- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-97-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-012-18-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Atsakovas
- P. Š.
- Ieškovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalies panaikinimo dalyje dėl nekilnojamo turto padalijimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui P. Š. dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutuoktinių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai V. Š. ir P. Š. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu. Ieškovai kartu su prašymu pateikė teismui patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (26-29 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu santuoką tarp V. Š. ir P. Š. nutraukė ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (36 – 38 b. l.).
P. Š. per Šiaulių miesto apylinkės teismą 2012 m. birželio 5 d. pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2A-97-194/2013 dėl nekilnojamojo turto padalijimo (42-43 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą, nutraukė 1985-06-08 Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką tarp P. Š. ir V. Š. bei patvirtino tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (36-38 b.l.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas ir apeliantas P. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad Registrų centro Šiaulių filialas negali atlikti nekilnojamojo turto teisinės registracijos, nes pirmos instancijos teismo sprendime nenustatyta P. Š. priklausanti nekilnojamojo daikto (namo) dalis. Apeliantas paaiškino, kad 1992 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos V. Š. motina padovanojo jai 0,65 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Vėliau, 1993 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. padovanojo motinai K. E. 0,10 dalių to paties gyvenamojo namo. Toliau nurodyta, kad pareiškėjai P. Š. ir V. Š., 1992 m. pradėjo viso namo (duomenys neskelbtini) 0,65 dalies rekonstrukciją ir priestato (duomenys neskelbtini) statybą. Buvo pakeistos grindys, langai, durys, įvestos dujos, pristatyta vonia, pakeista vidaus apdaila, lauko apdaila, pastatytas priestatas, naujai išbetonuotas kiemas. Priestato statybos ir rekonstrukcijos darbai buvo baigti 1996 m. Taip pat buvo atlikta naujai pastatyto priestato teisinė registracija, priestatas ir gyvenamasis namas įregistruotas kaip vienas objektas (duomenys neskelbtini). Po minėtų rekonstrukcijų, taip pat tuometinio bendraturčio V. J. įvykdytų statybų namo antrame aukšte, namo bendraturčiai K. E., V. Š. ir V. J. 1997 m. birželio 17 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo idealių dalių dydžio pakeitimą. Pagal minėtą sutartį V. Š. atiteko 0,56 dalys namo, K. E. 0,07 dalys, V. J. 0,37 dalys. Apeliantas taip pat nurodė, kad V. Š. vardu yra teisiškai įregistruotos 370/600 dalys 0,0600 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, V. Š. vardu įregistruota žemės sklypo dalis yra jų abiejų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgyta santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų. P. Š. nurodė, kad jo vardu teisiškai registruoto nekilnojamojo turto nėra. Paaiškino, kad prieš kreipdamiesi į teismą su Š. sutarė, kad V. Š. asmeninis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės, ir iš santuokinių lėšų. Abu sutarė pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei, kad V. Š. jam perleis konkrečias gyvenamosios paskirties ir rūsio patalpas, dėl bendrai naudojamų patalpų, kiemo statinių ir įrenginių. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė LR CK 4.81 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pasak apelianto, kiekvienam priklausančios namo dalys iš vis nebuvo paskaičiuotos (43 b.l.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, o I instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja mano, kad teismo sprendimas yra tinkamas, nes kiekvienai bylos šaliai tenkantį turto dalis sprendime buvo nurodyta konkrečiu skaičiumi ir kvadratiniais metrais ( b.l. 62).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų procesinio sprendimo ar teismo nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektu šioje byloje tapo šalių santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu, kuriuo patvirtinta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-04-12 sprendimu pareiškimą patenkino, pareiškėjų santuoką nutraukė ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
LR CK 3.53 str. 3dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvę sutuoktiniai privalo aptartį tarpusavio išlaikymo ir kitas būtinas bei privalomas savo turtines teises bei pareigas. Jeigu pateikta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ar teisėtus interesus, teismas netvirtina tokios sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudaro ir pateikia naują sutartį ( LR CK 3.53 str. 4dalis). Taigi, I instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutartį, privalo įsitikinti, kad nėra aplinkybių, numatytų LR CK 3.53 str. 4 dalyje, dėl kurių sutartis negali būti tvirtinama.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-04-04 sprendimu patvirtinęs šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, netinkamai taikė bei aiškinosi šalių - buvusių sutuoktinių tikrosios valios išraiškos įgyvendinimo budus bei priemones. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro pagal pateiktą į bylą VĮ Registrų centras nekilnojamo turto išrašą apie pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotas dalis.
Nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus teisinės registracijos duomenys reikalauja ne tik nurodyti kiekvienam bendraturčiui tenkančio turto dalį kvadratiniais metrais, bet ir idealią turto dalį, kurį privalomai įregistruojama Nekilnojamo turto registre. To reikalauja ir tai numato specialus Nekilnojamo turto registro įstatymas.
Be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktas išrašas iš VĮ Registrų centro rodo, jog dalis nuosavybės teisių į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) yra įregistruota ir ne tik bylos šaliai V. Š. bet ir K. E. bei nuo 2003-02-25 J. D. ir I. D.. K. E. yra įregistruota 7/100 dalys pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7/100 dalys kitų kiemo statinių prie šio pastato (duomenys neskelbtini).
Šalys, gyvendami santuokoje privatizavo iš bendrų santuokinių lėšų žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalis teismas padalino pagal pateiktą sutartį po 185/600 – V. Š. ir P. Š. to žemės sklypo dalis, neįtraukus ir nenurodžius, ar kinta ir kokia yra kitų bendraturčių nuosavybės teisės dalys tame žemės sklype pagal šalių pateiktą sutartį, kurioje yra nurodyta tik P. Š. tenkančio gyvenamo namo pastate turto dalis 28,10 kv.m., ir nėra nustatyta, kokią tai sudaro gyvenamo namo pastato idealią dalį P. Š. ir kokia to pastato dalis idealia dalimi palieka V. Š. ir kaip pasikeitė kitų bendraturčių K. E. ir J. I. D. turto dalys, atsiradus dar vienam to paties nekilnojamo turto dalininkui P. Š.. Dėl pristatymo ar rekonstrukcijos pakitusios nuosavybės teisės dalys į pastatus pirma privalo būti įregistruotos ir įteisintos, o tik po to dalintinos tarp sutuoktinių kartu su kitais to nekilnojamo turto savininkais „in corpore.“ Sutarties tekste, kurią tvirtina teismas tokios nekilnojamo turto tikslios dalys privalo būti nurodytos ir išreikštos aiškiai bei tiksliai, kad ateityje neliktų jokių abejonių dėl tokios sutarties teksto ir šalys turėtų realią galimybę pagal tokį teismo sprendimą tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus lūkesčius: tinkamai valdyti savo nuosavybę ir turėtų realią galimybę savo nekilnojamo turto dalimi laisvai disponuoti. Kaip rodo pateiktas atskirasis skundas dėl pateiktų sutarties sąlygų kyla teisinis ginčas, ir šalys pagal minėta teismo sprendimą negali tinkamai realizuoti savo teisių, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog sutarties, kuri buvo pateikta teismui tvirtinti sąlygos neatitinka įstatymo reikalavimų, ir I instancijos teismui nebuvo pagrindo nutraukti šalių santuoką bendru sutikimu pagal LR CK 3.51 str. 3,54 str. nuostatas, nes nebuvo pagrindo tokią sutartį patvirtinti. Nekilnojamo turto tinkamas padalinimas tarp bendraturčių, kurių tarpe yra ir kiti bendraturčiai be sutuoktinių, gali būti išspręstas ginčo teisenos tvarka pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį ginčo teisenos tvarka, o sutartis, kuri esamu metu buvo pateikta teismui tvirtinti pripažintina ydinga ir šalių valios aspektu, ir dėl jos prieštaravimo daiktinės teisės normoms, todėl I instancijos teismo sprendimas naikintinas ir pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu paliekamas nenagrinėtu. Pašalinus kliūtis, dėl kurių sutartis dėl teisinių pasekmių netvirtintina, šalys vėl gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir pateikti tinkamą, naują sutartį su kitų bendraturčių sutikimu ir aiškiai nurodžius jų visų dalis bendrame turte arba pateikę ieškinį ginčo teisenos tvarka pagal LR 3.55 str.- 3.60 str. nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 str. 1dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 metų balandžio 4 dienos sprendimą panaikinti ir pareiškėjų V. Š. ir P. Š. pareiškimą nutraukti santuoką bendru sutikimu palikti nenagrinėtą.