusiojo M. M. parodymus ir specialisto išvadoje Nr. G 1034/2021 (03) konstatuotus duomenis, kitus byloje reikšmingus duomenis ir dokumentus, nustatyta, kad nukentėjusysis, po jam suduoto kumščiu į galvą, buvo kaltinamojo spardomas, todėl kaltinimas, pareikštas L. Š., tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis gulinčiam ant žemės spyrė M. M. į kairį šoną, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks kaltinimo tikslinimas kaltinamojo padėties nepablogina, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas nekeičia kaltinimo esmės ir kvalifikacijos, nes kaltinamasis L. Š. naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. M. ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, kitų asmenų akivaizdoje, neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintas bendrąsias taisykles.
Taigi, anksčiau nurodyti įrodymai tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog jo paskatos buvo chuliganiškos.
Kaltinamojo L. Š. fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį kitų asmenų akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Jis nukentėjusįjį sumušė siekdamas prieš pastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į jį. Matydami viešoje vietoje mušamą gulintį vyrą, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio elgesio. Dėl kaltinamojo L. Š. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nežymiai sužalotas M. M., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie L. Š. padaryti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį. Taigi, L. Š. tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų – dėl menkavertės priežasties ir elgdamasis įžūliai, matant pašaliniams asmenims, tyčia sudavus M. M. kumščiu į galvos sritį, po ko šiam nukritus ant grindinio, kelis kartus spyrė gulinčiam M. M. į kairį šoną, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą (tomas 1, b. l. 61-62, 1 t.). Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje, mušdamas nukentėjusįjį, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, numatė jog dėl to bus padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiajam, ir šių padarinių norėjo. Šie kaltinamojo L. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis L. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bauda sumokėta. Kaltinamasis dirba, padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 284 straipsnyje numatyta bausmė – bauda, artima sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui.
L. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (tomas 2, b. l. 1-3).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 125,99 Eur dydžio civilinį ieškinį L. Š. dėl M. M. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 140-142). Nukentėjusiajam M. M. dėl kaltinamojo L. Š. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 125,99 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 142). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis L. Š., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo L. Š. priteisiama 125,99 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis straipsnis).
Byloje pareikštas M. M. 5 743,70 Eur civilinis ieškinys (1 t., b. l. 150-154), kuriuo prašoma iš kaltinamojo L. Š. priteisti 5 000 Eur dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą ir 743,70 turtinės žalą bei 2 000 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog jam buvo suplėšyti ir sukruvinti marškiniai, kainuojantys 90 Eur, džinsai,170 Eur vertės, sudaužytas išmanusis laikrodis, 470 Eur vertės. Turėjo išlaidų vaistams ir gydymui, 13,70 Eur. Iš viso patyrė 743 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis taip pat nurodo, jog dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, patirti sunkūs fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai neabejotinai turės įtakos jo psichologinei būklei ateityje. Po patirtų sužalojimų savaitę laiko jį pykino, svaigo galva, beveik tris savaites jautė krūtinės ir kojos skausmą, o petį skaudą iki šiol, dėl tos priežasties jis negali užsiimti savo mėgstama sportine veikla, tris savaites buvo nedarbingas.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Nukentėjusysis paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro sugadinti marškiniai ir džinsai, kurių neįmanoma išskalbti, sudaužytas išmanusis laikrodis, išlaidos vaistams. Nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pridėjo nuotrauką, iš kurios matyti, kad po patirto sužalojimo nukentėjusiojo marškiniai bei džinsai buvo sutepti išsiliejusiu krauju (tomas 1, b. l. 154). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti pareigūnų body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog M. M. suplėšyti marškinėliai ties dešinės rankos rankove (tomas 1, b. l. 123-126). Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad M. M. rūbai buvo sukruvinti. Teismas neabejoja, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusiojo marškiniai bei džinsai buvo sugadinti. Tačiau nukentėjusiojo prašoma žala dėl sudaužyto jo išmaniojo laikrodžio, neįrodyta. Išskyrus paties nukentėjusiojo teiginius, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiojo išmanusis laikrodis buvo taip nepataisomai sugadintas nusikalstamos veikos metu, kad juo negalima būtų naudotis ateityje. Iš pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų, fotolentelių, matyti, kad nukentėjusysis M. M. veikos padarymo metu turėjo laikrodį, tačiau nukentėjusysis teismui nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas dėl išmaniojo laikrodžio sugadinimo. Pats nukentėjusysis teikdamas pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką neminėjo sudaužyto laikrodžio ir jo vertės, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sudaužyto išmaniojo laikrodžio nenešė meistrams, jo netaisė. Minėtas daiktas nebuvo paimtas ir apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu jokiais objektyviais duomenimis nėra patvirtinta aplinkybė, jog išmanusis laikrodis buvo nepataisomai sugadintas bei neįrodyta jo vertė. Pažymėtina, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuota, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Todėl teismo vertinimu, civilinis ieškinys dėl 470 Eur turtinės žalos, atsiradusios kaltinamojo veiksmais sugadinus nukentėjusiojo išmanųjį laikrodį, neįrodytas. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad po sužalojimo vartojo gydytojo paskirtus vaistus, kurių kaina 13,70 Eur, pateikė tai patvirtinantį dokumentą (tomas 1, b. l. 153). Tarp kaltinamojo L. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo L. Š. priteisiama 273,70 Eur nukentėjusiajam M. M. turtinei žalai atlyginti. M. M. civilinis ieškinys likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. M. sveikata sutrikdyta nežymiai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis M. M. nurodė, kad turėjo išvykti atostogauti, tačiau po nusikalstamos veikos padarytų sužalojimų išvykti negalėjo. Jis jautė pykinimą, galvos svaigimą, nerimą, nemigą, jam buvo sunku kvėpuoti, buvo susidariusios mėlynės ant kūno, šonkaulių, buvo nedarbingas apie tris savaites, iki šiol jam skauda petys, negali užsiimti sportine veikla.
Nukentėjusiajam M. M. tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo M. M. jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo L. Š. veiksmais nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje – Klaipėdos senamiestyje, netoli baro „(duomenys neskelbtini)“, todėl patyrė pažeminimą, po sužalojimų svaigo galva, pykino, dėl patirto smurto išgyveno nerimą ir neteisybės jausmą, sužalojimo žymės buvo akivaizdžiai matomos. Tačiau pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam M. M. nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į L. Š. tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu dirba. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo M. Š. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y. byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio M. Š. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, M. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies, tačiau prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 1 000 Eur.
Teismo nuomone, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam M. M..
Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Be to, nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas priteisti 2 000 Eur jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Iš teismui pateikto banko mokėjimo išrašo matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui M. K., dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 2 000 Eur (tomas 2, b. l. 57). Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo L. Š. (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su body kamerų vaizdo įrašais, esanti voke, pridėtame prie bylos 1-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą.
Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 125,99 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo L. Š. 125,99 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį dėl 743,70 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo L. Š. 273,70 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. M.. Kitą M. M. ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo L. Š. nukentėjusiajam M. M. 2 000 Eur jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su body kamerų vaizdo įrašais, esančią voke, pridėtame prie bylos 1-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.