Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. B., Z. N. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė. Iš esmės pakartojo pareiškime aprašytas aplinkybes. Atsakė, jog kai jų šeimoms minėtu būdu atiteko minėtas statinys (sandėlis), tai, jų žiniomis, daugiau joks dokumentas, pvz. statinio perdavimo aktas joms ir jų sutuoktiniams, nebuvo surašytas. Be to, kai jų šeimoms buvo perduotas minėtas sandėlis tai jokie dokumentai - dėl šio sandėlio leidimo statyti, dėl šio statybos vykdymo ir baigimo, jų šeimoms nebuvo perduoti. Atkreipė dėmesį į tai, jog, jų žiniomis, minėtas sandėlis buvo pastatytas pagal tipinį projektą, šis sandėlis buvo priduotas naudojimui, šį nuo 1967 – 1969 m. iki Gražiškių žemės ūkio bendrovės sukūrimo naudojo tuometiniai kolūkiai. Be to, po 1994 m. balandžio 12 d. Gražiškių žemės ūkio bendrovės pajininkų visuotinio susirinkimo jų šeimoms buvo perduoti minėto sandėlio raktai, ir nuo šio laiko jų šeimos šiuo sandėliu naudojosi atvirai. Atkreipė dėmesį į tai, jog sandėlyje išlikusi kolūkio laikų įranga. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo to laiko kai jų šeimos pradėjo atvirai naudotis minėtu sandėliu iki šiol dėl šio sandėlio nei su niekuo ginčo nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjų procesiniame dokumente rašytiniais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais tvirtinamos ir anksčiau aprašytos aplinkybės dėl grūdų sandėlio valdymo sąžiningumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir teisėtumo byloje yra tinkamai ir leistinai įrodinėjamos ir rašytiniais įrodymais: Vilkaviškio raj. Gražiškių ž.ū. bendrovės (duomenys neskelbtini) grupės 83 žmonių išeinančių iš bendrovės turto atidavimo natūra pagal pajus sumoje 214889 litai perdavimo – priėmimo aktu; 83 asmenų prašymu turtą atiduoti bendrai; 1994 m. balandžio 12 d. Gražiškių žemės ūkio bendrovės pajininkų visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 2, jog svarstyta – (duomenys neskelbtini) grupė, kurioje yra 83 nariai, kad būtų atleisti iš bendrovės narių ir atiduotas priklausantis turtas; jog nutarta – vienbalsiai, atleisti šiuos narius ir grąžinti jiems priklausantį turtą : <...>; B. J.; B. A.; <...>; R. A.; R. Z.; <...>.; Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 22 d. potvarkiu Nr. B-MP-192 „Dėl adresų suteikimo“, jog minėtam statiniui suteiktas adresas : (duomenys neskelbtini); 2023-06-25 elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartimi; A. J. R. ir Z. N. V. santuokos liudijimu; J. R. B. ir S. B. santuokos liudijimu; J. R. B. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu; A. J. R. (duomenys neskelbtini) medicininiu mirties liudijimu; testamentų registro išrašu, jog paveldėjimo teises įgijusi Z. N. R..

Nustatyta, kad 1994 m. balandžio 12 d. tuometinis Gražiškių žemės ūkio bendrovės pajininkų visuotinis susirinkimas vienbalsiai nutarė atleisti narius B. J., B. A., R. A., R. Z. ir grąžinti jiems priklausantį turtą. Prieš tai turtas už pajus buvo atiduotas 83 Vilkaviškio rajono Gražiškių žemės ūkio bendrovės pajininkams, šiame skaičiuje ir pareiškėjoms su sutuoktiniais. Nenuginčyta, kad šių asmenų bendru susitarimu kiekvienas objektas (statiniai, technika ir kt.) buvo pasidalintas tarpusavyje atskiroms asmenų grupėms; jog vadovaujantis tokiu principu nuo 1994 m. balandžio 12 d. pareiškėjų šeimoms atiteko minėtas grūdų sandėlis po 1/2 dalį šio statinio. Be to, pareiškėjos su sutuoktiniais jiems atitekusiu turtu (sandėliu) atvirai, nuosekliai pradėjo naudotis nuo 1994 m. balandžio 12 d. Pareiškėjos iki šiol šį sandėlį lygiomis dalimis naudoja savo ir savo vaikų poreikiams, laiko jame grūdus, savo lėšomis įsivedė elektrą, atliko statinio stogo remontą, tvarkė aplink statinį esančią teritoriją ir visa tai su vaikų pagalba daro iki šiol. Dėl nuosavybės teisių į minėtą statinį įregistravimo pareiškėjos kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau jų prašymas buvo atmestas ir statinys ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pat pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas, nustatytas CK 4.47 straipsnio 11 punktu. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal pareiškėjų pareiškime aprašytas aplinkybes, teisme duotus paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjos nėra įgijusios nuosavybės teisės į statinį nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų būdų (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas); 2) daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų, statinys nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei (tai patvirtina suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto banko“ ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atsiliepimai, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos raštu dėl adreso pastatui suteikimo); 3) pareiškėjos nekilnojamąjį daiktą po ½ pradėjo valdyti ir šiomis dalimis naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į nekilnojamąjį turtą už jas (tai patvirtina 1994 m. balandžio 12 d. Gražiškių žemės ūkio bendrovės pajininkų visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 2, kuriame nustatyta, kad pareiškėjoms ir jų sutuoktiniams nenuginčytai grąžintas jiems priklausantis turtas, - grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini); 4) pareiškėjos nuo 1994 m. balandžio 12 d. šį sandėlį lygiomis dalimis naudoja iki šiol, todėl pareiškėjos šį statinį valdė teisėtai ir sąžiningai (tai patvirtina Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, pareiškėjų teisme duoti paaiškinimai, kuriais abejoti teismas nenustatė priežasties) be to byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; 5) nuo 1994 m. balandžio 12 d. pareiškėjų po ½ nekilnojamojo daikto (sandėlio) valdymas buvo atviras, žinant kitiems asmenims, nenuginčyta, kad pareiškėjos savo lėšomis atliko sandėlio stogo remontą, įsivedė elektrą, prižiūrėjo aplinką aplinkui sandėlį, sąžiningai atsiskaitė už elektrą; 6) pareiškėjos jau daugiau kaip dešimt metų, t. y. nuo 1994 metų, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo minėtą nekilnojamąjį daiktą, - neabejotina, kad nuo 1994 m. iki šiol atvirai į šį sandėlį veža grūdus, šiame sandėlyje atlieka darbus, susijusius su grūdų valymu, rūšiavimu, iš šio sandėlio grūdus išveža pardavimui; 7) visą šį laiką pareiškėjos nekilnojamą daiktą (sandėlį) valdė kaip savo, elgėsi kaip jo savininkės, t. y. naudodamosios už pajus atitekusiu sandėliu jos šį pritaikė jų šeimų poreikiams, t. y. jį naudojo kaip sandėliavimo patalpas, kuriose laikė įvairias grūdines kultūras. Be to, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje matomos fotonuotraukos, 1994 m. balandžio 12 d. perdavimo ir priėmimo aktas patvirtina, kad sandėlis yra pastatytas seniai, tikėtina apie 1969 m. pagal tipinį projektą (nes akivaizdu, kad tiek Vilkaviškio rajone, tiek kituose Lietuvos rajonuose, šiuo laiku buvo ir daugiau kolūkiečių lėšomis ir kolūkių statybininkų darbu pastatytų labai panašių į minimą sandėlį sandėlių), kad šis sandėlis prižiūrimas, jis tvarkingai atrodo, nesugriuvęs, su visais langais ir durimis, tai parodo, kad pareiškėjos iki šiol šiuo naudojasi, jį tvarko, valdo ir prižiūri; 8) sandėliu pareiškėjos sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį – nuo 1994 m. balandžio 12 d.

Teismas sprendžia, tai, kad pagrįstai tikėtina, jog nėra išlikusių, atitinkančių įstatymų reikalavimus, minėto pastato – sandėlio, statybos dokumentų, tačiau nenuginčytai įrodyta (anksčiau minėtais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjų išsamiais, įtikinamais paaiškinimais), jog minėtas sandėlis pareiškėjoms buvo perduotas nuosavybėn pagal 1994 m. balandžio 12 d. Gražiškių ž.ū. bendrovės pajininkų visuotinio susirinkimo protokolą Nr. 2, 1994 m. balandžio 12 d. Gražiškių ž.ū. bendrovės (duomenys neskelbtini) grupės 83 žmonių išeinančių iš bendrovės turto atidavimo natūra pagal pajus Perdavimo ir priėmimo aktą, jog pareiškėjos nuo 1994 m. balandžio 12 d. šį sandėlį lygomis dalimis valdė ir naudojo jį (dalis) kaip savo, teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 išaiškino, kad pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Teisinė registracija, minėta, yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad minėtas sandėlis buvo pastatytas, laikantis tuo metu galiojusių statybą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, pareiškėjoms buvo perduotas nuosavybėn nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės norminių aktų reikalavimų, tačiau šio pastato registracija viešame registre labiau tikėtina nebuvo atlikta dėl statytojo aplaidumo.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjos įgijo nuosavybės teise po ½ dalį į nekilnojamąjį daiktą – grūdų sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad grūdų sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.