Telšių apylinkės teismo nutarimas

2016-03-25 · Byla Nr. A2.6.-44-1008/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-25
Bylos Nr.
A2.6.-44-1008/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Pažeidėjas
V. K.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARIMAS2016 m. kovo 25 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. D.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K., jo atstovui Ž. A., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui L. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R249761, kuriame nurodė, jog V. K. 2015 m. lapkričio 1 d. apie 18.48 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis – 2,25 ‰ girtumas), sankryžoje nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio bei apgadino kelio atitvarus, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. K. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad transporto priemonės jis niekada nevairuoja išgėręs, nevairavo ir tą vakarą. Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 1 d. paskambino savo broliui (E. K.) ir paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiko. Kartu nuvažiavo į degalinę, užsipylė degalų ir nuvyko pasiimti dukters, po to užsuko pas tėvą į (duomenys neskelbtini) kaimą, parduotuvėje „Maxima“ nusipirko žvakučių ir važiavo į (duomenys neskelbtini) kapines. Po to važiavo pas brolį į (duomenys neskelbtini) kaimą, susitiko su brolio uošviais, jie pasiūlė pasilikti išgerti. Prašė brolio pavežti iki parduotuvės „Maxima“ nupirkti ko nors skanaus. Nuvažiavo kartu su vaikais, apsipirko ir važiavo namo. Tuomet brolis sankryžoje, lenkdamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, užsuko ir užvažiavo ant kelio atitvaro. Nurodė, jog sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje. Kai norėdamas išlipti bandė atidaryti automobilio dešinės pusės dureles, šios neatsidarė, nes ties keleivio pusės durelėmis apie 1 cm atstumu buvo plastmasinis stulpelis, todėl išlipo per vairuotojo pusės dureles. Kartu važiavusias mergaites iš automobilio išlaipino brolis. Į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai, paklausė, kas vairavo automobilį. Brolis pasisakė, kad automobilį vairavo jis, tada policijos pareigūnai jį nusivedė į tarnybinį automobilį ir aiškinosi, kas yra automobilio savininkas. Išsiaiškinę, kad automobilis priklauso jam, nusivedė jį į tarnybinį automobilį ir pasakė: „Nesąmonė, tu esi girtas, nepasirinkai greičio, todėl tu vairavai.“ Tada atvažiavo kiti policijos pareigūnai, kurių vienas – R. S., įtikinėjo jį vairavus automobilį. Buvo iškviestas jų aplenktą automobilį vairavęs asmuo – B., kurį apklausus jis vėl buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnams įjungus vaizdo registratorius, nuolatos teigė, kad automobilio jis nevairavo, tačiau policijos pareigūnas R. S. nurodė jam nemeluoti. Pažymėjo, kad iš automobilio išlipęs brolis buvo nuėjęs iki kiek toliau sustojusio liudytojo B., vėliau prie šios asmens buvo nuėjęs ir jis, prašė pagalbos, tačiau liudytojas nesutiko jiems padėti ir nuvažiavo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. K. nurodė, jog 2015 m. lapkričio 1 d. jam paskambino brolis (V. K.) ir paprašė pavairuoti jo automobilį, kadangi pats yra išgėręs ir negali vairuoti. Jis sutiko ir kartu su broliu ir vaikais G. ir L. važiavo į kapines, parduotuvę „Maxima“, buvo nuvažiavę pas pažįstamą Ž. pasiskolinti navigacijos. Kartu su jais kurį laiką važinėjosi jo mažesnioji dukra, bet vėliau ji pasiliko namuose. Kai vakare grįžinėjo namo lenkdamas kitą keliu važiavusį automobilį iki posūkio likus 50 m pradėjo stabdyti, sukti vairą, kai sukosi į posūkį, mašina pradėjo slysti, nučiuožė nuo kelio atitvaro ir persisvėrė. Išlipęs iš automobilio, išlaipino vaikus ir liepė eiti namo pakviesi mamą. Netoliese buvo sustojęs aplenktas automobilis, kurio vairuotojo jis, o vėliau ir brolis (V. K.) prašė pagalbos, tačiau šis atsisakė jiems padėti. Pažymėjo, kad brolis (V. K.) bandė išlipti per keleivio dureles, tačiau jam nepavyko jų atidaryti, nes prie jų buvo prigludęs kelio stulpelis, todėl jis išlipo pro vairuotojo pusę. Jis tuo metu buvo nuėjęs prie netoliese sustojusio jų aplenkto automobilio. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jiems pasakė, kad vairavo automobilį. Broliui ir jam policijos pareigūnai patikrino blaivumą ir nustatė, kad brolis yra neblaivus. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad jis vairavo automobilį. Pareigūnams parodė ir prie keleivio pusės durelių prigludusį stulpelį, aiškino, kad dėl jo brolis (V. K.) negalėjo atidaryti automobilio durelių ir išlipti iš automobilio, todėl išlipo pro vairuotojo pusę, tačiau policijos pareigūnas R. S. nulenkė automobilio stulpelį ir atidarė dureles. Pasakė, kad jis dangsto brolį, kuris vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. B. parodė, jog 2015 m. lapkričio 1 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) k. Kelio vingyje jį aplenkė (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir pasikabino ant atitvaro. Tada per dešinės pusės dureles išlipo vyriškis su akinukais (E. K.), išleido vaikus per galines kairės pusės dureles ir priėjęs paklausė, ar jis turi lyną. Po to priėjo kitas asmuo, nuo kurio pajuto alkoholio kvapą. Pavažiavęs kiek toliau, sustojo ir iškvietė policiją. Buvo vakaras, tamsu, tačiau sustojęs 10 – 15 m atstumu nuo ant kelio atitvaro užvažiavusio automobilio per priekinį savo automobilio langą matė, kaip iš automobilio keleivio pusės pirmas išlipo vaikinas su akinukais (E. K.), tada apėjo automobilį iš galo ir išleido vaikus per kairės pusės galines dureles, o per vairuotojo pusės dureles išlipo kitas asmuo (V. K.). Nurodė, matęs kaip automobilio priekinės dešinės pusės durelės atsidarė apie 60 cm ir pro jas išlipo vyras su akinukais (E. K.).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. K. nurodė, jog 2015 m. lapkričio 1 d. apie 15-16 val. V. K. paskambino jos vyrui E. K. ir paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pasiimti jo dukters. Vyras išvažiavo kartu su dukromis G. K. (5 m.) ir M. K. (1,5 m.), o grįžo su L. K. (V. dukra). Pamačiusi V. K., suprato, kad jis yra neblaivus. Tada mažąją savo dukrą paliko namie. Po kiek laiko parbėgo V. K. dukra L. ir pasakė, kad E. padarė avariją. Iš paskos parbėgo dukra G. ir pasakė, kad „tetis padarė avariją“. Apsirengusi nubėgo į avarijos vietą, ten kartu su vyru ir jo broliu nusprendė, kad reikia ištraukti automobilį. Atsivarė savo automobilį, tačiau netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurių versija buvo, kad automobilį vairavo V., o E. užstoja brolį. V. bandė parodyti, kad neatsidaro automobilio durelės, tačiau pareigūnas R. S. atlenkė kuolelį ir atidarė dureles.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Ž. B. parodė, jog 2015 m. lapkričio 1 d. apie 18.20 val. pas jį atvažiavo E. K. pasiimti navigacijos. Matė, kad mašinoje sėdėjo dar kažkas, tačiau kas būtent, nematė. Patvirtino, kad E. K. išlipo ir įlipo per vairuotojo dureles. Matė, automobilį, kuriuo E. pas jį atvažiavo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. P. parodė, jog 2015 m. lapkričio 1 d., baigiant tarnybą gavo pranešimą apie įvykį prie (duomenys neskelbtini) kaimo, kur vairuotojas bando pasišalinti iš įvykio vietos. Su kolega nuvyko į vietą, kur pastebėjo automobilį priekiu užvažiavusį ant atitvaro, prie kurio prikabintas lynas ir kurį bandoma patraukti iš vietos. Aplink vaikščiojo neblaivus vyriškis, svirduliavo, reiškė pretenzijas dėl pareigūnų atvykimo. Įvykio vietoje buvo ir dar du vyriškiai, kurių klausė, kas važiavo, kas vairavo, kaip tai įvyko, bet jie nenoriai kalbėjo. Kadangi baiginėjosi tarnyba, iškvietė kitą ekipažą. Atvyko policijos pareigūnai R. S. ir V. D.. Įvykio vietoje buvusį neblaivų vyriškį perdavė kitam ekipažui dokumentų surašymui. Automobilyje, kuris buvo užvažiavęs ant atitvaro, už vairo sėdėjo vyriškis (E. K.), kuris teigė, vairavęs automobilį, bet nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant atitvaro, o kitame automobilyje sėdėjo moteris ir bandė ištraukti automobilį. Automobilis nebuvo ištrauktas, buvo tik bandyta tai padaryti. Atvykus į įvykio vietą judančių automobilių nematė. Išvadą, kad automobilį vairavo V. K. padarė manydamas, kad blaivus asmuo taip negalėjo užvažiuoti.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas N. G. parodė, jog 2015 m. lapkričio 1 d. įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini). Į šį įvykį įsitraukė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. 2015 m. lapkričio 19 d. atliko įvykio vietos apžiūrą, siekdamas suprasti įvykio kilimo mechanizmą. Apžiūrėjo įvykio vietą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas E. K., kur matė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), dalyvavusį įvykyje. Jį apžiūrėjo, fotografavo, matavo, surašė apžiūros aktą. Pasiūlė E. K., kaip dalyviui, pasirašyti, tačiau jis atsisakė. Iš įvykio vietoje likusių pėdsakų susidarė įspūdį, kad priekinės dešinės durelės kuo puikiausiai galėjo atsidaryti, nes buvo matyti, kad transporto priemonė po įvykio slydo žemyn kelio atitvaru į dešinę, kadangi jis buvo žemėjantis į dešinę. Apžiūrėjęs ant atitvaro likusias dervas, plastmasės žymes ir išmatavęs automobilio ilgį, susidarė nuomonę, kad iki atvykstant policijos pareigūnams automobilis, buvo kur kas giliau nuvažiavęs nuo kelio į ten buvusius 2-3 cm storio krūmus, su kuriais įvyko kontaktas. Pamatavęs atstumą nuo krūmų iki kelio gairelės, sprendė, kad mašina buvo kur kas giliau įvažiavusi į griovį ir priekinės durelės galėjo be problemų atsidaryti. Pažymėjo, kad iškart po įvykio kelio gairelė turėjo būti ties galinėmis automobilio durelėmis. Apie atliktą apžiūrą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neinformavo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. S. parodė, jog 2015 m. lapkričio 1 d. apie 18.48 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), į kurį pradžioje sureagavo kitas ekipažas, o jis su kolega privažiavo vėliau. Atvykęs pamatė ant atitvarko pakibusį automobilį (duomenys neskelbtini). Prie jo lanksčiąja jungtimi buvo prikabintas kitas automobilis. Pirmieji į įvykio vietą atvykę kolegos perdavė du piliečius, susijusius su tuo įvykiu, kurių vienas nurodė, kad jis vairavo, o kitas buvo neblaivus. Abejones, kad automobilį vairavo ne E. K. sukėlė prieštaringi brolių parodymai apie automobilyje važiavusių vaikų skaičių, kito automobilio sustojimo vietą. Apie eismo įvykį pranešusį asmenį į įvykio vietą išsikvietė norėdamas išsiaiškinti, kas vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Nurodė, kad kelio stulpelis buvo ties automobilio dešiniu šonu, t. y. ties priekinių durelių galų ir galinių durelių priekiu. Priekinių keleivio durelių atvykęs į įvykio vietą atidaryti nebandė, jam tai demonstravo kažkuris iš asmenų. Kelio stulpelio nelankstė, matė pradarytas priekines dureles, bet pats jų neatidarė.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. D., parodė, jog 2015 m. lapkričio 1 d. apie 18.48 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kad galimai neblaivus vairuotojas bando patraukti automobilį. Nuvykęs į įvykio vietą matė pakilusį ant atitvaro automobilį, jį apžiūrėjo, fotografavo, braižė eismo įvykio vietos schemą, tačiau joje nesilaikė mastelio reikalavimų, todėl negali nurodyti atstumo. Priekinių automobilių durelių atidaryti jis nebandė. Atvykęs į įvykio vietą įtarė, kad automobilį vairavo neblaivus V. K.. Įvykio vietoje buvę broliai V. K. ir E. K. skirtingai aiškino aplinkybes apie automobilyje važiavusių vaikų skaičių, todėl buvo suabejota, kuris iš jų vairavo automobilį.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. K. parodė, jog 2015 m. lapkričio mėn. jos dėdė E. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo ji, tėtė, dėdė E. ir G. Važiuojant mašina įvyko avarija. Po avarijos mašina sustojo. Iš mašinos ją ir G. išleido E. Iš mašinos išlipo per vairuotojo pusę.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. K. parodė, jog automobilyje važiavo ji, L., tėtė (E. K.) ir V. (V. K.). Tėtė sėdėjo prie vairo, o V. šalia. Mašina paslydo ir įvyko avarija. Į parduotuvę vežė tėtis, V. mašinos nevairavo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bylas, būtina nustatyti, kad eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata ar apgadintos kitos transporto priemonės, kroviniai, kelias, kelio įrenginiai ar kt. turtas.

Nagrinėjamoje byloje VĮ Šiaulių regiono keliai Akmenės kelių tarnyba 2015 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. A1-166 (II.12) „Dėl atitvarų kelyje Nr. 1005 (duomenys neskelbtini) nurodė, jog dėl atitvarų sugadinimo kelyje Nr. 1005 (duomenys neskelbtini) 0,95 km dešinėje kelio pusėje pretenzijų neturi.

Nenustačius, jog judant transporto priemonei buvo sugadinta ar apgadinta kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas, negalima daryti išvados, jog įvyko eismo įvykis, o nesant eismo įvykio – nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šioje byloje, nenustačius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, V. K. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K., apklaustas teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad neblaivus transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, nurodydamas, kad automobilį vairavo jo brolis E. K., kuriam eismo įvykio vietoje buvo nustatytas 0,00 ‰ girtumas (5 b. l.).

Bylos duomenys liudija, jog 2015 m. lapkričio 1 d. į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ten buvusiam V. K. alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM – 0240 19.19 val. nustatė 2,25 ‰ girtumą, o E. K. tuo pačiu prietaisu 19.12 val. nustatė 0,00 ‰ girtumą (4, 5 b. l.).

Įvykio vietoje policijos pareigūnas, teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. D. apžiūrėjo transporto priemonę, ją nufotografavo, nubraižė autoavarijos vietos schemą.

Tiek pateiktos foto nuotraukos (nuotrauka 0069), tiek 2015 m. lapkričio 1 d. autoavarijos vietos schema liudija, jog prie ant kelio atitvaro užvažiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelių buvo kelio stulpelis. Būtent šio stulpelio buvimas, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K., ir neleido jam išlipti iš automobilio per priekines keleivio pusės dureles, todėl jis iš automobilio išlipo per vairuotojo dureles.

Šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino teismo posėdyje liudytojais apklausti E. K. ir J. K.. Kelio stulpelio buvimą ties automobilio dešinės pusės priekinėmis durelėmis patvirtina ir byloje pateikta foto nuotrauka Nr. 0069, esanti CD laikmenoje.

Minėtas stulpelis greta automobilio (duomenys neskelbtini) nubraižytas ir 2015 m. lapkričio 1 d. autoavarijos vietos schemoje, tačiau policijos pareigūnui teismo posėdžio metu pripažinus, kad schema nubraižyta nesilaikant jokio mastelio, teismas neturi galimybės vadovaujantis šiuo rašytiniu įrodymu, nustatyti net apytikslio atstumo nuo šio stulpelio iki automobilio durelių.

Atstumo tarp automobilio durelių ir stulpelio negalėjo nurodyti ir pats schemą braižęs ir automobilį fotografavęs pareigūnas, teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. D.. Minėto liudytojo parodymai, duoti 2015 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje, kurie buvo pagarsinti apklausiant liudytoją vėlesniame posėdyje „Stulpelis buvo prie pat automobilio. Jis buvo taip arti, kad negalėjo net durelių atidaryti“ (67 b. l.), tik patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę, kad iš automobilio per priekines dešinės pusės dureles jis išlipti negalėjo.

Vėlesniame teismo posėdyje liudytojo V. D. duoti parodymai, kad jis negali pasakyti, ar buvo galima atidaryti automobilio priekines dešinės pusės dureles, nes šios aplinkybės neatsimena, pats atidaryti durelių nebandė, įvertinus užsitęsusį bylos nagrinėjimą, teismo vertintini kritiškai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. ir jo brolio E. K. nurodytą aplinkybę, kad automobiliu (duomenys neskelbtini) visą dieną važinėjo tik E. K. patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas Ž. B., kuris nurodė, kad 2015 m. lapkričio 1 d. apie 18.20 val. (likus mažiau nei pusvalandžiui iki įvykio) pas jį atvažiavo E. K.. Liudytojas patvirtino, kad būtent E. K. vairavo automobilį, matė, kaip jis iš automobilio išlipo ir į jį įlipo per vairuotojo dureles.

Aplinkybę, kad automobilį vairavo E. K. patvirtino ir teismo posėdyje padedant psichologei apklaustos mažametės L. K. ir G. K., kurios nepaisant to, kad kitas įvykio aplinkybes prisiminė ir aiškino nevienodai, paklaustos, kas tą dieną vairavo automobilį, neabejodamos įvardino E. K..

Liudytojo B. parodymus teismas vertina kritiškai visų pirmą dėl to, kad kaip teismo posėdyje patvirtino pats liudytojas ant kelio atitvaro užvažiavusio automobilio dešinės pusės jis iš viso nematė, taigi, nematė ir ties automobilio dešinės pusės durelėmis buvusio stulpelio. Byloje pateiktos foto nuotraukos liudija, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pakibęs ant atitvaro, jo galiniai ratai net nelietė žemės, o automobilio priekis nuslydęs žemyn. Teismo vertinimu, liudytojas sėdėdamas savo automobilyje, kuris nuo (duomenys neskelbtini) automobilio buvo nutolęs 10-15 m, būdamas žemesnėje aukščio trajektorijoje, atsidarančių dešinės pusės durelių iš viso negalėjo matyti, todėl tikėtina, asmenį vairavusį (duomenys neskelbtini) įvardijo vadovaudamasis subjektyvia nuomone, kad transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo, t. y. V. K.. Kritiškai vertintini liudytojo parodymai dar ir dėl nurodytos aplinkybės, kad E. K. išlipęs per dešinės pusės automobilio dureles, vaikus iš automobilio išleido per kairiąsias dureles.

Policijos pareigūno V. G. 2015 m. lapkričio 19 d. sudaryta eismo įvykio vietos schema vertintina kritiškai pirmiausia dėl to, kad visi eismo įvykio vietoje atlikti matavimai buvo atlikti apie tai neinformavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nesudarant galimybės šiam asmeniui asmeniškai ar per atstovą stebėti apžiūrimą eismo įvykio vietą, pateikti pastabas ir paaiškinimus dėl daromų matavimų. Antra, atlikti matavimai ir policijos pareigūno subjektyvi išvada, kad automobilis nuo apsauginio kelio atitvaro buvo nuslydęs kur kas giliau, o kelio stulpelis buvo ne ties priekinėmis, o ties galinėmis dešinės pusės durelėmis, padaryta matavimų atskaitos tašku paimant 2-3 cm storio krūmų šakas, kurios paties liudytojo nurodymu nėra statiškas, nejudantis objektas, todėl krūmo šakų pasvyrimo kampas nuo, kurio būtų galima matuoti atstumą iki automobilio durelių, į krūmus įvažiavus automobiliui, teismo vertinimu pareigūno naudotomis priemonėmis negalėjo būti nustatytas. Tokiu būdu nustatytas atstumas nuo apgadinto krūmo nuluptos krūmo žievės iki priekinių dešiniųjų durelių teismo vertinimu yra netikslus.

Teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų nurodyta aplinkybės, kad automobilis (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietoje buvo pajudintas, nepatvirtino jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Bylos nagrinėjimo metu nepavykus gauti vaizdo įrašų, kurie patvirtintų ar paneigtų administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. versiją, jog automobilį vairavo ne jis, o jo brolis E. K., visos abejonės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, t. y. jog būtent tas asmuo padarė jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą teisės pažeidimą. Todėl asmens kaltė gali būti konstatuota, tik kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama administracinė nuobauda.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, nesant jokių tiesioginių ir neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, darytina išvada, jog V. K. veiksmuose nėra nei ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nei 126 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nutraukti, nenustačius jo veiksmuose minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Daiva Maneikienė