- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- ATP-1050-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07815-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria netenkintas E. P. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 10N-2690373-13 nubausti E. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 10N-2690373-13 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2013-06-14, 16.05 val., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą Lukiškių, J. Tumo-Vaižganto g., Vilniuje, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, keisdamas judėjimo kryptį, privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 106, 169 punktus.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi E. P. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 10N-2690373-13.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ir prašo ją pakeisti. Apeliantas pažymi, kad neneigia pačių pažeidimų, tik prašo situaciją vertinti individualiai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes.
Pasak apelianto, kadangi J. T. - Vaižganto gatvė, į kurią įvažiavo pravažiavęs sankryžą, buvo pilna mašinų, kad netrukdytų pravažiuoti kitiems eismo dalyviams, kuriems užsidegė žalias šviesoforo signalas, jis įsuko į juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Įsukus į A juostą apeliantas pristabdė tikėdamasis, kad kitas vairuotojas, eilei pajudėjus, leis iš A juostos įvažiuoti į bendrą eilę, tačiau nepraleidus, apeliantas nuvažiavo toliau, siekdamas vėl sustojus bandyti patekti į bendrą eilę. Apeliantas pažymi, kad tokiais veiksmais jis siekė išvengti KET pažeidimų ir toliau važiuoti laikantis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kai apeliantas buvo priverstas įvažiuoti į A juostą, jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad nėra maršrutinio ir jokio kito transporto, kuriam jis galėtų trukdyti. Pravažiavęs sankryžą apeliantas įsitikino, kad už jo niekas daugiau nevažiavo. Policijos automobilio, kuris važiavo paskui, apeliantas nepastebėjo, nes už jo sankryžoje stovėjo lengvoji mašina, kuri užsidegus raudonam šviesoforo signalui liko stovėti, o kad pajudėjo policijos automobilis apeliantas nepastebėjo, kadangi jis stovėjo už jo per kelias mašinas. Apeliantas nurodo, kad policijos automobilis važiavo paskui jį (kaip paaiškėjo), todėl jų automobilis taip pat pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau be garso ar kitų perspėjimo signalų (garsinis signalas buvo įjungtas tik pradėjus stabdyti apelianto automobilį). Todėl, pasak apelianto, įvažiuodamas į A juostą, jis buvo įsitikinęs, kad paskui niekas nevažiuoja. Įvažiuodamas į A juostą, automobilio kryptį apeliantas keitė minimaliai (nedarė posūkio, neapsisukinėjo ar pan.), tiek, kiek reikia patekti į kitą juostą, todėl, anot apelianto, susidariusi situacija negali būti vertinama kaip pavojinga situacija, priverčianti kitą eismo dalyvį staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį. Apeliantas sutinka, kad policijos automobilis dėl jo veiksmų turėjo pristabdyti, bet tai negali būti traktuojama, kaip staigus važiavimo krypties ar greičio keitimas esant pavojingai situacijai. Apeliantas pažymi, kad niekas nebuvo priverstas dėl staigaus krypties ar greičio keitimo patirti kokių tai pasekmių, kurios galėtų atsitikti pavojingoje situacijoje atlikus staigius krypties keitimo ar stabdymo veiksmus (pvz. atsitrenkti į bordiūrą ar pan.). Apeliantas pažymi, kad teismas taip pat neįvertino, jog šis pažeidimas susidarė kaip pasekmė susiformavusių eismo sutrikimų piko metu (susidarius kamščiui).
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įvertinant išdėstytus paaiškinimus, jo padaryti pažeidimai negali būti priskiriami prie šiurkščių, tuo labiau, kad juos apeliantas padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, todėl jis mano, kad skirta bauda ir teisių atėmimas yra per griežta bausmė jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad visi pažeidimai padaryti pravažiavus vieną sankryžą, kad vėlesni pažeidimai kilo kaip pasekmė pirmojo (pravažiavimas sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui), ką konstatavo ir teismas savo sprendime, apeliantas mano, kad jo atlikti veiksmai negali būti traktuojami kaip grėsmės sukėlimas eismo saugumui, pavojingos situacijos sudarymas priverčiant kitą eismo dalyvį staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį. Todėl apeliantas mano, kad jo padarytas pažeidimas neatitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties ir galėjo būti taikoma ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis.
Apeliantas pažymi, kad jis pripažįsta patį pažeidimą, kad į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, įvažiavo į A juostą, tačiau taip jis pasielgė tik dėl to, kad Lukiškių ir J. T. - Vaižganto gatvių sankryžoje žalias šviesoforo signalas dega itin trumpai, spėja pravažiuoti vos kelios mašinos, dėl ko susidaro ilga eilė mašinų ir taip pasielgdamas apeliantas buvo tvirtai įsitikinęs, jog pravažiuoti sankryžą tikrai spės nesukeldamas niekam nei grėsmės, nei pavojaus, norėdamas, kad tik pajudėtų Lukiškių gatvėje laukianti mašinų eilė. Jei apeliantas būtų numatęs galimą avarinę situaciją ar kitą bent menkiausią pavojų, jis nebūtų rizikavęs taip elgtis dėl savo ir kitų saugumo, tuo labiau, kad važiavo ne vienas. Pačiame teismo sprendime taip pat konstatuojama, kad apelianto padarytas pirmasis pažeidimas (važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui) sąlygojo kitus pažeidimus (įvažiavimą į A juostą bei trukdžius kitam eismo dalyviui), kurių apeliantas net nenumatė. Todėl apeliantas mano, kad jo padaryti pažeidimai negali būti laikomi padaryti tyčia, kadangi jis tikėjosi, kad neigiamų pasekmių bus išvengta (asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta).
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, kadangi tai formuotų lengvabūdišką pareiškėjo požiūrį į KET reikalavimus, dėl ko nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai ir skunde nenurodytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių galima būtų netaikyti papildomos nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo. Apeliantas pažymi, kad jis yra studentas, neturi savarankiškų pajamų, todėl mano, kad paskirta bauda jam būtų pakankama bausmė už padarytus pažeidimus ir paliktų galimybę, turint teises, lengviau susirasti darbą, gauti pajamų baudai sumokėti, neapsunkinant kitų šeimos narių. Apeliantas labai gailisi dėl savo neatsargių veiksmų. Pažymi, kad nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 124² str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog E. P. 2013-06-14, 16.05 val., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą Lukiškių, J. T.-Vaižganto g., Vilniuje, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, keisdamas judėjimo kryptį, privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 106, 169 punktus.
Policijos pareigūnas D. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-06-14 jam dirbant su patruliu Ž. M., apie 16.05 val. Lukiškių – Tumo-Vaižganto g. pastebėjo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo Gerosios Vilties g. link. Į sankryžą minėtas automobilis įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, policijos pareigūnai įjungę raudonus ir mėlynus švyturėlius nuvažiavo iš paskos. Vėliau automobilis „Toyota“ rikiavosi į maršrutinio eismo juostą, priversdamas pareigūnus staigiai stabdyti bei trauktis dešiniau, bei važiavo A eismo juosta (b. l. 9 ). Policijos pareigūno dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūno, įvykio metu ėjusio tarnybines pareigas ir užfiksavusio daromą teisės pažeidimą, nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėtas policijos pareigūnas būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. parodymus, matyti, kad jis tyrimo metu pirminiame paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, jog mėgino spėti pravažiuoti pro raudoną, pavojingai manevravo, dėl pažeidimo gailisi (b. l. 8). Apklaustas pirmosios instancijos teisme E. P. pripažino, kad padarė KET pažeidimą, pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą, tačiau nurodė, kad yra nubaustas per griežtai, prašė panaikinti institucijos nutarimo dalį dėl vairuotojo teisių atėmimo (b. l. 23). Tuo tarpu skunduose Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui E. P. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad visi pažeidimai padaryti pravažiavus vieną sankryžą, kad vėlesni pažeidimai kilo kaip pasekmė pirmojo (pravažiavimas sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui), jo atlikti veiksmai negali būti traktuojami kaip grėsmės sukėlimas eismo saugumui, pavojingos situacijos sudarymas priverčiant kitą eismo dalyvį staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį. Todėl apeliantas mano, kad jo padarytas pažeidimas neatitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties ir galėjo būti taikoma ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis. Apeliantas sutinka, kad policijos automobilis dėl jo veiksmų turėjo pristabdyti, bet tai negali būti traktuojama, kaip staigus važiavimo krypties ar greičio keitimas esant pavojingai situacijai. Apeliantas mano, kad jo padaryti pažeidimai negali būti laikomi padaryti tyčia, kadangi jis tikėjosi, kad neigiamų pasekmių bus išvengta. Tokia pozicija neigiant padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Apeliaciniame skunde apelianto nurodytos įvykio aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dėl to, jog E. P. staigiai persirikiavo į maršrutinio transporto juostą, policijos pareigūnų automobilis buvo priverstas staiga stabdyti ir mestis dešinėn, tokiu būdu buvo sukelta pavojinga situacija. Priešingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju KET pažeidimai buvo padaryti tyčia, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jis įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ne todėl, kad nepastebėjo signalų kaitos, bet matydamas, jog jam dega draudžiamas šviesoforo signalas, kaip nurodė, siekdamas sumažinti spūstį Lukiškių g. eilėje, taip pat sąmoningai įvažiavo į maršrutinio transporto juostą, kadangi gatvėje jam leistinose eismo juostose buvo daug automobilių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. P. pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d., yra visiškai įrodytas.
Dėl nuobaudos.
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi, kad jis yra studentas, neturi savarankiškų pajamų, todėl mano, kad paskirta bauda jam būtų pakankama bausmė už padarytus pažeidimus ir paliktų galimybę, turint teises, lengviau susirasti darbą, gauti pajamų baudai sumokėti, neapsunkinant kitų šeimos narių. Apeliantas labai gailisi dėl savo neatsargių veiksmų. Pažymi, kad nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.
ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, institucija, pripažinusi apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Šalies argumentai
Apelianto nurodytos aplinkybės (yra studentas, neturi savarankiškų pajamų, turėdamas teises lengviau susirastų darbą, jis nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. E. P. paskirta ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad E. P., jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų teisės pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, vadovaudamasis ATPK 329 str., galės kreiptis į administracinę nuobaudą paskyrusį organą (šiuo atveju į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių), prašydamas sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad E. P. pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.