- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-449-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44421-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gerusa“, uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gerusa“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerusa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerusa“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gerusa“ 484 Eur skolos, 36,40 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Saulės spektras“ sudarė sutartį–užsakymą Nr. S 014293, kurios pagrindu pradinis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovei reklamos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius suteikė atsakovei paslaugų už 484 Eur sumą ir išrašė PVM sąskaitas–faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. Ieškovė 2017-11-15 su pradiniu kreditoriumi UAB „Saulės spektras“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 456 ir jos priedą Nr. 16, kurių pagrindu pradinis kreditorius UAB „Saulės spektras“ perleido 484 Eur dydžio reikalavimą ieškovei bei kitas su pradiniu reikalavimu susijusias papildomas teises. Kadangi atsakovė nesumokėjo užmokesčio už suteiktas prekes, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 36,40 Eur materialiąsias palūkanas, paskaičiuotas iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-15 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB REIKALAVIMAS.LT iš atsakovės UAB „Gerusa“ skolą už suteiktas paslaugas – 484 Eur, materialiąsias palūkanas – 36,40 Eur, skolos išieškojimo išlaidas – 40 Eur, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 560,40 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas – 258 Eur.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Gerusa“ pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, panaikinti preliminarų sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad atsakovė jokių paslaugų iš ieškovės ar pirminio kreditoriaus nepirko. Pradinis kreditorius buvo siūlęs pirkti jo paslaugas – paskelbti reklaminio turinio informaciją interneto puslapyje. Atsakovė derėjosi su ieškove, atsakovei buvo išsiųsta užsakymo forma. Atsakovės atstovas, pasirašydamas nurodė, jog nėra sutarties sąlygų. Šalys sutarė, jog sutartis bus pasirašoma, kai bus pateiktos visos sutarties sąlygos. Pažymėjo, jog apie tai, jog užsakymą ieškovė vertino kaip sutarties pasirašymą ir jos įvykdymą, atsakovė sužinojo iš teisminių dokumentų. Atsakovės ketinimas sudaryti sutartį nereiškia, jog sutartis buvo sudaryta, nes negavusi iš ieškovės sutarties sąlygų, atsakovė suprato, jog ieškovė neketina jų atskleisti ir sudaryti sutarties. Iki teismo procesinių dokumentų gavimo atsakovė nebuvo gavusi jokių sąskaitų iš ieškovės, todėl nežinojo apie jų egzistavimą. Iš užsakymo negalima spręsti apie sumas, kurias atsakovė būtų įsipareigojusi mokėti, nėra mokėjimo terminų, todėl ieškovės teiginiai apie pradelstus mokėjimo terminus, delspinigius yra nepagrįsti. Vykstant deryboms riba dėl ofertos ir akcepto dažnai išsitrina, nes šalys dažnai apsikeičia savo pasiūlymais, todėl sprendžiant klausimą, ar sutartis jau buvo sudaryta, klasikinė ofertos – akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, kur akceptas. Jei viena šalis pareiškia, kad sutarties nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų arba, kol bus atitinkamai įforminta sutartis, ji ir laikoma nesudaryta iki šių sąlygų įvykdymo. Atsakovė nurodė, jog nėra pateiktos visos sutarties sąlygos, todėl sutartis negalėjo būti laikoma sudaryta iki šios sąlygos įvykdymo. Neįvykdžius sąlygos dėl sutarties sąlygų pateikimo laikytina, jog sutartis liko nesudaryta, o derybos nutrūko.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
7. Nurodė, jog pasiūlymą atsakovė gavo liepos mėnesį, o pasirašytą užsakymą atsiuntė 2016-08-22, kartu atsiuntė sutarčiai vykdyti reikalingus logotipus, kurie turėjo būti talpinami skelbimuose. Elektroniniame laiške atsakovė nurodė – „Sutartis“, tuo parodydama, jog suvokia siunčiamo dokumento esmę. Be to, atsakovė teiravosi, kada bus pradėtos vykdyto paslaugos ir gavo atsakymą, jog nuo 2016-08-27. Užsakyme atsakovė pažymėjo, jog nėra bendrųjų sutarties sąlygų, tačiau jomis nėra vadovaujamasi ir atsakovė, klausdama dėl paslaugų teikimo termino, neprieštaravo ir nereikalavo bendrųjų sutarties sąlygų. Užsakyme yra detaliai aptartos visos būtinos susitarimo sąlygos: mokėjimai, tvarka, terminai, todėl dėl esminių susitarimo sąlygų buvo susitarta. Sąskaitos buvo siunčiamos atsakovės nurodytu elektroniniu adresu, tuo pačiu, kuriuo buvo atsiųstas užsakymas, todėl atsakovė negalėjo negauti ir nežinoti apie sąskaitas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-26 sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 preliminarų sprendimą, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-51576-820/2017 (2017 metų bylos Nr. 2018 metais pakeistas į Nr. e2-10078-820/2018), pagal ieškovės UAB REIKALAVIMAS.LT ieškinį atsakovei UAB „Gerusa“ dėl skolos priteisimo, bei priteisė ieškovei UAB REIKALAVIMAS.LT iš atsakovės UAB „Gerusa“ papildomas bylinėjimosi išlaidas – 285 Eur.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad ieškovė ir atsakovė, pasirašydamos Sutartį, išreiškė valią ją sudaryti Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tą patvirtino parašais. Sutartis ieškovės buvo įvykdyta tinkamai, nes atsakovė neįrodinėjo netinkamo paslaugų suteikimo. Sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Teismas nustatęs, jog pagal Sutartį šalys sutarė, jog paslaugų kaina yra 484 Eur, sprendė, jog atsakovės nesumokėta skola už suteiktas paslaugas – viso 484 Eur, pagrįstai priteista ieškovei iš atsakovės preliminariu sprendimu (CK 6.38, 6.53, 6.63, 6.101 str., 6.716 str.).
10. Teismas sprendė, jog nustačius, kad preliminariu sprendimu pagrįstai priteista pagrindinė prievolė, pagrįstais laikytini ir išvestiniai reikalavimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gerusa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2017-12-15 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1 Tarp šalių įvyko ginčas dėl sutarties tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarymo fakto buvimo. Pradinis kreditorius siūlė atsakovei pirkti jo paslaugas ir prisijungimo būdu sudaryti rašytinę tokio pobūdžio sutartį. Pradinis kreditorius yra parengęs savo sutarties sąlygas, prie kurių siūlo užsakovams prisijungti. Byloje nėra ginčo, kad šias sąlygas sudaro ne mažiau kaip du dokumentai: sutartis – užsakymas ir bendrosios sutarties sąlygos. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius atsiuntė pasirašymui tik dalį sutarties dokumentų – blanką, įvardintą „Sutartis – užsakymas“. Jį pasirašydamas atsakovės įgaliotinis pastebėjo, kad nėra pridėtos bendrosios sutarties sąlygos. Apie tai atsakovės įgaliotinis pažymėjo „sutarties – užsakymo“ blanke ir informavo pradinį kreditorių. Atsakovės įgaliotinis parodė, kad šalys sutarė, jog sutartis bus galutinai sudaryta, kai atsakovei bus pateiktos visos sutarties sąlygos – kai bus atsiųstos pradinio kreditoriaus parengtos sutarties sąlygos. Pradinis kreditorius sutarties sąlygų (paslaugų teikimo taisyklių) taip ir neatsiuntė, todėl sutartis liko nesudaryta.
11.2 Teismas, vertindamas, kad atsakovė neapmokėjo už paslaugas ir pažeidė terminą, neatsižvelgė į tai, kad: 1) sutarties blanke, kurį teismas laiko išsamiu, nėra jokių apmokėjimo terminų, o blanko datas galima interpretuoti tik žinant kontekstą (bendrąsias sutarties sąlygas); 2) kai kurios sąskaitos atsakovei iš viso nebuvo išsiųstos (bent jau į bylą nepateikta tokių įrodymų). Ieškovė nurodo, kad sąskaitos siųstos el. paštu, bet pateikia tik du el. laiškus, kur nurodyta, kad yra siunčiamos sąskaitos Nr. SSPEK 0085145 ir SSPEK 0086474. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie kitų sąskaitų išsiuntimą, net nėra pridėta el. laiškų kopijų. Todėl teismas neteisingai tvirtina, kad atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti apie laiškų negavimą, jei pati ieškovė tokių laiškų nepateikia.
11.3 Pradinio kreditoriaus vienašaliu sprendimu suteiktos paslaugos, kurių atsakovė neprašė ir dėl kurių nesusitarė, nesukuria atsakovei prievolės už tai mokėti. Pradinis kreditorius yra savo tinklapio tvarkytojas ir atsakovė nesikiša į jo sprendimus, kokią informaciją ir kada ten skelbti.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB REIKALAVIMAS.LT atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Gerusa“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
12.1. Sudaromos sutarties sąlygos su atsakove buvo derinamos, pasiektas susitarimas dėl užsakomos paslaugos, jos kainos ir apmokėjimo tvarkos. Taigi, atsakovė nepagrįstai teigia esą jai buvo pasiūlyta sudaryti sutartį prisijungimo būdu. Sutarties–užsakymo turinys buvo individualiai derinamas su atsakove bei susitarimas dėl teikiamos paslaugos buvo pasiektas atsižvelgiant į atsakovės pageidavimus.
12.2. Paslaugų teikimo sutarties bendrųjų sąlygų šalys nepasirašė, todėl jos šioje civilinėje byloje nagrinėjamiems sutartiniams teisiniams santykiams netaikomos. Tačiau tai nereiškia, kad ši aplinkybė nulemia ir Sutarties–užsakymo negaliojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudarant civilinius sandorius, šalys turi dispozityvią teisę sutartyje numatyti sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau kai šalys tokia teise nepasinaudoja, jų tarpusavio santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis. Taigi, šalims nesudarius susitarimo dėl Paslaugų teikimo sutarties bendrųjų sąlygų taikymo Sutarties–užsakymo vykdymui, sudaryta Sutartis–užsakymas nenustojo galioti.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialiąsias teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog byloje pateikta Sutartis–užsakymas atitinka sandoriams keliamus reikalavimus, Sutartyje–užsakyme yra aptariamos esminės susitarimo dėl paslaugos teikimo sąlygos, o Paslaugų teikimo sutarties bendrosios sąlygos yra papildomas, tačiau neprivalomas, dokumentas, kuriuo būtų nustatomos papildomos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, jeigu šalys būtų jį pasirašiusios.
12.4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių nustatyti atsakovės valios sudaryti Sutartį–užsakymą atšaukimo faktą (CPK 12,178 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
13. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinis skundas pagrindžiamas argumentais dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių, vertinimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kitais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi, pateikė tokio savo vertinimo argumentus.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB REIKALAVIMAS.LT iš pirminio kreditoriaus UAB „Saulės spektras“ perėmė visas UAB „Saulės spektras“ reikalavimo teises į atsakovę pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 4546. Atsakovė (apeliantė) bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad neturėjo skolos nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei, nes atsakovės manymu, sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės nebuvo sudaryta, o paslaugų tiekimas be sutarties neįpareigoja už tokias neužsakytas paslaugas atsiskaityti.
18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių ieškinio ir atsikirtimo ieškiniui argumentus, nurodė, kad ieškovas pateikė atsakovei Sutartį – užsakymą Nr. S014293. Sutartis pasirašyta atsakovo atstovo. Sutartyje nurodyta: „Šalys patvirtina, kad supranta ir sutinka su visomis šios sutarties sąlygomis, įskaitant ir bendrąsias sutarties sąlygas, nurodytas kartu sus sutartimi – užsakymu siunčiamame lape ir įsipareigoja jų laikytis“. Šalia šios Sutarties sąlygos yra atsakovės atstovo prierašas ranka – „Nėra bendrųjų sutarties sąlygų“. Sutartyje Sutartis – užsakymas yra įvardijamas, kaip sutartis, o bendrosios sąlygos – kaip papildomos bendros sąlygos prie Sutarties. Iš Sutarties matyti, jog paslaugų kaina 484 EUR, mokėjimo terminai (po 57,14 EUR + PVM iki kiekvieno mėnesio 30 dienos, išskyrus vasario – 26 d.), paslaugų apimtis yra aiškiai suformuluota Sutartyje – informacijos apie atsakovą ir jo teikiamas paslaugas patalpinimas internetiniame puslapyje www.info.lt. Ieškovė taip pat pateikė šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, iš kuriuo turinio seka, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsiuntė ieškovei pasirašytą Sutartį ir logotipus, reikalingus Sutarčiai vykdyti, tą pačią dieną domėjosi, nuo kada ieškovė pradės vykdyti sutartį („...nuo kada tai pradės veikti?“). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos, informacija buvo patalpinta internetiniame puslapyje www.info.lt; pažymėtina, kad ginčo dėl paslaugų suteikimo iš esmės nėra. Ieškovė teikė atsakovei sąskaitas už paslaugas 484 EUR sumai tuo pačiu elektroniniu adresu, kaip ir siųsta bei gauta pasirašyta Sutartis.
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
20. Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys sudarė paslaugų teikimo Sutartį neprieštarauja bylos aplinkybėms.
21. Priešingai, apeliantės (atsakovės) argumentai, kad šalių pasirašytas Sutartis - užsakymas reiškia tik pasiūlymą tiekti atitinkamas paslaugas ir kad šalys buvo susitarusios, jog sutartis bus sudaryta tik po Sutarties bendrųjų sąlygų pateikimo, byloje neįrodyti ir teismo pagrįstai atmesti. Šalių Sutartimi-užsakymu šalys susitarė dėl visų esminių Sutarties-užsakymo sąlygų, aptarė Sutarties dalyką, paslaugų kainą, elektroniniu paštu patikslino paslaugų teikimo termino pradžią, dėl to atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad Sutarties sudarymas surašant tik Sutarties-užsakymą, neatskleidžiant bendrųjų Sutarties sąlygų buvo neįmanomas. Byloje nėra duomenų, kad Sutarties bendrosios sąlygos buvo labai reikšmingos atsakovei, taip pat nėra duomenų, kad įrašas „nėra bendrųjų sąlygų“ Sutarties–užsakymo tekste gali būti aiškinamas kaip šalių susitarimas apie tai, kad Sutartis-užsakymas įsigalios tik po Sutarties užsakymo bendrųjų sąlygų pateikimo; toks įrašo aiškinimas būtų labai nutolęs nuo šios frazės lingvistinio aiškinimo, todėl teismas pagrįstai jį atmetė.
22. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad negavo elektroniniu paštu siustų PVM sąskaitų-faktūrų ir priminimų; apeliantės vertinimu, ieškovė, teigdama , kad pradinis kreditorius įteikė atsakovei elektroninius laiškus ir raginimus atsiskaityti turėjo įrodyti, kad šalys buvo susitarusios dėl tokio susirašinėjimo būdo ir atsakovė gavo nurodytus elektroninius laiškus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog PVM sąskaitos –faktūros ir raginimai atsiskaityti buvo siunčiami sumai tuo pačiu elektroniniu adresu, kaip ir siųsta bei gauta pasirašyta Sutartis, dėl to sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad apeliantė (atsakovė) sąskaitas ir raginimus gavo. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo – teigė, kad ieškovės pateikti įrodymai teismo nustatytų faktų ir aplinkybių neįrodo.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 263 straipsnis).
24. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
25. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apelianto šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 302 str.). Duomenų apie ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.