Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-630-946/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-29
Bylos Nr.
II-630-946/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00417-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Pareiškėjas
E. V.
Kategorijos
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-630-946/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00417-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 22.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Lauritai Žeimei ir Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6411-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24230392045).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6411-2024 E. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. sausio 5 d. 18.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė savitarpio pagarbos, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jo turto saugumui, važiuodamas viaduku ir matydamas kliūtį, gretima juosta važiuojantį ir pradėjusį persirikiuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nestabdė vairuojamos transporto priemonės, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, staigiai pasuko automobilio vairą į kairę pusę, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi greta važiavusį automobilį, dėl to eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 9, 126, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjui skirta 11 Eur dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. balandžio 26 d. buvo gautas pareiškėjo E. V. skundas, kuriame prašoma Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-6411-2024 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skundą motyvavo tuo, kad administracinio nusižengimo byloje nurodyta nusižengimo esmė ir nustatytos įvykio aplinkybės neatitinka realių įvykio aplinkybių. Be kita ko, pagal KET 104 punktą, persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus KET 112 punkte nurodytus atvejus. Iš pridėtų nuotraukų iš eismo įvykio vietos matyti, kad po eismo įvykio jo automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo skiriamosios juostos yra nutolęs daugiau negu 50 cm, dėl to kito automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pusė automobilio stovi ant skiriamosios juostos. Šio automobilio vairuotoja persirikiuodama į kitą juostą neapsidairė, ar šone nėra tokiu pačiu greičiu, ta pačia kryptimi važiuojančio, automobilio ir neįsitikinusi, kad važiavimo juosta yra laisva, staiga, rodydama posūkį, pradėjo rikiuotis ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį ir dėl to įvyko eismo įvykis.

Be kita ko, skunde pareiškėjas nurodo, kad informacija draudimo bendrovei dėl eismo įvykio kaltininko buvo pateikta su kitokiu bylos numeriu (ROIK: 07-24-9613711), dėl ko manytina, kad eismo įvykio žala nėra nustatyta teisingai ir tyrėjas T. P. nesilaiko savo kompetencijos ir šią administracinio nusižengimo bylą ištyrė nesivadovaujant įstatymais (b. l. 3-12).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundžiamą 2024 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad vadovaujantis byloje surinkta medžiaga – vaizdo įrašais, liudytojo parodymais, KET reikalavimų nesilaikė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V..

Be kita ko, pareiškėjo argumentai, dėl tyrimą atlikusio pareigūno nekompetencijos, tyrimo atlikimo ne pagal įstatymus ir dėl neteisingo žalos nustatymo, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Institucija šios kategorijos administracinio nusižengimo bylose žalos nenustatinėja, tai yra civilinis ginčas. Dėl pareiškėjo minimų dviejų įvykio registracijų, pažymėtina, kad iškvietus policijos pareigūnus į įvykį, kurio metu yra apgadinamos transporto priemonės, įvykis yra registruojamas eismo įvykių registre, kuriame skundžiamojo įvykio registracijos numeris yra 07-24-9613711. Eismo įvykių registre yra renkama pirminė eismo įvykio informacija ir sprendžiama tolimesnė tyrimo eiga, pagal nustatytas aplinkybes. Skundžiamuoju atveju, nustatytu aplinkybių pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo byla ROIK: 24230392045.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad pagal KET 101 ir 104 punktus, kitas automobilis turėjo jį praleisti ir rikiuotis už jo, o ne prieš jį, juolab už jo transporto priemonių nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kitas automobilis pažeidė KET ir įvyko eismo įvykis. Tuo momentu negalėjo išvengti eismo įvykio, kadangi nenorėjo, kad už jo važiuojantis automobilis atsitrenktų į jį. Nespėjo panaudoti garsinio signalo. Kito automobilio vairuotojas nubaustas nebuvo. Pareigūnas nurodė, kad „jeigu važinėsi pagal KET, tai tavo mašina visada bus daužoma ir daužoma“. Mano, kad nepažeidė jokių KET. Nebuvo galimybės išvengti eismo įvykio. Iki protokolo surašymo, kai dar nebuvo surašytas galutinis sprendimas ir nustatytas kaltininkas, draudimas jau buvo išmokėjęs kitai vairuotojai pinigus. Policijos pareigūnai 28 dienomis ankščiau pateikė informaciją draudimui, nei buvo nustatytas kaltininkas. Į posėdį atvyko keliomis dienomis ankščiau, nurodydamas, kad tą savaitę posėdyje dalyvauti negalės, tačiau pareigūnas į tai neatsižvelgė. Pakeitė po to datą, kai parašė į e-policiją. Byla nagrinėta jam dalyvaujant. Nieko negalėjo padaryti, bet per galinį veidrodėlį matė kito automobilio šviesas. Kito automobilio šviesas matė netoli, todėl nestabdė savo automobilio. Jo automobilis nepasuko. Liudytojas jam iškart sakė, kad „tu atsitrenkei, tu kaltas“.

Liudytoja Ž. T. (buvusi G.) teismo posėdžio metu nurodė, kad vairavo savo transporto priemonę antroje eismo juostoje ir rodė posūkį persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Žiūrėjo į veidrodį, ar yra tarpas, ar ją kas nors įleidžia įvažiuoti. Buvo atstumas toks, jog lyg įleidžia, lyg ne, todėl ji pristabdė automobilį. Po to, kitas automobilis padarė tarpą, lyg ji galėtų persirikiuoti. Bandant persirikiuoti pamatė, kad tas automobilis atvažiavo labai greitai, kad jos nebeįleisti persirikiuoti. Ji nebuvo įvažiavus į tą juostą ir pasigirdo smūgis į automobilio kairįjį šoną ir suprato, kad į ją atsitrenkė. Ji buvo savo eismo juostoje. Sustabdė automobilį, įjungė avarinį ir išgirdo riksmus. Tie riksmai buvo iš asmens, kuris važiavo pirmąją eismo juosta. Paskui ją važiavęs automobilis sustojo ir pradėjo šūkauti, nes asmuo, kuris atsitrenkė, pradėjo „koliotis“. Asmuo, kuris važiavo už jos automobilio, vairuotojui, kuris į ją atsitrenkė, sakė, kad „nesikoliotų“, kadangi matė, kaip ji bandė persirikiuoti, o jis specialiai pasuko vairą į kairę pusę ir trenkėsi į ją. Asmuo buvo S., kuris neatvyko. Ji išsikvietė policiją ir pareigūnai viską suformino ir tuo viskas baigėsi. Ji vairavo „Volkswagen Passat“. Į dešinę pusę pasuko vairą, į keleivio pusę. Atsitrenkęs vairuotojas paaiškino, kad jis turi registratorių ir pateiks visą medžiagą policijai. Daug aiškinimų nebuvo. Atvykus policijai jis pateikė vaizdo registratoriaus medžiagą, nepripažino savo kaltės. Paskui važiavęs asmuo išlipęs aiškino ir jam, ir jai, jis nurodė, kad pasuko į kairę pusę specialiai, kad ją nublokšti. Tas asmuo pasistatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir atbėgo paaiškinti. Jos automobilio abi dureles keitė. Kadangi gavo atsakymą, kad ji nekalta, ji kreipėsi į draudimą, ji važiavo į servisą ir draudimo bendrovė apmokėjo automobilio tvarkymą. Išlaidų ji asmeniškai nepatyrė. Dėl įvykio aplinkybių su tuo asmeniu bendrauti neteko. Ji rikiavosi, buvo įvažiavusi į eismo juostą, to neneigė, ir kai pamatė automobilį, ji traukėsi į savo juostą. Kadangi kitas asmuo nurodė, kad matė, jog specialiai automobilis į ją trenkėsi, todėl ji kaltės nepripažino. Kai buvo smūgis, mašina gal pariedėjo į priekį kažkiek.

Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis surašė eismo įvykio protokolą. Jam buvo paskirta atlikti tyrimą, kadangi pareigūnai negalėjo nustatyti, kas yra kaltas. Buvo gautas vaizdo registratoriaus įrašas ir jį išanalizavus matyti, kad E. V. automobilis važiuoja pirmąja eismo juosta, yra ir greitis fiksuojamas. Matyti kaip „Volkswagen“ automobilis rodydamas posūkį rikiuojasi į dešinę pusę, E. V. automobilis padidina greitį. Matosi ir vizualiai ir registratoriaus vaizdo įraše – greičio skaičiai kinta, didėja. Susilyginęs, net pats komentuoja, kad „nu, nu, nu“ ir pasuka vairą į kairę pusę, automobilis pakrypsta į kairę pusę ir atsitrenkia į kitą automobilį. Vairuotojas nevykdo pareigos, esant kliūčiai, stabdyti automobilį ir vengti eismo įvykio. Buvo gautas vaizdo įrašas iš Kauno miesto vaizdo kamerų ir taip pat matyti tokia pati situacija, kad automobilis pasuka į kairę pusę ir atsitrenkia į kitą automobilį. Jam išvengti eismo įvykio reikėjo sulėtinti greitį. Savitarpio pagarba ir supratimu grindžiant, KET 4 punkte taip parašyta, kad turi būti savitarpio pagarba ir supratimas kitam eismo dalyviui. Jeigu jis būtų pristabdęs, „Volkswagen Passat“ automobilis būtų persirikiavęs. Tą dieną sąlygos buvo sudėtingos, iš vaizdo įrašų matyti, kad kelio danga yra slidi, yra šlapio sniego. Kadangi automobilių srautas didelis, greitis nėra didelis, galbūt „Wolkswagen Passat“ vairuotoja pradėjo rikiuotis aklojoje zonoje ir nematė E. V.. Tam yra ir garsinis signalas, jei nenori įleisti, bet esant kliūčiai, privalai stabdyti ir vengti eismo įvykio. Šioje situacijoje to nebuvo. Už E. V. nei vienas automobilis nevažiuoja, greitis buvo iki 34 km/h, tai rodo vaido registratorius. Nereikėjo net stabdyti, kadangi įkalnė yra toje vietoje. Dar liudininkas sustojo, kuris, kaip girdisi įraše, komentuoja jog „tu atsitrenkei pats“. Paskui „Wolkswagen Passat“ važiavo ta transporto priemonė. Draudimas užklausė pažymos dėl eismo įvykio ir jis atsako pagal registrą. Registre buvo pažymėta, kad pareiškėjas kaltininkas. Kitaip registre net negali formuoti, kol nepažymi kaltininko. Registre suvedama informacija – eismo dalyviai. Kuris dalyvis kaltininkas pasižymi. Iš eismo įvykių registro tuomet formuoji nusižengimą. Kadangi jis priskirtas pareigūnas, todėl ir rašo, jog atsakingas pareigūnas. Pažymas draudimui sugeneruoja kiti pareigūnai. Jeigu tyrei avariją, tai ir lieka, jog jis atsakingas pareigūnas.

Liudytojas L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis priėmė skundžiamą nutarimą. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, vaizdo įrašus, liudytojų paaiškinimus, buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Sprendimą nulėmė pirmojo vairuotojo – E. V. veiksmai, kadangi jis galėjo išvengti eismo įvykio, o iš vaizdo įrašų matėsi, kad jis tai padarė tyčia, nevengė eismo įvykio, norėjo, kad jis kiltų. Vaizdo įraše matosi, kad jis pagreitėja, neleidžia tyčia įsirikiuoti kitam automobiliui, dar sako „nu, važiuok, važiuok“. Iš kameros vaizdo įrašų matosi, kad moteris rikiavosi palengva. Taip pat ir liudytojas tą patį paaiškino. Liudytojas važiavo iš paskos tai moteriai, kuri rikiavosi, antroje eismo juostoje.

Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo antrąja eismo juosta su drauge, greitis buvo 30-40 km/h, kadangi buvo transporto priemonių srautas. Pamatė, kaip moteris bando persirikiuoti iš lėto, o jai paliekamas tarpas, po to vėl sumažinamas. Kitas automobilis sąmoningai didino greitį ir suko vairą į kairę pusę. Kelio danga buvo gera, nebuvo slidu, neįmanoma, kad būtų sumėtę automobilį. Viskas buvo daroma piktybiškai. Jis važiavo antrąja juosta, už moters, kuri norėjo persirikiuoti. Jis privažiavo, atsidarė langą, kadangi kito automobilio vairuotojas šaukė ant moters, kad ji kalta, jis pasakė moteriai, kad viską matė. Jis toje situacijoje irgi suprastų, kad jam leidžia persirikiuoti. Jis moteriai pasakė, kad viską matė ir paliudys. Vairuotojas pradėjo šaukti. Po to vairuotojas neišlipo iš automobilio. Jis būtų gal nesustojęs, tačiau sustojo, kadangi pradėjo rėkti ant moters. Jis negalėjo sustoti įvykio vietoje, kadangi važiavo antrąja eismo juosta ir būtų susidariusi transporto spūstis, todėl pasistatė automobilį ir grįžo. Ant tilto, pagal KET, automobilis negali sustoti.

Liudytojas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarė eismo įvykio schemą. Pilnai įvykio aplinkybių nepamena. Kiek atsimena, buvo žiema, slidžios kelio sąlygos. Kaip supranta, patrauktas atsakomybėn žmogus, buvo antrasis vairuotojas, vairavo juodą „Opel“ automobilį. Abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys nurodė skirtingas aplinkybės, todėl įvykis perduotas atlikti tyrimą. Paėmė dalyvių paaiškinimus, toliau, ką kelių policiją priėmė, kokį sprendimą, nežino. Kiek atsimena, automobilių prasilenkimas buvo, negali pakomentuoti, nelabai atsimena. Atvyko galbūt po pusvalandžio. Manytų, kad vienas automobilis bandė lenkti, ar nepamatė, ar slydo, kuris nors automobilis. Jis neturi kompetencijos nuspręsti, kuris automobilio vairuotojas yra kaltas. Kitą automobilį greičiausiai vairavo moteris, galimai automobilis buvo baltas. Nepamena aplinkybių, kadangi viskas buvo ganėtinai senai.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą Institucija yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl skundas teismo posėdyje išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje E. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2024 m. sausio 5 d. 18.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė savitarpio pagarbos, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jo turto saugumui, o būtent: važiuodamas viaduku ir matydamas kliūtį, gretima juosta važiuojantį ir pradėjusį persirikiuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nestabdė vairuojamos transporto priemonės, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, staigiai pasuko automobilio vairą į kairę pusę, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi greta važiavusį automobilį, dėl to eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, šiais veiksmais pažeisdamas KET 4, 9, 126, 127 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 104 punkte nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus KET 112 punkte nurodytus atvejus. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Pareiškėjas skunde, o po to ir teismo posėdyje, nesutiko su skundžiamu nutarimu, neigė savo kaltę ir iš esmės nurodė skunde išdėstytas tas pačias aplinkybes, kad dėl eismo įvykio yra kalta transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja, kadangi būtent ji pažeidė KET 101 ir 104 punktus. Vis dėlto, šiuos E. V. teiginius paneigia kitų liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga.

Liudytoja Ž. T. nurodė, kad neneigia to, jog norėjo iš antrosios eismo juostos persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Stebėdama eismo sąlygas bandė tą padaryti. Pirmojoje eismo juostoje važiuojantis automobilis, kaip suprato liudytoja, jai leido persirikiuoti, tačiau vėliau persigalvojo ir pagreitino savo vairuojamos transporto priemonės greitį. Liudytoja grįžo į savo eismo juostą ir pajuto, jog į jos automobilį atsitrenkta. Po eismo įvykio, į ją atsitrenkęs asmuo pradėjo „koliotis“. Liudytojas S. Š. nurodė, kad važiavo antrąją eismo juosta. Pamatė, kaip moteris iš lėto bandė persirikiuoti, šiam veiksmui atlikti jai buvo paliekamas tarpas, o po to jis sumažinamas, tai kartojosi kelis kartus. Kitas automobilis sąmoningai didino greitį ir suko vairą į kairę pusę, kurioje buvo moters vairuojamas automobilis. Viskas buvo daroma piktybiškai. Po eismo įvykio, atsitrenkusio automobilio vairuotojas šaukė ant moters, kad ji yra kalta. Liudytojas T. P. nurodė, kad jam buvo paskirta atlikti tyrimą ir nustatyti eismo įvykio kaltininką. Peržiūrėjus E. V. transporto priemonės registratoriaus vaizdo įrašą nustatė, kad „Volkswagen Passat“ automobilis, rodydamas posūkį, rikiavosi į dešinę pusę, o E. V. automobilis padidino greitį. Įvertinęs šias aplinkybes, nustatė, kad vairuotojas nevykdė pareigos, esant kliūčiai, stabdyti automobilį ir vengti eismo įvykio, kadangi išvengti eismo įvykio, jam tereikėjo sulėtinti greitį. Liudytojas L. S. nurodė, kad įvertinus byloje surinktą medžiagą, vaizdo įrašus, liudytojų paaiškinimus, buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kurį nulėmė E. V. veiksmai, kadangi jis galėjo išvengti eismo įvykio, o iš vaizdo įrašų matėsi, kad jis tai padarė tyčia, nevengė eismo įvykio bei norėjo, kad jis kiltų.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „RMN9581 (1)“ matyti, jog pareiškėjas važiuodamas akivaizdžiai mato antroje eismo juostoje važiuojančią transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri rodydama posūkio signalą nori persirikiuoti prieš jo transporto priemonę. Girdėti, kaip pareiškėjas komentuoja „Nu, nu, nu“, pasuka vairą į kairę pusę, link besirikiuojančio automobilio, o vėliau, pasigirdus susidūrimo garsui, vartoja necenzūrinius žodžius.

Taigi, pareiškėjo nurodyta įvykio versija išsiskyrė nuo skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių ir byloje esančių jas patvirtinančių duomenų. Akivaizdu, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, detaliai ir nuosekliai ištyrė įvykio vietoje surinktus ir pareiškėjo kaltę pagrindžiančius įrodymus, kurių visuma neabejotinai įrodo, jog pareiškėjas nesilaikė KET nustatytų taisyklių. Be kita ko, pareiškėjo kaltę taip pat įrodo ir teismo posėdžio metu liudytojo S. Š. duoti parodymai, kuriuos nuosekliai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai. Visi paminėti duomenys aiškiai ir vienareikšmiai patvirtina skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, su kuriais visiškai sutinka ir teismas.

KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, todėl automobilio vairuotojas, dalyvaudamas eisme, privalo elgtis atsargiai ir pagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Iš surinktų įrodymų akivaizdu, jog transporto priemonei „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bandant persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, prieš pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), E. V. sąmoningai pagreitino savo transporto priemonės greitį ir nesilaikė savitarpio pagarbos, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jo turto saugumui, o priešingai – sąmoningai leido kilti eismo įvykiui. Šių pagrindinių tiesioginių bylos įrodymų pakanka pagrįsti pareiškėjo kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, ir paneigti jo pasirinktą gynybinę versiją apie eismo įvykio eigą.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nei po eismo įvykio, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ikiteisminio tyrimo institucijoje ar teisme, nerodė gailėjimosi dėl savo padaryto nusižengimo, dėl ko galima manyti, jog pastarasis ne visiškai supranta savo padaryto pažeidimo esmę bei galėjusias kilti skaudžias pasekmes.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. E. V. skundžiamu nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn, jam administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK reikalavimų, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino. Skunde išdėstytais motyvais pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, nėra, todėl išdėstytų motyvų pagrindu, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-6411-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24230392045) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 24230392045) grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis