Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-03-27 · Administracinė byla Nr. A-143-1308-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-27
Bylos Nr.
A-143-1308-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00785-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Lietuvos kelių policijos tarnybai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143-1308/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00785-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei D. M.,atsakovo atstovui Leandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos kelių policijos tarnybai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. T. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) prašymu (T 1, b. l. 1–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2011 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-121 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. T.“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. vasario 14 d. buvo patvirtinta 2011 m. vasario 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-5/39-IS-3 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų organizuojant ir kontroliuojant pavaldžių pareigūnų darbą, tiriant administracinius teisės pažeidimus ir priimant sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje teigiama, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2010 m. sausio–rugsėjo mėn. pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vykdė aplaidžiai, netinkamai organizavo ir kontroliavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Administracinės veiklos skyrius) pareigūnų darbą, nesiėmė efektyvių priemonių korupcijos prevencijai vykdyti, šiais savo veiksmais pažeidė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-V-142 patvirtinto Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – 2004 m. Pareigybės aprašymas) 6.1 punkto bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – 2010 m. Pareigybės aprašymas) 4, 7.1, 7.11 punktų reikalavimus. Nurodė, kad, remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada, 2011 m. kovo 8 d. buvo priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 10-TE-121 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. T.“, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas nesutiko su paskirta nuobauda ir teigė, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimui keliamus procedūrinius reikalavimus, be to, skundžiamas įsakymas priimtas remiantis neišsamia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo pagrįstai bei vienareikšmiškai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis (objektyvusis ir subjektyvusis elementai). Pareiškėjo manymu, už 2010 m. sausio, vasario mėnesius ir kovo mėnesį iki 8 dienos tarnybinė atsakomybė jam buvo pritaikyta praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminą. Pažymėjo, jog tam, kad būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigūno veikoje buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo – faktą bei pareigūno kaltę (Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 str. 6 d., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 p.). Pareiškėjo manymu, jo veikoje nėra 2004 m. Pareigybės aprašymo 6.1 punkto ir 2010 m. Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.11 punktų reikalavimų pažeidimo sudėties. Teigė, jog 2010 m. Pareigybės aprašymo 4 punktas yra bendro pobūdžio ir labiau definicinis, apibrėžiantis užimamos pareigybės tikslą bei paskirtį, nei sukuriantis konkrečias elgesio taisykles, už kurių pažeidimą gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos. Pareiškėjo įsitikinimu, jis tinkamai organizavo Administracinės veiklos skyriaus darbą bei jam vadovavo, kasmet Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybei teikdavo pažymas apie savo vadovaujamo skyriaus darbo rezultatus, taip pat pasiūlymus skyriaus veiklos bei rezultatų gerinimui, todėl aptariamo punkto reikalavimų nepažeidė. Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta, jog Administracinės veiklos skyriaus viršininkas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja pagal kompetenciją Administracinės veiklos skyriaus veiklą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad jis privalėjo Administracinės veiklos skyriaus pareigūnų darbą planuoti ir organizuoti taip, kad jie administracinių teisės pažeidimų bylas tirtų nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Tačiau pačioje Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pasisakyta, kad teisės aktai administracinių teisės pažeidimo bylų tyrimo metodikos nereglamentuoja. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo vienareikšmiškai nurodyta, kokių konkrečių veiksmų jis neatliko ar atliko netinkamai ir kaip susiklosčiusioje faktinėje situacijoje, nesant konkrečių instrukcijų, metodikų, rekomendacijų ar panašių teisės aktų, tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno nuomone, jis turėjo elgtis. Siekdamas, jog administracinius teisės pažeidimus tiriantys pareigūnai savo pareigas atliktų tinkamai, nuolat juos informuodavo apie aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose ir bylose, kuriose vienas iš eismo įvykio dalyvių įvykio vietoje nepasiliko, tačiau nepagrįstai šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo visapusiškai ištirtos bei objektyviai įvertintos. Vadovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 10-V-89 (2010 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 10-V-671 redakcija) patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nuostatų 8.3.3 punktu, būtent Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininkas, o ne jis, turi organizuoti, paskirstyti ir kontroliuoti administracinių teisės pažeidimų, kai iš įvykio vietos pasitraukė bent vienas vairuotojas, tyrimo eigą. Pažymėjo, jog nuolat informuoja vadovybę, kad pareigūnams tenkantys darbo krūviai yra per dideli, reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai. Pareiškėjas nesutiko ir su Tarnybinio patikrinimo išvados teiginiu, jog jis nesiėmė efektyvių priemonių korupcijos prevencijai vykdyti ir taip pažeidė 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.11 punktą. Nebuvo pagrįstai bei vienareikšmiškai nustatyta, kad nors vienas jam pavaldus pareigūnas būtų įvykdęs korupcinio pobūdžio veiką. Taip pat atkreipė dėmesį, jog korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas į jo pareigybės aprašymą buvo įtrauktas tik nuo 2010 m. birželio 28 d., todėl pagal šį punktą jo tarnybinės atsakomybės klausimas gali būti vertinamas tik nuo 2010 m. birželio 28 d. Pareiškėjo manymu, jis savo pareigas atliko tinkamai, todėl nepažeidė ir 2004 m. Pareigybės aprašymo 6.1 punkto. Nurodė, kad, sprendžiant tikrinamo pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimą, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005). Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog jo pažeidimas vertintinas kaip įvykdytas dėl aplaidumo, tačiau pareiškėjas pabrėžė, jog tokios kaltės formos ir/ar rūšies kaip aplaidumas teisės mokslas nenumato. Išvada apie tariamą jo aplaidumą buvo padaryta remiantis vien tuo, jog nėra duomenų apie tyčios jo veikoje buvimą, o ne išsamiu bei visapusišku susidariusios situacijos įvertinimu. Be to, pareiškėjo manymu, jis ėmėsi visų būtinų priemonių tinkamam pavaldžių pareigūnų darbo organizavimui užtikrinti, dėl žmogiškųjų resursų stokos objektyviai nebuvo įmanoma Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio darbą organizuoti kitaip. Akcentavo, kad savo pareigas atliko tinkamai, o pavaldžių pareigūnų pažeidimai, jei ir buvo įvykdyti, tai dėl pačioje Tarnybinio patikrinimo išvadoje objektyviomis pripažintų priežasčių, šalinančių tokių pareigūnų kaltę.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 15–16) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, vertinant tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą bei 2010 m. lapkričio 29 d. ataskaitą, konstatuojamas sistemingas neveikimas ir netinkama kontrolė, o tai laikytina trunkamu pažeidimu, todėl šio pažeidimo padarymo momentu laikomas jo nustatymo momentas, dėl to, atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra praleistas vienerių metų terminas nuobaudai paskirti. Ginčijamas įsakymas yra priimtas remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos ataskaita Nr. 39-IL-1331 ir Tarnybinio patikrinimo išvada. Šie dokumentai plačiai, visapusiškai ir objektyviai nustatė ir įpareigojo priimti skundžiamą įsakymą, pagrindė tokio įsakymo būtinumą ir įvardijo priežastis ir pagrindus taikyti tarnybinę atsakomybę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepimu į prašymą (T 2, b. l. 84) prašė nepatenkinti prašymo.

Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodė, kad Administracinės veiklos skyriaus ir šio skyriaus Paieškos poskyrio vadovų veiksmai įvertinti kaip neveikimas ir netinkama kontrolė visu paminėtu laikotarpiu, t. y. nustatyti pažeidimai yra trunkami, dėl to tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje paminėti Administracinės veiklos skyriaus ir šio skyriaus Paieškos poskyrio veiklos organizavimo ir darbo kontrolės trūkumai leidžia teigti, kad padalinių darbas nebuvo tinkamai organizuotas. Atkreipė dėmesį, kad, vykdydama Tarnybinio patikrinimo išvados 2.5 punktą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba parengė priemonių planą tarnybinio patikrinimo metu nustatytiems trūkumams šalinti. Tinkamam padalinio darbui organizuoti ir kontroliuoti nebuvo numatytos net ir nesudėtingos, didelių darbo laiko ir sąnaudų nereikalaujančios, tačiau efektyvios priemonės. Nors korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas į pareigybės aprašymą buvo įtrauktas tik nuo 2010 m. birželio 28 d., tačiau korupcijos prevencija administracines bylas tiriančiame ir nagrinėjančiame padalinyje yra vadovui numatytos funkcijos organizuoti ir kontroliuoti padalinio darbą sudėtinė dalis, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, imtis priemonių prieš galimą korupciją pareiškėjas privalėjo ir iki 2010 m. birželio 28 d. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis Tvarka. Remiantis Tvarkos 5.3, 20 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, 2006 m.), pareiškėjo teiginys, kad tokios kaltės formos ir/ar rūšies kaip aplaidumas teisės mokslas nenumato, nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (T 2, b. l. 128–138) atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-121 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. T.“ teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas – statutinis valstybės tarnautojas. Teismas atsižvelgė į Tvarkos (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 4 d.) 3, 20 punktų, Statuto 2 straipsnio 6 dalies, 26 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, jog, sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Remdamasis Tarnybinio patikrinimo išvada, teismas nustatė, kad, išnagrinėjus administracinių teisės pažeidimų bylas, buvo nustatyta, jog pareiškėjui pavaldūs darbuotojai A. M. ir E. R., netinkamai vykdydami savo pareigas, padarė tarnybinius nusižengimus, be to, administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo kontrolė ir prevencinės priemonės dėl korupcijos apraiškų yra nepakankamos, dėl to pareiškėjas kaltinamas aplaidžiai vykdęs savo pareigybės funkcijas, netinkamai organizavęs ir kontroliavęs sau pavaldžių pareigūnų darbą, nesiėmęs efektyvių priemonių korupcijos prevencijai vykdyti. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už 2004 m. Pareigybės aprašymo 6.1 punkto bei 2010 m. Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.11 punktų pažeidimus. Teismas įvertino šias nuostatas. Pažymėjo, jog darbo organizavimas – tai darbų paskirstymas, darbo atlikimo taisyklių (tvarkos) nustatymas, darbą atliekančių asmenų ir darbų atlikimo kontrolės sistemos nustatymas. Darbo atlikimo organizavimas nereiškia, kad darbą organizuojantis asmuo faktiškai ir fiziškai atlieka konkretų darbą. Vertinant darbo organizavimą, vertinimo dalyką sudaro ne konkretus faktas, ar darbas buvo atliktas, o tai, kaip buvo organizuota darbo atlikimo tvarka ir kaip buvo prižiūrima, ar jos buvo laikomasi. Nurodė, jog iš pareiškėjo 2010 m. Pareigybės aprašymo 4 punkto matyti, kad pareiškėjo pareigybė skirta organizuoti ir planuoti pareigūnų darbą, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas jam pavaldžių pareigūnų darbą turėjo organizuoti taip, kad pastarieji tinkamai atliktų savo pareigas, turėjo kontroliuoti pareigūnų darbą taip, kad jie dirbtų nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai (tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, nutarimai) pagrindžia Tarnybinio patikrinimo išvadoje padarytas išvadas, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už Administracinės veiklos skyriaus darbo organizavimą ir kontrolę, savo pareigas vykdė netinkamai ir aplaidžiai, ir tai nagrinėjamu atveju laikytina pareiškėjo veikos neteisėtumu. Pažymėjo, kad dėl netinkamo tarnybinių funkcijų vykdymo nebuvo užtikrintas visapusiškas, pilnutinis administracinių bylų tyrimas ir nagrinėjimas, tinkamas šių bylų tvarkymas ir saugojimas. Kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų pasekmių, arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-618/2008). Nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Statutas nenurodo, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl teismas laikė, kad tarnybinį nusižengimą galima padaryti tiek tyčia, tiek neatsargiai. Nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad nusižengimas padarytas netyčia, dėl aplaidumo. Teismo vertinimu, pareiškėjo kaltę pagrindžia aplinkybės, kad pareiškėjas žinojo savo pareigas (buvo supažindintas su pareigybių aprašymais), tačiau jas vykdė netinkamai ir turėjo bei galėjo numatyti, kad netinkamai vykdant pareigas gali atsirasti neigiamų pasekmių (netinkamai organizuojant ir kontroliuojant sau pavaldžių pareigūnų darbą bus netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas pažeidžia jo pareigybės aprašymo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad pagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip aplaidūs, o, sistemiškai įvertinus surinktus įrodymus bei tarnybinio patikrinimo išvados turinį, matyti, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė būtent dėl neatsargumo. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad jo kaltę šalinanti aplinkybė yra didelis darbo krūvis. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė būtų reikšminga tuo atveju, jei padarytų pažeidimų pobūdis būtų susijęs su pareigų atlikimu ne laiku, o ne su iš esmės netinkamu pareigų atlikimu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1113/2011). Teismas įvertino Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, netinkama Administracinės veiklos skyriaus darbo kontrolė sudaro prielaidas korupcijai pasireikšti, todėl, nors ir nebuvo nustatyta konkrečių korupcijos atvejų, teismas sutiko su išvada, kad pareiškėjas pažeidė ir 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.11 punktą, kuriame įtvirtinta pareiškėjo pareiga vykdyti korupcijos prevenciją savo vadovaujamame padalinyje. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi aplaidžiai vykdė savo pareigas, nustatytas 2004 m. Pareigybės aprašymo 6.1 punkte bei 2010 m. Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.11 punktuose, o skundžiamu įsakymu jam pagrįstai paskirta Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, nes pastaroji, įvertinus tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pareiškėjo požiūrį į padarytą tarnybinį pažeidimą, jo asmenybę ir tarnybinę veiklą charakterizuojamą medžiagą, kaltę, laikytina adekvačia padarytam pažeidimui. Teismas, be to, įvertino Statuto 26 straipsnio 3, 4 dalių, Tvarkos 19, 20, 29, 30 punktų nuostatas. Nustatė, kad 2010 m. spalio–lapkričio mėnesiais buvo atliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tikslinis patikrinimas ir 2010 m. lapkričio 29 d. surašyta ataskaita Nr. 39-IL-1331, pagal kurią 2010 m. gruodžio 14 d. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl ataskaitoje nustatytų policijos pareigūnų darbo veiklos pažeidimų. 2011 m. sausio 12 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo rezoliucija tarnybinių patikrinimų atlikimo terminas pratęstas iki 2011 m. vasario 11 d. 2011 m. vasario 11 d. surašyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada. Teismas konstatavo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo (30 dienų nuo jo išaiškėjimo dienos ir ne vėliau kaip vieneri metai po padarymo dienos) terminas nebuvo praleistas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už 2010 m. sausio–rugsėjo mėnesių laikotarpį. Kadangi pareiškėjo netinkamas pareigų vykdymas tęsėsi visą šį laikotarpį, todėl terminas tarnybinės nuobaudos skyrimui turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. spalio mėnesio. Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta 2011 m. vasario 11 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2011 m. kovo 8 d. įsakymu, taigi nepažeidžiant Tvarkos 29 ir 30 punktų reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybinio patikrinimo procedūra buvo atlikta pakartotinai, kadangi 2010 m. lapkričio 29 d. ataskaitoje Nr. 39-IL-1331 apsiribota vertintų administracinių teisės pažeidimų bylų fabulos aprašymu, jų išnagrinėjimo rezultato nurodymu, tyrusio bylą pareigūno nurodymu, tačiau nedetalizuojant ir nevertinant, kokie konkrečiai kiekvieno pareigūno padaryti pažeidimai. Tai buvo įvertinta ir išsamiai aprašyta tik inicijavus tarnybinį patikrinimą ir surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas tinkamai, jo išvada motyvuota, pareiškėjo kaltė dėl išvadoje konstatuoto nusižengimo įrodyta, išvados pagrindu laikantis įstatyme įtvirtintų tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba yra adekvati padarytam pažeidimui, paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-121 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. T.“ yra teisėtas bei pagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 142–148) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tam, kad būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigūno veikoje buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo – faktą bei pareigūno kaltę (Tvarkos 3 p.). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo veikoje yra 2004 m. Pareigybės aprašymo 6.1 punkto bei 2010 m. Pareigybės aprašymo 4 ir 7.1 punktų pažeidimo sudėtis. Objektyviai nėra įmanoma betarpiškai patikrinti kiekvieno (50) pavaldaus pareigūno darbą ir jį kontroliuoti. Tarnybinė nuobauda paskirta ne už tariamai netinkamą jo vadovaujamo Administracinės veiklos skyriaus, bet būtent už šio skyriaus struktūrinio padalinio – Paieškos poskyrio, kuris turi viršininką, – pareigūnų tarnybinės veiklos organizavimą ir kontrolę. Šio poskyrio pareigūnų darbo krūviai iš tiesų buvo labai dideli. Savo ataskaitose į tai ne kartą buvo atkreipęs vadovybės dėmesį. Jokių konkrečių veiksmų darbo krūviams normalizuoti nebuvo imtasi. Nepagrįsta ir neteisėta bausti jį už vadovaujamo skyriaus poskyrio pareigūnų darbo trūkumus, kurie buvo nulemti didelio darbo krūvio. Teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kaip Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo apibūdintas jam pavaldaus skyriaus pareigūnų darbo organizavimo bei kontrolės ir korupcijos prevencijos netinkamumas. Teismas neįvertino, ar Tarnybinio patikrinimo išvadoje jo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas, apibūdintas ir kvalifikuotas tinkamai. Šiuo atveju konkrečių kontrolės ir/arba korupcijos prevencijos priemonių teisės aktai nenumatė, todėl yra nepagrįsta bei neteisėta bausti jį už aiškiai bei vienareikšmiškai jokiame tariamai tarnybinio nusižengimo įvykdymo metu galiojusiame jam privalomame vykdyti dokumente nenumatytų priemonių nevykdymą. Teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino.

3. Vertinamuoju laikotarpiu korupcijos prevencijos priemonių vykdymas jam buvo privalomas tik 2 mėnesius. Toks laikotarpis yra per trumpas, kad galima būtų padaryti pagrįstas bei vienareikšmiškas išvadas apie korupcijos prevencijos priemonių efektyvumą. Nesutinka, jog net ir nesant konkrečių korupcijos apraiškų, vis tiek turi būti pripažinta, kad 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.11 punkto reikalavimus įvykdė netinkamai. Jokie korupcijos prevencijos priemonių planai nebuvo sudaryti, nebuvo jokių kitų teisės aktų, metodikų ar rekomendacijų, kuriuose būtų įtvirtintas korupcijos prevencijos priemonių sąrašas (bent jau pavyzdinis). Todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kokių konkrečių korupcijos prevencijos priemonių turi imtis, šį klausimą sprendė savo nuožiūra. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

4. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011. Teismas išsamiai nenagrinėjo jo kaltės klausimo. Tam tikrų darbo trūkumų tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta tik dviejų jo vadovaujamo skyriaus poskyryje dirbančių pareigūnų tirtose administracinių teisės pažeidimų medžiagose. Teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-1113/2011 nebuvo kalbama apie tai, kad dideli darbo krūviai gali pateisinti tik pareigų atlikimą ne laiku, bet ne darbo trūkumus. Buvo nustatinėjama, kokią įtaką padarytam pažeidimui turėjo darbo krūvis, o kokią – kitos aplinkybės (paties pareiškėjo aplaidumas). Šiuo atveju jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo nustatyta, jog būtent jo aplaidus požiūris (ar kitos kaltę įrodančios aplinkybės), o ne didelis darbo krūvis būtų lėmęs tam tikrus pavaldžių pareigūnų darbo trūkumus. Teismas nepagrįstai rėmėsi šios administracinės bylos faktinių aplinkybių neatitinkančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.) ir neteisėtai konstatavo jo kaltę.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 155–157) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus jo veiklos pažeidimus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra adekvati pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 151) prašo nepatenkinti apeliacinio skundo.

Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodo, kad palaiko atsiliepime į prašymą pateiktą nuomonę ir argumentus. Pareiškėjo veiksmai įvertinti objektyviai ir tarnybinė nuobauda paskirta teisingai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 152–153) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dar kartą analizuoja faktines aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, tačiau nepateikia naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs teismas arba dėl kurių nebūtų pasisakęs savo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo ir 2011 m. vasario 11 d. Policijos generalinio komisaro patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta kaip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkui (vadovui) už tai, kad jis netinkamai vadovavo šiam skyriui, t. y. pažeidė 2004 m. Pareigybės aprašymo 6.1 punktą (pagal šį punktą, jis privalėjo organizuoto skyriau darbą, kontroliuoti ir asmeniškai atsakyti, kad skyriaus darbuotojai tinkamai vykdytų jiems pavestus uždavinius ir funkcijas), 2010 m. Pareigybės aprašymo 4 punktą (jame nurodyta, kad jo užimama pareigybė reikalinga organizuoti skyriaus darbą ir jam vadovauti), 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.1 punktą (pagal jį, skyriaus viršininkas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja pagal kompetenciją skyriaus veiklą) ir 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.11 punktą (jame nurodyta, kad skyriaus viršininkas pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo prevencines priemones dėl galimų korupcijos apraiškų vadovaujamajame padalinyje ir asmeniškai atsako už šių priemonių įgyvendinimą).

Kolegija pažymi, jog tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiškia, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio tyrimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.

Vertindama paminėtą tarnybinio patikrinimo išvadą pagal aukščiau nurodytus vertinimo kriterijus, kolegija pirmiausia pažymi, kad joje nurodytą tarnybinį patikrinimą nulėmė Lietuvos kelių policijos tarnybos parengta 2010 m. lapkričio 29 d. ataskaita apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos veiklos patikrinimą (toliau ir Ataskaita). Iš šios Ataskaitos matyti, kad ji buvo parengta, vykdant Policijos generalinio komisaro užduotį atlikti vyriausiojo policijos komisariato veiklos, užtikrinant eismo saugumą, patikrinimą. Atliekant šią užduoti, buvo patikrintos tos veiklos sritys, kur yra didžiausia galimybė pasireikšti korupcinio pobūdžio veikoms, konkrečiau imant, buvo patikrinta, kaip ištirti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 31 d. įvykę eismo įvykiai, iš kurių eismo dalyviai pasišalino, pažeisdami Kelių eismo taisykles. Šios Ataskaitos pagrindu buvo pasiūlyta (Policijos generalinio komisaro vizuota) atlikti vyriausiojo policijos komisariato tarnybinį patikrinimą dėl galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų, vykdant eismo priežiūros funkcijas (T 1, b. l. 18-22). Iš aptariamos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad joje buvo analizuojama ir vertinama pareiškėjo vadovaujamo skyriaus Paieškos poskyrio (kuriam vadovavo kitas pareigūnas Š. O.) tam tikrų pareigūnų veikla, kurioje buvo įžvelgti konkrečių tarnybinių nusižengimų požymiai, ir buvo pasiūlyta patraukti juos tarnybinėn atsakomybėn (T 1, b. l. 35-53). Iš šios tarnybinio patikrinimo išvados taip pat matyti, kad kartu joje buvo konstatuoti pareiškėjo, kaip paminėto skyriaus viršininko, ir jam pavaldaus pareigūno paminėto Paieškos poskyrio vadovo Š. O. padaryti tarnybiniai nusižengimai, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje jie nėra konkretizuoti. Pagal išvadoje pareigūnų tariamai padarytų pažeidimų dėstymą ir jų aprašymą, galima daryti prielaidą, kad (kalbant tik apie pareiškėją) pareiškėjo vadovaujamo skyriaus pareigūnų (tariamai) padaryti tarnybiniai nusižengimai nulėmė atsakovo konstatavimą, kad pareiškėjo vadovavimas skyriui turi atitinkamų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė tokiai pozicijai, nurodęs, kad pareiškėjas jam pavaldžių pareigūnų darbą turėjo organizuoti taip, kad pastarieji tinkamai atliktų savo pareigas, turėjo kontroliuoti pareigūnų darbą taip, kad jie dirbtų nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Kolegija, nesutikdama su tokia pozicija, pažymi, kad jos laikantis, būtų pažeistas Statuto 2 straipsnio 6 dalyje bei Tvarkos 3 punkte įtvirtintas statutinio pareigūno individualios tarnybinės atsakomybės principas. Šiose teisės normose pateikta tarnybinio nusižengimo sąvoka suponuoja kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė pareigūno neteisėta veika, nustatyti ir nurodyti pareigūno kaltę dėl jo (tariamai) padaryto nusižengimo, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, nustatyti ir nurodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Kolegija pažymi, kad, taikant šiuos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nagrinėjamoje situacijoje būtų galima prielaida, kad paminėti pareiškėjo netiesiogiai ir Š. O. tiesiogiai vadovaujamų Paieškos poskyrio pareigūnų (tariamai) padaryti tarnybiniai nusižengimai galėtų būti laikomi netinkamo pareiškėjo vadovavimo pasekmėmis. Tačiau pagal Tvarkos 20 punkte nustatytus reikalavimus tai turėtų būti atskleista paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, nurodant konkrečius įrodymus, patvirtinančius priežastinio ryšio tarp paminėtų pareigūnų padarytų pažeidimų ir pareiškėjo netinkamo skyriaus vadovavimo buvimą. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, tokie įrodymai tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyti. Pasisakydama dėl paminėtos atsakovo pozicijos teisinio ydingumo, kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio administracinėse bylose (pvz., 2011-12-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-3697/2011) ne kartą buvo nurodęs, kad pavaldinio padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui. Tam, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir pažeidimą padariusio pareigūno vadovą, turi būti įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (Statuto 2 str. 6 d., Tvarkos 3 ir 20 p.). Todėl teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 143 str.). Nepagrįstu pripažintinas ir pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2011 m. kovo 8 d. įsakymas, nes, kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti laikomas įrodytu (ABTĮ 86 str. 2 d., 89 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-121 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. T.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas