- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-2899-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02405-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- S. D.
- Nukentėjusysis
- E. L.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei N. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, (duomenys neskelbtini) neteistos, administracine tvarka baustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. 2014-06-26 apie 18.07 val., Panevėžyje, ties Smėlynės g. 93-iu namu vairuodama automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su dviračiu, kurį vairavo E. L., gimusi 2000 m., važiavusiu šaligatviu jai iš dešinės pusės. Eismo įvykio metu buvo sužalota E. L., apgadintos abi transporto priemonės. Eismo įvykio kaltininke pripažinta E. L.. S. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (tolliau KET) 231.4 punkto reikalavimą bei padarė administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
S. D. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad pasiėmusi vaiką iš darželio, ji važiavo automobiliu, kelyje susidarė kamštis, sustojo prie kelio ir nepastebėjo jai iš dešinės pusės važiavusio dviračio. Tada įvyko eismo įvykis. Po įvykio ji dar padėjo ištraukti dviratį, atsuko jo vairą. Mergaitė po įvykio buvo susijaudinusi, jai pačiai irgi buvo šokas, abi šnekėjosi. Mergaitė sakė, kad jai viskas gerai, ji dar atsiprašė mergaitės ir ji tada išvažiavo į darbą. Po kelių minučių pamatė policijos pareigūnus, pati važiavo atgal į eismo įvykio vietą, ten sugrįžo maždaug po 20 minučių. Eismo įvykio jos automobiliui buvo įlenktas sparnas, dviratis buvo apgadintas. Įvykio vietoje ji net nepaglvojo, kad reikalinga kviesti medicinos pagalbą, nes mergaitė nesusižalojo, vizualiai sužalojimų nematė, sakė, kad susitvarkys pati. Labai gailisi, kad viskas taip įvyko. Taip pat nurodė, kad teisė vairuoti jai reikalinga tiek vienai auginant vaiką, tiek darbe, vasaros metu į darbą jai tenka vykti iš sodo, nes tuo metu ten gyvena, iš ten nevažiuoja autobusai.
Nukentėjusioji E. L. teisme paaiškino, kad jai važiuojant dviračiu, pastebėjo uždarytą pervažą, sulėtino savo važiavimo greitį, pagalvojo, kad automobilis ją praleidžia, automobilio vairuotoja irgi suprato, kad ją praleido, ko pasekoje ir įvyko eismo įvykis, susidūrimas. Iš dviejų automobilių išlipusios moterys išlipo, bandė dviratį ištraukti. Taip pat jos klausė, ar viskas gerai, ir ji atsakė, kad jai viskas buvo gerai, moteris išvažiavo. Tada ji (nukentėjusioji) paskambino savo mamai, o mama iškvietė policiją, policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad įvykio metu ji nušoko nuo dviračio, nusibrozdino koją ir šoną, pradilo kelnės, dviračiui buvo aplankstytas ratas, rankenėlės. Gatvėje buvo daug automobilių. Vairuotoja jai nedavė savo telefono numerio.
Liudytoja M. Ž. teisme parodė, kad į įvykio vietą ji nuvyko, nes jos vaikas po eismo įvykio buvo paliktas vienas, tuo metu buvo apie 18 valanda, jai paskambino dukra Eglė, kad ji stovi gatvėje, papasakojo apie eismo įvykį. Jos dviratis įvykio metu sulūžo. Įvykio liudytojai matė, kaip S. D. vairuojamas automobilis išvažiavo iš darželio ir susidūrė su dviračiu. Darželio auklėtotoja paskambino pažeidėjai. Kol pažeidėjos ieškojo, vyras jai paskambino ir tada ji atvyko. Tuo metu į įvykio vietą jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Ji su vaiku išvažiavo į polikliniką. Įvykio metu mergaitė susitrenkė kelią ir šoną. Po įvykio iš kito automobilio išlipusi kita moteris padėjo mergaitei, vairuotoja ištraukė įstrigusį jos dviratį. Vairuotoja nematė, kad vaikas buvo įstrigęs, nesuteikė jai pagalbos. Apie eismo įvykį ji (liudytoja) pranešė policijai. Greitąją pagalbą iškvietė policijos pareigūnai. Po įvykio matėsi mergaitės nubrozdinimai, mergaitė buvo isterijoje, jai buvo šokas, skaudėjo kelią, šoną.
Liudytojas D. L. parodė, kad jis pats į įvykio vietą atvyko apie 18.20 val., jam nurodė, jog kaltininkė pasišalino, jos vaiko auklėtoja davė jos telefoną, jai paskambinęs, liepė atvažiuoti. Kaltininkė sakė, kad buvo darbe. Vairuotoja į įvykio vietą sugrįžo po pusės valandos. Dukra jam papasakojo, kad ji atsitrenkė į automobilį, dukra prašė ištraukti jos dviratį. Išlipo iš automobilio tik kita moteris, o S. D. tik vėliau padėjo. Po įvykio mergaitei buvo šokas. Ją motina nuvežė į ligoninę. Mergaitei skaudėjo koją, ji verkė. Automobilis virš sparno buvo apgadintas. Įvykio metu buvo apgadintas ir brangiai kainuojantis mergaitės dviratis. Vairuotoja sakė, kad skubėjo į darbą. Vėliau mergaitei vaistų neprireikė, ji tik nieko nevalgė.
Liudytoja R. V. parodė, kad po darbo automobiliu ,,Skoda Octavia“ ji važiavo namo, buvo po 17 valandos. Iš Paliūniškio g. matė atvažiuojantį ,,Opel Vectra“ automobilį, sustojo jį praleisti. Automobilis išvažiavo į pagrindinę gatvę ir nepamatė šaligatviu važiuojančio dviračio, smūgis buvo nedidelis. Dviratis priekiniu ratu palindo po automobilį. Iš to automobilio išlipo vairuotoja, ji (liudytoja) taip pat pribėgo, ištraukė dviratį, klausė, kaip mergaitė jautėsi. Mergina atsakė, kad jautėsi gerai, matė, kad mergaitė buvo išsigandusi, ji buvo šoko būsenoje. Galvojo, kad mergaitė pati susitvarkys, ją įvykio vietoje paliko vieną. Tada, įvykio vietoje išbuvusios apie 10 minučių, jos išvažiavo iš eismo įvykio vietos.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama S. D. teisme nesutiko, kad iš įvykio vietos ji pasišalino piktybiškai, tačiau teismo nuomone, ji išvykusi iš įvykio vietos pažeidė KET 231.4 p. reikalavimą, kuris nurodo, jog tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis apie įvykį pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba pranešus apie eismo įvykį, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus atvejus, kai policija leido palikti įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui arba jam pačiam. Ištyrus bylos medžiagą, matyti, kad S. D. apie įvykusį eismo įvykį nepranešė policijai, nors akivaizdžiai suprato, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ne tik jos vairuojamas automobilis, bet ir E. L. vairuojamas dviratis, ji ir pati įvykio metu buvo sužeista, jai (mergaitei) 2014-07-31 specialisto išvada Nr. G 1123/14(P-05) (b.l. 44) buvo nustatytas dešinio klubo ir dešinės kojos kelio sumušimas – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. S. D. taip pat nepasiliko eismo įvykio vietoje iki atvyko policijos pareigūnai, mergaitę paliko vieną įvykio vietoje, jai savo kontaktinių duomenų nepateikė. Nors teisme S. D. teigė, kad ji išskubėjo į darbą, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kurie pateisintų tokį jos išvykimą iš įvykio vietos. Kaip matyti, pagal jos paaiškinimą teisme, ji atgal į įvykio vietą sugrįžo palyginti po neilgo laiko tarpo po išvykimo iš įvykio vietos, kai tik pamatė ten vykstančius policijos pareigūnus, kas ir patvirtina, jog nebuvo kažkokių skubių, neatidėliotinų darbų darbe, dėl ko ji negalėjo apie įvykį pranešti policijai ir pasilikti įvykio vietoje iki atvyks policijos pareigūnai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog išvykusi iš įvykio vietos, S. D. neketino atgal ten sugrįžti, t.y. nėra duomenų, kad jos išvykimas iš įvykio vietos buvo tik laikinas. Teisme S. D. taip pat teigė, kad mergaitė ją patikino, kad jai viskas gerai, kad nematė, jog mergaitė būtų sužalota, tačiau teismo nuomone, byloje surinkti kiti įrodymai (specialisto išvada, liudytojų Laurinavičiaus, M. Ž., nukentėjusio asmens paaiškinimai) to nepatvirtina. Kaip matyti, mažametė Laurinavičiūtė, po įvykio buvo šoke, išsigandusi, susitrenkusi kelią ir šoną, jai net pradilo kelnės, mergaitei sveikatos sutrikimas – dešinio kelio ir dešinio klubo sumušimas, buvo iš karto po įvykio diagnozuoti (matyti iš specialisto išvados), dėl ko teismo nuomone, vertindama dviratininkės būklę iš karto po įvykio S. D. turėjo suprasti, kad mergaitės sveikata buvo sutrikdyta. Papildomai teismas vertina tą aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko vasarą, šviesiu paros metu, kas kliūčių tinkamai įvertinti visas eismo įvykio aplinkybes, įskaitant dviratininkės sveikatos būklę po įvykusio eismo įvykio, tikrai nesudarė. S. D. ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą taip pat patvirtina kita (rašytinė) bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5-6), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 7-8), pareigūnų: vyr. patrulės L. B., tyrėjos I. J. tarnybiniai pranešimai (b.l. 10; 11), kur užfiksuotos įvykio aplinkybės, eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 12; 13), pateiktos fotonuotraukos (b.l. 15-23), transporto priemonių, įvykio vietos apžiūros aktai (b.l. 38-40), specialisto išvada (b.l. 44), 2014-09-08 nutarimas dėl administracinės teisenos E. L. atžvilgiu nutraukimo, iš kurio matyti, jog eismo įvykio kaltininke pripažinta mažametė E. L., o kartu S. D. transporto priemonės, susijusios su eismo įvykiu, vairuotoja; vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 54), iš kurios matyti, jog S. D. įvykio metu teisę vairuoti transporto priemonę turėjo (įgijo 1999-11-17). Todėl S. D. baustina pagal ATPK 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė –nuoširdžiai gailisi, atsiprašė.
Šiuo atveju, teismas nelaiko atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. 1 d. 5 p., nes kaip matyti, 2013-10-19 S. D. padarytas pažeidimas – leistino greičio viršijimas, yra kur kas mažesnio pavojingumo ir baigėsi administracinio nurodymo įvykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteista, nutarimo priėmimo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau nebuvo bausta už šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimo padarymo motyvus ir visas įvykio aplinkybes, į tai, kad pažeidėja į įvykio vietą sugrįžo praėjus palyginti nedideliam laiko tarpui, į tai, kad iš dalies jos išvykimą iš įvykio vietos nulėmė ir pačios nukentėjusiosios veiksmai, kuri nurodė, jog jai tuo metu buvo viskas gerai, nors pati buvo šoke, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad yra dirbanti, bet viena augina vaiką, darbe charakterizuojama teigiamai, todėl S. D. už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina bauda, mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo S. D. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes. Kaip matyti, S. D. pažeisdama KET 231 punkto reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, labai gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos, nuo pareigūnų nesislapstė ir eismo įvykio tyrimo neapsunkino, eismo įvykio metu ant jos vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų nepašalino, į įvykio vietą sugrįžo praėjus nedideliam laiko tarpui, pažeidėjos išvykimą lėmė ir pačios nukentėjusiosios veiksmai, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirti mažesnio nei įstatymo sankcijoje numatyto dydžio baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, nes pažeidėja anksčiau nebuvo padariusi itin šiurkščių KET pažeidimų, jai teisė vairuoti yra reikalinga darbe, nes dirba pardavėja-vadybininke, kur ji turi prekes išvežioti klientams, taip pat vienai auginant 5 m. amžiaus vaiką, kuris lanko vaikų darželį, bei vasaros metu nuvykti į darbą, nes tuo metu ji gyvena sode, todėl akivaizdu, kad spec. teisės atėmimas netgi minimaliam, sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams, būtų neproporcinga nuobauda pažeidėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 24 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
S. D. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 2000 Lt (579 EUR) baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.