Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-357-771/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
1-357-771/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52050-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
V. P.
Kaltinamasis
O. K.
Advokatai
Saulius Alysas
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-357-771/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52050-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.2.5.;1.1.8.6.2.;1.1.8.7.9.;1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.;1.2.26.2.;.;2.3.6.4.5.1.;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018-03-06Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Monikai Šiaulytei, Rasai Jonaitienei, dalyvaujant prokurorams Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, Aivarui Povilaičiui, nukentėjusiesiems V. P. ir V. P., kaltinamajam O. K., jo gynėjui – advokatui Sauliui Alysui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteistas, 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. 2017-10-07, apie 23.50 val., viešoje vietoje - Šiauliuose, Vilniaus g., ties pastatu, prie naktinio klubo „P.“ įėjimo, įžūliu elgesiu - demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, tyčia spirdamas vieną kartą nukentėjusiajam V. P. į dešinį šoną bei smogdamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veido kairio skruosto viršutinę dalį, padarydamas V. P. kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės ančio lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvą kairės akies vokuose, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką.

Kaltinamasis O. K. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2017-10-17 su drauge ir dar dviem draugais ėjo į klubą „P.“. Klubo viduje susibarė su drauge, nes pastaroji papasakojo, kad klube prie jos kabinėjasi kažkoks barzdotas vyras. Apkaltino jį, kad pastarasis negali jos apginti. Išėję laukan barėsi keletą minučių. Netrukus priėjo nukentėjusysis, kuris užkalbino jo draugę. Nukentėjusysis buvo su barzda, todėl pamanė, kad tai tas pats vyras, apie kurį kalbėjo jo draugė. Jis spyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną. Nukentėjusysis pradėjo bėgti, o jis vytis. Nukentėjusiojo nepavijo, nes pargriuvo. Po to grįžo prie klubo „Pegasas“. Draugė pasakė, kad tai jos senas pažįstamas ir tai ne tas vyras, kuris prie jos kabinėjosi klube. Nukentėjusysis taip pat grįžo prie klubo. Jis nuėjo pastarojo atsiprašyti, ištiesė ranką. Nukentėjusysis pasiūlė atsiprašyti atsiklaupus. Jis supyko, todėl dešine ranka smogė nukentėjusiajam į skruostą. Nukentėjusysis atsitūpė, o jo draugė pradėjo šaukti „ką padarei“. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Įvykio metu lauke buvo apie 10 žmonių, kurie galėjo matyti tokį jo elgesį. Pripažįsta padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir chuliganiškus veiksmus, viešosios tvarkos pažeidimą. Gailisi dėl savo veiksmų, ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų. Buvo nuvažiavęs į ligoninę. Atsiprašė ir telefonu. Nukentėjusiajam V. P. sutinka atlyginti nuo 1500 iki 2000 eurų, o V. P. 200-300 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad gulėjo dvi savaites Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Vilniuje, kur jam buvo atlikta plastinė korekcija. Gulėdamas ligoninėje, negalėjo judėti, nueiti į tualetą. Mėnesį laiko negalėjo valgyti, kramtyti, sukąsti dantų. Dėl veido ištinimo negalėjo matyti 10 dienų. Iki šiol jaučia veido tirpimą, nes buvo užspausti ar nukirsti nervai. Dėl sužalojimo nejautė dalies veido apie 2-3 mėnesius. Skausmą jaučia iki šiol. Išėjus laukan, gelia veidą. Po veido oda yra įdėta metalinė plokštelė, kuri reaguoja į oro sąlygas. Be to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nemalonius prisiminimus. Užpuolimas įstrigo sąmonėje. Dėl patirto sužalojimo ekstremalaus sporto - kaitavimo, snieglenčių, neatsisakė. Vaistams išleido apie 300 eurų, tačiau neišsaugojo tai patvirtinančių kasos kvitų. Draudimo bendrovė jam išmokėjo virš 2000 eurų.

Nukentėjusioji V. P. pareikštą civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl vyro sužalojimo patyrė nepatogumus, t.y. tekdavo dažnai išsiprašyti iš darbo, kad namuose galėtų pasirūpinti nukentėjusiuoju. Dėl minėto įvykio patyrė stresą. Ilgą laiką kankino nemiega. Pergyveno dėl nukentėjusiojo sveikatos. Išėjus laukan, ilgą laiką patirdavo baimės jausmą. Savo iniciatyva gėrė nereceptinius raminamuosius žolelių pagrindu vaistinius preparatus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo O. K. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusiojo V. P. parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-10-07 apie 23.30 val., jis kartu su žmona V. P., atvyko prie naktinio klubo „P.“. Lauke, prie naktinio klubo „P.“, pamatė pažįstamą merginą vardu Gintarė. Priėjo prie jos, pasisveikino. Tada jį užpuolė O. K., kurio jis anksčiau nepažinojo. O. K.spyrė jam vieną kartą į šoną. Jis pradėjo bėgti, o O. K. jį vijosi. O. K. jo nepagavo. Net ir po to, kai Gintarė viską paaiškino kaltinamajam, pastarasis vis tiek buvo agresyvus. Kai kaltinamasis priėjo prie jo atsiprašyti, jis taip pat buvo piktas, todėl pareiškė, kad kaltinamasis turi atsiprašyti atsiklaupęs. O. K.smogė kumščiu jam į skruostą. Dėl padarytų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje. Iki šiol jaučia pasekmes - veidas aptirpęs, pilnai nejaučia sužaloto skruosto, nejaučia slogos, pilnai nejaučia kairės pusės veido. Dėl sužalojimų patiria diskomfortą bendraudamas, tai įtakoja jo emocinę būklę. Tokias pasekmes jis gali jausti dar kelis metus (b. l. 16-18, 19, 20-21); nukentėjusiosios V. P. parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-10-07, apie 24.00 val., ji ir jos vyras V. P. atvyko į naktinį klubą „P.“. Kadangi ji vairavo, todėl buvo blaivi. Į naktinio klubą „P.“ įėję nebuvo. Prie įėjimo buvo žmonių, kurių ji nepažįsta ir jų nurodyti negali. V. jau ėmė už įėjimo durų rankenos, kai abu išgirdo moters ištarta vardą: „V.". Atsigręžę pamatė pažįstamą merginą vardu G.. Jie abu priėjo prie G., su kuria pasisveikino. Šalia G. stovėjęs kaltinamasis atsisuko į juos ir pareiškė: „Ką tu mano moterį kabini?". Bandė smogti nukentėjusiajam, tačiau nepataikė. Nukentėjusysis pradėjo bėgti link D. gatvės. Kaltinamasis bėgdamas pargriuvo. Priėjusi prie kaltinamojo, G. paklausė kaltinamojo: „Ką tu darai ?“. Netrukus priėjo ir nukentėjusysis ir paklausė kodėl kaltinamasis jį puolė. Po to ji su nukentėjusiuoju nuėjo link klubo „P.“. Kaltinamasis sušaukė: „Palauk, noriu atsiprašyti“. Priėjęs kaltinamasis nukentėjusiajam vieną kartą į kairį skruostą. Nukentėjusysis nenugriuvo, atsitraukė prie pastato sienos. Apie įvykį ji pranešė policijai. Matė, kad nukentėjusiojo akis buvo įdubusi į vidų, iš nosies bėgo kraujas. Ji buvo šokiruota kaltinamojo elgesiu. (b. l. 74-75; 76-77); liudytojos G. B. parodymai, iš kurių matyti, kad O. K. yra jos sugyventinis. Pastarąjį pažįsta apie du metus, kartu kaip sugyventiniai gyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio. 2017-10-07, apie 23.00 val., ji su O.ir keliais draugais atvyko į naktinį klubą „P.". Į naktinį klubą atvyko blaivūs. Klube ji išgėrė gal kokteilį. O. vartojo alkoholį, bet nebuvo girtas. Jis gėrė degtinę. Jokių psichiką veikiančių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų nei jis, nei ji nevartojo. Būnant naktiniame klube "P.", prie jos "prisikabino" nepažįstamas vyriškis, kuris palietė ranka jos sėdmenis. Asmuo buvo su barzda. Ji pastarajam liepė pasitraukti. Vyriškis ją įžeidė. Grįžusi prie staliuko, apie tai papasakojo O.. Pastarajam liepė surasti tą vyrą bei priversti jos atsiprašyti. Prie staliuko susipyko, nes ji O. pareiškė, kad pastarasis ją negali apginti. Abu išėjo laukan. Lauke pamatė pažįstamą V. P.. Pastarasis buvo su mergina vardu V.. Bekalbant su jais, O. puolė nukentėjusįjį, nes pastarasis taip pat buvo su barzda. Ji suprato, kad O. pagalvojo, kad tai tas pats vyriškis, kuris prieš tai ją įžeidinėjo klubo viduje. V. bandė smogti nukentėjusiajam ranka bet V. išvengė to smūgio ir pradėjo bėgti link Dvaro gatvės. . Nukentėjusysis išvengė smūgio ir nubėgo. Vydamasis nukentėjusįjį, kaltinamasis pargriuvo. Pribėgusi, kaltinamajam paaiškino, kad tai ne tas žmogus, kuris prie jos kabinėjosi. O. grįžo atgal prie klubo "P.". Priėjus prie nukentėjusiųjų, nukentėjusysis pareikalavo, kad kaltinamasis atsiprašytų atsiklaupdamas. Kaltinamasis smogė kumščiu nukentėjusiajam į kairio skruosto viršutinę dalį. Po gauto smūgio V. nenugriuvo, bet susiėmė už veido ir susilenkė. Kokius sužalojimus padarė O. V., ji gerai nematė. Tik matė, kad V. labai susilenkęs ir suprato, kad smūgis buvo stiprus. V. O. nesudavė nei vieno smūgio. Po to V. su V. išvyko į ligoninę, o ji su O.grįžo namo. Sulaukę pirmadienio sužinojo, kur gydomas V.. Nuvyko į ligoninę atsiprašyti (b. l. 86-87); 2017-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, ., prie naktinio klubo "P." įėjimo (b. l. 11-12); 2017-10-24 asmens parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad V. P. atpažino O. K. kaip jį sumušusį asmenį (b. l. 26-31); specialisto išvada Nr. G 1557/2017(04) ir teismo medicinos eksperto paaiškinimu, iš kurių matyti, kad V. P.nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės ančio lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvą kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti vienu smūgiu. (b. l. 42-43, 44-48); 2017-10-09 asmens parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad V. P.atpažino O. K. kaip jos sutuoktinį sumušusį asmenį ( b. l. 80-84); 2017-10-19 AB "Swedbank" raštu Nr. SR/17-28086, 2017-10-10 savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2017-11-24 daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad AB "Swedbank" ir klubas „P.“ pateikė vaizdo įrašus, kuriuose matyti kokiomis aplinkybėmis O. K. sužalojo V. P. (b. l. 89; 92; 93-94).

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Kaltinamojo O. K. visiškas prisipažinimas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriame jis nurodo ir pripažįsta visas svarbias įvykio aplinkybes, liudytojos ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai –asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialisto išvadoje Nr. G 1557/2017(04), AB „Swedbank“ rašte Nr. SR/17-28086 nurodyti duomenys patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad O. K. 2017-10-07 apie 23.50 val., viešoje vietoje, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) prie naktinio klubo "P." įėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams - be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam V. P. į dešinį šoną bei sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veido kairio skruosto viršutinę dalį ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką bei padarė V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą: kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės ančio lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvą kairės akies vokuose. Padarytų nusikalstamų veikų objektai yra viešoji tvarka bei žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams– be dingsties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, tyčia spiriant nukentėjusiajam į dešinį šoną ir smogiant į veido kairio skruosto viršutinę dalį, tuo padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutrikdant visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

„<...> nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį“ (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

„<...> chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dings­tį“. (kasacinė byla Nr. 2K-266/2009).

Padarytų nusikalstamų veikų sudėtis yra materiali. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų. Nusikalstamos veikos priskiriamos baigtų nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia. kaltinamojo O. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo O. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p).

Kaltinamasis O. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkiam nusikaltimui, o kita apysunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3, 4 d.). Anksčiau O. K. teistas nebuvo, tačiau 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., padarymą (b. l. 113), administracine tvarka nebaustas (b. l. 122), dirbantis (b. l. 120-121). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p. padarymą sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam skirtinos bausmės, kurios yra mažesnės už sankcijose numatytų bausmių vidurkį, tačiau artimos vidurkio. (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis skiriama bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, asmuo pripažino savo kaltę.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 str.) yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014).

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. O. K. teisiamas pirmą kartą. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Yra jauno amžiaus, dirbantis, vykdo individualią veiklą. Nors yra nevedęs, tačiau teikia išlaikymą mažametei dukrai, gyvena su drauge ir padeda išlaikyti jai vaiką. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, pažada nebenusikalsti ir atlyginti padarytą žalą. Yra sudaręs žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str. 1 d., 2 d. 9, 10 p.). Kadangi buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, skirtini įpareigojimai – dalyvavimas pataisos programoje, psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas. Siekiant kontroliuoti, kaip kaltinamasis vykdo įpareigojimą, skirtinas įpareigojimas – nakties metu būti namuose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais taikytinas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“,o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 1128,10 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 141-143). Šią žalą sudaro iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam V. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 1128,10 Eur suma. Kadangi turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. P. ir V. P. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. V. P. prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o V. P. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 163-165).

V. P. ieškinyje nurodo, kad nors atlikta ekspertizė nukentėjusiojo sumušimą įvertino, kaip nesunkų, tačiau iki pat šių dienų jis jaučia sumušimo pasekmes. Veidas yra aptirpęs, šiek tiek nejautrus, įdėto implanto vietoje jaučia diegimą. Jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinė žalą. Įvykis sukėlė didžiulį skausmą. Keletą mėnesių negalėjo dirbti, patyrė dvasinius išgyvenimus. Po įvykio kamavo skausmai, kurie yra išliekamojo pobūdžio. Teismo posėdyje nukentėjusysis savo ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad dėl patirto sužalojimo negalėjo matyti 10 dienų. Mėnesį negalėjo valgyti, kramtyti, sukąsti dantų. Negalėjo atlikti tiesioginių savo darbinių pareigų. 2-3 mėnesius nejautė pusės veido. Įdėta metalinė plokštelė reaguoja į oro sąlygas. Buvo patirti dideli dvasiniai išgyvenimai, nemalonūs prisiminimai, kurie įstrigo į pasąmonę. Po įvykio apribojo ėjimą į kavines, tačiau ekstremalaus sporto neatsisakė. Nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Draudimo kompanija dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam išmokėjo 2000 Eur. neturtinės žalos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sukeltas pasekmes, nepatogumus, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Priteistini 4000 Eur. neturtinės žalos atlyginimo.

V. P. civiliniame ieškinyje nurodė, kad viso įvykio metu ji buvo šalia savo vyro V. P. ir matė, kaip jos vyras yra mušamas. Patyrė neturtinę žalą dėl vyro sumušimo ir užtrukusio gydymo laikotarpio. Ją ištiko didžiulis stresas ir šokas. Ji labai bijojo dėl V. P. sveikatos būklės, dėl to patyrė nuolatinius dvasinius išgyvenimus. Pamačiusi sužalotą vyro veido kairiąją pusę, jautė baimę, kad gali būti pažeista akis. Nuolat slaugant vyrą ligoninėje, turėjo atsiprašinėti iš darbo, kad galėtų paruošti trintą maistą, nuvežti į ligoninę. Teismo posėdyje nukentėjusioji savo civilinį ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad įvykio metu patyrė stresą. Po įvykio nemiegojo naktimis. Pergyveno dėl finansinės būklės, vyro sveikatos. Atsirado baimės jausmas. Pergyvenimai truko apie dvi savaites. Gėrė nereceptinius raminamuosius žolelių pagrindu. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, sukeltas pasekmes, nepatogumus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalis. Priteistini 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dokumentai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktiniai diskai, iš Šiaulių AVPK operatyvaus valdymo skyriaus, iš naktinio klubo „P.“, iš AB „Swedbank“, esantys pakete Nr. 1, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą O. K. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Skirti įpareigojimus:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš O. K. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ 1 128,10 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 10 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. P. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo O. K. priteisti nukentėjusiajam V. P. 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios V. P. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo O. K. priteisti nukentėjusiajai V. P. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dokumentą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktinius diskus, iš Šiaulių AVPK operatyvaus valdymo skyriaus, iš naktinio klubo „P.“, iš AB „Swedbank“, esančius pakete Nr. 1, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas