Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00222-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.; 1.2.4.8.1.; 1.2.21.4.;1.2.22.1.;2.3.6.4.;2.3.6.4.5.

2012m. sausio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjui advokatui V. M., nukentėjusios atstovui advokatui Alfredui Besuspariui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 252 str. 1 d., 253 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2011 m. kovo 15d., apie 15 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose - (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su savo sugyventine S. N. metu grasino ją nužudyti, stovėdamas šalia jos ir laikydamas rankoje peilį, grasino nukentėjusiajai S. N. žodžiais „pirmiausiai vaikas, tu ir aš“, „ žiurke aš vaiką užsiauginsiu pats“ , po to pagriebęs nukentėjusiąją S. N. už plaukų ir nutempęs ją į virtuvę smaugė, tokiu būdu grasino nužudyti S. N., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145str. 1d.

Be to, A. V. 2011 m. kovo 15d., apie 15 val. 35 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose - (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su savo sugyventine S. N. metu, užsukęs nukentėjusiosios S. N. dešinę ranką jai už nugaros ir paguldęs ant lovos laikydamas prispaudęs, padarė jai kraujosruvas odoje dešiniame dilbyje ir dešiniame žaste, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140str. 1d.

Be to, A. V. 2011 m. kovo 15d., apie 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė ir laikė įkaitu vieno mėnesio amžiaus kūdikį V. N., gim. (duomenys neskelbtini), užrakinęs gyvenamojo namo duris, būdamas kambaryje, laikymas V. N. rankose ir įrėmęs peilį jam į šoną už jo atidavimą reikalavo iš valstybės institucijos - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnų atlikti veiksmą- grąžinti jam arklį, kurį galimai iš jo išviliojo nežinomi asmenys.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 252 str. 1 d.

Be to, A. V. 2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo 15 vnt. pramoninės gamybos, 22 kalibro (5,6 mm.) ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami šaudmenų kategorijai, neteisėtai, neturėdamas leidimo juos gabeno į savo namus- (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2011 m. kovo 15 d. juos laikė. Tokiu būdu neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaudmenis.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011m. kovo 15d. susipykęs su nukentėjusiąja, su broliu išgėrė alaus, po to nuėjo pas draugą ir gėrė vyną. Išgėręs alkoholį, grįžo namo. Dėl girtumo nepamena visų aplinkybių. Būdamas virtuvėje, pamatė per langą lipantį policijos pareigūną, todėl policijos pareigūnui pasakė, kad neliptų per langą, nes nužudys vaiką ir pats nusižudys. Tuo metu prisimena, kad vienoje rankoje laikė peilį, o kitoje - sūnų. Peilį pasiėmė tada, kai pamatė per langą lipantį policijos pareigūną. Peilį pasiėmė dėl to, kad buvo išsigandęs, kad gali iš jo paimti vaiką. Policijos pareigūnas į namo vidų nelindo, gal dėl to , kad pasakė, kad nužudys vaiką. Būdamas namo viduje sekė langus ir duris , kad pro juos niekas neįlįstų. Kažkuriuo tai momentu su policijos pareigūnais pradėjo kalbėti apie arklį. Apie arklį pradėjo kalbėti dėl to, kad jį apgavo čigonas, sukeitė jo arklį į prastesnį. Todėl būdamas kambaryje iš policijos pareigūno reikalavo, kad jam atvestų jo arklį. Pareigūnams pažadėjus atvesti arklį, atkabino duris ir leido jiems įeiti į vidų, padavė jiems vaiką. Kažkuriuo tai momentu iš dėžutės, kuri buvo ant spintos, išėmė du ar tris šovinius ir numetė juos ant palangės, grasindamas tuo, jog turi šovinių ir gali juos panaudoti. Kada įsigijo šovinius tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Jo prašymu šovinius atvežė Simos brolis Gintas. Nežinojo, kad šiems šoviniams laikyti reikia leidimo. Nepamena, kad prieš Simą būtų naudojęs fizinį smurtą, ją mušęs, smaugęs. Mano, kad Simą galėjo sužaloti kas nors kitas.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusi S. N. parodė, kad 2011 m. kovo 15 d., apie 15 val. 30 min., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. V., kuris buvo neblaivus. Tuo metu namuose ji buvo kartu su savo sūnumi V. N. ir A. V. broliu I. V.. Grįžęs namo, A. V. pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad ji naudojasi internetu savo mobiliajame telefone. Jai A. V. liepė duoti jam savo mobilaus ryšio telefoną. Po to, A. V. pagriebė jai už plaukų ir pradėjo tempti ją link žemės, nutempė į virtuvę ir parvertęs ją ant lovos, pradėjo smaugti, paėmęs abiem rankomis spaudė jai žandikaulį. Tačiau ji išsilaisvino nuo A. V. ir nubėgo į miegamąjį, kur buvo padėjusi ant lovos kūdikį. Paskui ją į miegamąjį atėjo ir A. V.. Paėmęs jai už dešinės rankos, ėmė ranką laužti už nugaros, liepdamas atiduoti jai telefoną. Po to kaltinamasis parvertęs ją ant lovos miegamajame, pradėjo vėl smaugti. Ji labai išsigando, nes A. buvo stipriai suėmęs už kaklo. Tuomet suprato, kad A. V. nori ją nužudyti. Smaugdamas A. V. šaukė, kad „žiurke, aš vaiką užsiauginsiu pats“. Ji šaukėsi pagalbos. Po keleto minučių į kambarį, kuriame buvo ji su A. V., atėjo A. V. brolis A. V. su mama M. V.. Ji tada A. V. ir M. V. prašė, kad ją gelbėtų, kad kviestų policiją, nes jis ją užmuš. Tada A. atsistojo nuo lovos ir savo brolį A. bei mamą išstūmė pro lauko duris ir jas užkabino iš vidaus. Po to, A. V. pasiėmė peilį iš virtuvėje esančios spintelės ir laikydamas jį prie jos, pasakė jai „pirmiausiai vaikas, po tu ir aš sau pasidarysiu galą“. Tada ji vėl pradėjo šaukti pagalbos. Po keleto minučių ji išgirdo prie lauko durų A. V. senelio A. D. balsą. Tada A. V. nuėjo prie durų ir jas atkabino. Kai A. atkabino duris, ji prasmuko pro Antaną ir išbėgo į lauką. Kūdikį paliko kambaryje dėl to, kad būtų nesugebėjusi greitai jo aprengti, kad galėtų kartu su juo išbėgti į lauką. Kai ji išbėgo į lauką, A. vėl užsikabino duris iš vidaus ir nieko į vidų namo neįsileido. Ji būdama lauke, pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Vienas pareigūnas bandė į namo vidų patekti pro virtuvės langą, esantį iš kiemo pusės. Ji matė, kad tuo metu A. būdamas virtuvėje laikė vienoje rankoje kūdikį, o kitoje - peilį. Girdėjo kaip A. šaukė, kad niekas nelįstų vidun, nes jis papjaus vaiką ir po to pasidės pats save į vietą. Tada policijos pareigūnas S. A. nelipo vidun. Po to dar atvažiavo daugiau policijos pareigūnų, kurie prašė pas Antaną, kad jis grąžintų motinai vaiką ir jam nieko nedarytų. Ji pati taip pat prašė pas Antaną, kad jis įsileistų ją vidun ir grąžintų jai vaiką. Tačiau A. nieko nenorėjo girdėti. Ji girdėjo kaip A. reikalavo iš policijos pareigūnų, kad jie jam grąžintų arklį, kurį iš jo išviliojo romų tautybės žmonės. Ji girdėjo, kaip A. sakė, kad jam policijos pareigūnai atiduotų jo arklį, nes kitaip jis nužudys vaiką, paskui nusižudys pats. Įvykio metu patyrė stresą, pablogėjo sveikata, dvasiškai išgyveno, patyrė didelį baimės jausmą, jausdama atsakomybę už mažametį vaiką, kuris įvykio metu taip pat nukentėjo, prašo priteisti už neturtinę žalą 20000Lt.

Liudytojas R. L. (duomenys neskelbtini) seniūnijos policijos inspektorius parodė, kad buvo gauta informacija, kad A. V. grasino nužudyti vaiką, todėl situacijai spręsti buvo itin atidžiai pasiruošta, informuoti Kauno AVPK vadovybė. Atvažiavęs kartu su policijos pareigūnu S. A. į įvykio vietą pas V.s, pro atsidarytą virtuvės langą, pastebėjo, kad kambaryje stovi A. V., kuris kaire ranka laikė apglėbęs kūdikį, o dešinėje rankoje laikė peilį, kurį buvo įrėmęs kūdikiui į šoną. Jam ir S. A. pamėginus užmegzti pokalbį su A. V., pastarasis jiems liepė nesiartinti prie lango, bei durų, visaip plūdo sugyventinę, bei pareiškė kad jeigu eis pareigūnai artyn, nužudys sūnų ir save. Apraminus A. V., pokalbyje A. V. pareiškė, kad policininkai jam turi pristatyti arklį, kurį čigonai iš jo apgaule išviliojo, bei pažadėjo, kad po arklio pristatymo vaiką paleis gyvą, bei pats pasiduos policijos pareigūnams. Iš kalbos jis jautė, kad A. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis matė, kaip A. V. atsinešė iš kito kambario ir ant palangės numetė kelis šovinius, bei sakė turintis šautuvą, kuriuo iššaudys policijos pareigūnus, naujagimį po to ir save. A. V. rankose ginklo neturėjo. Anksčiau buvo kalbų, kad A. V. turi šautuvą, ši informacija buvo tikrinama, bet nepasitvirtino. Jis matė, kaip išsiėmęs iš spintelės stalčiaus galąstuvą, A. V. pasigalando peilį.

Liudytojas S. A. parodė, kad matė jog A. V. stovi kambaryje ir kaire ranka laiko apglėbęs kūdikį, o dešinėje rankoje peilį. Jiems A. V. liepė nesiartinti prie lango, durų, visaip plūdo sugyventinę, bei pareiškė, kad jeigu eis pareigūnai artyn, nužudys sūnų ir save. Taip pat A. V. pasakė, kad policininkai jam turi pristatyti arklį, kurį čigonai iš jo apgaule išviliojo, bei pažadėjo, kad po arklio pristatymo vaiką paleis gyvą, bei pats pasiduos policijos pareigūnams. Iš kalbos jautėsi kad A. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio

Liudytojas D. Ž. parodė, kad priėjęs prie lango pradėjo aiškintis su A. V. priežastis, dėl ko jis negražina vaiko. A. V. reikalavo arklio. Jis pasakė, kad jam čigonai sukeitė gerą arklį į blogą, t.y. jį apgavo ir dabar negrąžino jo arklio. Tada jis A. V. pasakė, kad jis turi parašyti pareiškimą dėl arklio, ir per langą, prie kurio jis stovėjo, atidarytą orlaidę įmetė lapą popieriaus, kad jis galėtų parašyti pareiškimą. Tačiau A. V. nerašė. Būdamas prie lango matė, kad A. V. rankose laiko kūdikį ir peilį. Peilis buvo ne stalinis. Peilio geležtis buvo apie 10 cm. Peilį jis laikė už rankenos, tai geležtėm į apačią, tai viršų. Peilio padėtys vis keisdavosi. Tačiau jis peilį visuomet matė A. V. rankose. Bendraujant su A. V. jautė jis, kad jo kalbos tonas pakeltas, kad jis yra susierzinęs, piktas, agresyvus, grubus, besikeičiančiomis emocijomis. A. V. pastoviai reikalavo, kad jam grąžintų arklį ir tik tuomet jis atiduos kūdikį. Taip pat rėkė, jei kas nors bandys eiti vidun, papjaus vaiką, ir pats pasipjaus.

Liudytojas D. J. - Prienų rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas parodė, kad matė, kad A. V. laikydamas kūdikį, taip pat rankoje laikė ir peilį. A. V. kūdikį laikė nesaugiai, kūdikio galva vis nusvirdavo nuo A. V. rankos. Kalbantis su A. V., jis pastoviai reikalavo, kad jam grąžintų arklį ir tik tuomet jis atiduos kūdikį. A. V. reikalavimus girdėjo nemažiau dešimt kartų. A. V. į jo prašymus nusiraminti ir grąžinti motinai vaiką nekreipė jokio dėmesio, o ištisai reikalavo arklio mainais į kūdikį. Taip pat rėkė, jei kas nors bandys eiti vidun, papjaus vaiką, ir pats pasipjaus.

Liudytojas A. K.- Prienų rajono PK viršininkas parodė, kad priėjęs prie lango, kuris yra iš kiemo pusės, prie lauko durų, bandė bendrauti su A. V., kuris ant rankų laikė kūdikį. Pakaitomis kalbėjo su A. V. tai jis, tai D. J.. Jis matė, kad A. V. laikydamas kūdikį, taip pat rankoje laikė ir peilį. Peilis buvo ne stalinis. Peilio padėtis vis keisdavosi. Tačiau jis peilį visuomet matė A. V. rankose. Taip pat matė, kad A. V. kūdikį laiko nesaugiai, kūdikio galva vis nusvirdavo nuo A. V. rankos. Kalbantis jam su A. V., jis pastoviai reikalavo, kad jam grąžintų arklį ir tik tuomet jis atiduos kūdikį. A. V. į jo ir D. J. prašymus nusiraminti ir grąžinti motinai vaiką nekreipė jokio dėmesio, o ištisai reikalavo arklio mainais į kūdikį. A. V. šaukė, kad jis visus mato ir seka ir, kad niekas nebandytų eiti į namo vidų.

Liudytoja M. V. parodė, kad 2011 m. kovo 15 d., atėjusi į kambarį, kuriame buvo Sima, pamatė miegamajame ant lovos gulintį kūdikį, o šalia jo ant šono gulėjo Sima. A. tuo metu laikė užsukęs Simai ranką už nugaros. Ji matė, kad tuo metu Sima laikė rankoje telefoną. Ji jautė, kad A. buvo neblaivus. Tada A. jai ir jos sūnui Albinui liepė išeiti iš kambario. Ji paklausė kas čia vyksta. A. jai pasakė, kad nieko ir ji išėjo.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2011 m. kovo 15 d. pas jį įnamus atėjo A. V. ir atsinešė vyno. Abu su A. V. išgėrė vyną. Po to, jis staiga atsistojo, nieko nesakė ir išėjo iš jo namų. Jis net nesuprato dėl ko jis išėjo. A. V. nebuvo girtas. Tos dienos vakare jam kažkas iš kaimynų pasakė, kad A. V. išvežė policija.

Liudytojas G. U. parodė, kad jis A. V. pažįsta apie du metus. Jis susipažino nuo tada, kai A. V. pradėjo bendrauti su jo sese S. N.. Daugiau nei prieš metus laiko, jam būnant pas savo motiną Kazlų Rūdos sav., Plutiškių sen., Gabių k., atvažiavo Sima kartu su A. V.. Tuo metu jis buvo į kaimą atsivežęs pneumatinį šautuvą.A. V. pamatęs šį šautuvą taip pat užsimanė, kad jis jam tokį parvežtų. Jis šį šautuvą pirko Lenkijoje, turguje. Jam A. V. davė apie 70 litų. Būdamas L. jis nupirko Antanui pneumatinį šautuvą. Šautuvą su šoviniais nuvežė A. V. į namus. Daugiau jokių šovinių niekada jis A. V. nesiūlė ir jam nevežė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. V. parodė, kad 2011-03-15 A. D. priklausančio mano kambaryje mušė savo draugę S. N. , buvo paėmęs savo sūnų Vaidą. Parodė ant spintos vietą, kur laikė šovinius, palangę ant kurios numetė šovinius ir paaiškino, kad šovinių viso buvo penkiolika, juos pirko turguje. Atidaręs spintelės stalčių parodė peilį, kurį laikė rankose laikydamas vaiką. ( t.1., b. l. 142-143).

Savo parodymus S. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1., b. l. 52-55).

Nukentėjusios ir A. V. akistatos metu S. N. patvirtino savo parodymus (t.1, b. l. 73-76).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad S. N. atpažino peilį, kurį A. V. buvo prirėmęs prie V. N. (t.1, b. l. 43-44).

Iš 2011-04-21 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad S. N. atpažino peilį, kuriuo jai grasino A. V. (t.1, b. l. 62-63).

Liudytojos G. U. ir A. V. akistatos metu G. U. patvirtino savo parodymus (t.1, b. l. 120-121).

Iš 2011-03-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta peilis, šoviniai ir galąstuvas.(t.1, b. l. 10-26).

VTMT Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 178/11(06) nurodyta, kad S. N. padaryta kraujosruva odoje dešiniame dilbyje ir dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasakoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b. l. 65-66).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2011-04-11 specialisto išvadoje Nr. 52-16-IS1-77 konstatuota, kad tirti pateikti 15 vnt. šovinių (13 šovinių dėžutėje ir 2 šoviniai voke) yra pramoninės gamybos, 22 kalibro (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai. Jie yra skirti įvairių modelių 22 ( 5,6 mm) kalibro pistoletams, revolveriams, karabinams ir šautuvams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai priskiriami šaudmenų kategorijai. Šoviniai šaudymui tinkami. (t.1., b. l. 39-40).

Iš 2011-05-11 apžiūros protokolo matyti, kad galąstuvas yra juodos spalvos, stačiakampio formos, 5x15 cm dydžio. (t.1, b. l. 27-29).

Iš 2011-04-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peilis, paimtas iš įvykio vietos, yra 19,5 cm ilgio. Peilio geležtė 8 cm ilgio, 1,8 cm pločio. Geležtė yra pilkos metalo spalvos. Ant geležtės yra užrašas TIPO. Peilio rankena yra 11,5 cm ilgio, 1,5 cm pločio, 1,5 cm storio. Peilio rankena yra sutvirtinta trimis kniedėmis. (t.1, b. l. 56-58).

Surinktų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus ir štai dėl ko. Visus nusikaltimus vienija tas pats laikas ir nusikaltimo padarymo vieta. A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, grasino nužudyti S. N.. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. V. kambaryje stovėjo šalia S. N., laikė rankoje peilį ir pasakė „ pirmiausia vaikas, tu ir aš“, „žiurke, aš vaiką užsiauginsiu pats“. Po pasakytų žodžių kaltinamasis tempė nukentėjusiąją už plaukų į virtuvę, kur ją smaugė. Kadangi kaltinamasis nepamena visų įvykio aplinkybių dėl girtumo, todėl teismas remiasi nukentėjusios parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusioji buvo nuosekli tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ji vienodai paaiškino visas bylos aplinkybes, todėl netikėti jos parodymais, teismas neturi pagrindo. Nukentėjusios parodymais nustatyta, kad girtas A. V. pradėjo jai priekaištauti dėl nereikšmingų dalykų , po to pradėjo tempti už plaukų, smaugti, spausti žandikaulį, laužė ranką už nugaros. Smaugdamas sakė „žiurke, vaiką užsiauginsiu pats“. Po to, kai nukentėjusioji bandė pabėgti, A. V. ją įstūmė į miegamąjį ir pasakė „ pirmiausia vaikas, tu ir aš“. Jo pasakytus žodžius teismas supranta kaip grasinimą nužudyti, kurį turėjo realias galimybes įvykdyti. Įstatymas numato, kad objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas. Ištyręs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad grasinimas buvo išsakytas nukentėjusiajai tiesiogiai ir buvo realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai patvirtina kaltinamojo išsakyti žodžiai, rankoje laikytas peilis, kurio netinkamas panaudojimas yra pavojingas žmogaus gyvybei. Nukentėjusioji grasinimą suprato kaip realų, nes buvo fiziškai silpnesnė už nukentėjusįjį, išsigando dėl savo ir kūdikio gyvybės, kaltinamasis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, grasinimą galėjo netrukdomai įgyvendinti, nes rankoje turėjo peilį. Kaltinamasis suvokė, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę, ir to siekė, tai yra, padarė nusikaltimą tiesiogine tyčia. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 145 str. 1d.

Taip pat, bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo. Nukentėjusios parodymais nustatyta, kad kaltinamasis jai buvo užsukęs ranką už nugaros, laikydamas ją prispaudęs prie lovos, padarė kraujosruvas odoje dešiniajame žaste. Netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, juos S. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatos su kaltinamuoju metu. Tai, kad S. N. buvo sužalota patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kraujosruva odoje dešiniame dilbyje ir dešiniame žaste padaryta mažiausia dviejų trauminių poveikių pasekoje. Teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad A. V. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1d.

Be to, byloje pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. V. pagrobė ir laikė įkaitu vieno mėnesio amžiaus kūdikį V. N., gim. 2011-02-14. Tuomet, kai S. N. pabėgo nuo smurtaujančio kaltinamojo, šis užrakino iš vidaus namo duris ir nieko į vidų neįsileido. Paėmęs ant rankos kūdikį, buvo įrėmęs peilį kūdikiui į šoną. Peilio iš rankų nepaleido, pastoviai jį laikė vienoje ar kitoje padėtyje. Vienu momentu kaltinamasis peilį galando. Laikydamas kūdikį ir įrėmęs jam peilį, jis reikalavo iš policijos – valstybės institucijos , kad policijos pareigūnai atliktų veiksmą – grąžintų jam arklį. Gelbėti kūdikio buvo atvykusios gausios policijos pareigūnų pajėgos, kurios kelias valandas vedė pokalbį su kaltinamuoju, visaip bandė jį įkalbėti gražiuoju įsileisti ir atiduoti kūdikį motinai S. N.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. L., S. A., D. Ž., D. J., A. K. bei nukentėjusioji S. N.. Esant tokiom aplinkybėm, teismas laiko, kad nustatyta, kad A. V. suvokė, kad neteisėtai atimdamas kūdikiui laisvę reikalauja iš institucijos atlikti tam tikrą veiksmą- grąžinti arklį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Jis savo tikslą pasiekė, nes policijos pagalba buvo rastas arklys ir jam grąžintas. Tokiu būdu jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 252 str. 1d.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. V. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo 15 vnt. šovinių, kuriuos neturėdamas leidimo gabeno į savo namus ir neteisėtai, neturėdamas leidimo juos laikė. Specialisto išvada nustatyta, kad 15 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 22 kalibro(5,6mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai. Jie yra skirti įvairių modelių 22 (5,6 mm) kalibro pistoletams, revolveriams, karabinams ir šautuvams. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai priskiriami šaudmenų kategorijai. Šoviniai šaudymui tinkami. Kaltinamais aiškino, kad šovinius jam atvežęs S. N. brolis G. U.. Tokie jo parodymai vertinami kritiškai, nes liudytojo G. U. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo prašymu jam buvo nupirktas pneumatinis šautuvas ir šiam šautuvui skirti šoviniai. Tačiau pas kaltinamąjį namuose rasti šoviniai yra kitokios paskirties, tai yra - šaudmenys. Atitinkamo leidimo laikyti šovinius, kaltinamasis neturėjo, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 253 str. 1d.

Nukentėjusioji S. N. pareiškė 20000Lt. civilinį ieškinį už neturtinę žalą. Civilinio ieškinio dydį sudaro dvasiniai išgyvenimai, sveikatos pablogėjimas, fizinis skausmas, pergyvenimai, baimės jausmas. Nurodo, kad labai pergyveno dėl vaiko, kai A. V. jį laikė įkaitu. teismo nuomone, toks civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai. Tai reali neturtinės žalos suma, kurią turėtų atlyginti kaltas asmuo, dėl to ką išgyveno nukentėjusioji su mažamečiu vaiku.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. V. padarė keturis tyčinius nusikaltimus: du nesunkius, vieną sunkų, vieną apysunkį.

Nusikalto pirmą kartą. Du kartus baustas administracine tvarka. Seniūnijoje charakterizuojamas patenkinamai. Dirbo pas ūkininkus atsitiktinius darbus.

Lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į sunkinančią aplinkybę, kuri turėjo lemiamą reikšmę darant nusikaltimus, kaltinamajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, artima vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1d., 140 str. 1d., 252 str. 1d., 253 str. 1d. ir nuteisti:

pagal LR BK 145 str. 1d. laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams;

pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės atėmimu 3 ( trims) mėnesiams;

pagal LR BK 252 str. 1d. laisvės atėmimu 5 ( penkeriems) metams;

pagal LR BK 253 str. 1d. laisvės atėmimu 1( vieneriems ) metams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d.1p.už BK 252 str. 1d. paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su kitomis bausmėmis, paskirtomis už veikas, numatytas LR BK 145 str. 1d., 140 str. 1d. ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimo 5 ( penkerius) metus.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 3d. prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėti bausmę pagal LR BK 253 str. 1d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkerius) metus ir 6 ( šešis) mėnesius.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012m. sausio 30d.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011m. kovo 15d. iki 2012m. sausio 30d.

Priteisti iš nuteistojo A. V. 20000 ( dvidešimt tūkstančių) Lt. už neturtinę žalą nukentėjusiajai S. N..

Daiktinius įrodymus : galąstuvą, du peilius sunaikinti kaip menkaverčius ( LR BPK 94 str. 1d.4p.).Dešimt šovinių saugomų Prienų rajono Policijos komisariate perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie LR Vidaus reikalų ministerijos. ( LR BPK 94 str. 1d. 2p.).

Nuosprendis per 20dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.