Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL (190 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus visiškai jas sudedant, Ž. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams su 5 MGL (190 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas Ž. B. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant tęsti darbą.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Ž. B. nuteistas už tai, kad jis terorizavo žmogų grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, t. y. 2014 m. vasario 27 d., apie 17.00 val., būdamas A. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia savo kūnu pastūmė buvusią sutuoktinę A. B., po to atsinešęs plastikinę talpą su benzinu ir atsukęs kamštelį grasino padegti namą, sakydamas: „ar nori, nebus nei tau, nei man“, iš talpos laistė benziną greta veikiančios dujinės viryklės, taip panaudodamas psichinę prievartą, terorizavo nukentėjusiąją A. B., sudarydamas realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to, jis nuteistas už tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. vasario 24 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas buvusios sutuoktinės A. B. gyvenamajame name, tyčia, atvirai iš A. B. rankų pagrobė svetimą A. B. turtą – 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia BL-6C“, su 1,5 Eur vertės SIM kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. B. 51,5 euro turtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, nuosprendyje išdėstė nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus, ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl Ž. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi, apylinkės teismas, surašydamas nuosprendį BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu iš esmės dėl įrodymų vertinimo, tačiau pagal BPK 20 straipsnį duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistojo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Apeliantas skunde teigia, kad Ž. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-627/2012). Pagal teismų praktiką žmogaus terorizavimas – tai įvairūs veiksmai, kuriais grasinama susprogdinti, padegti, pvz., namą, automobilį, patį žmogų, arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiklą, o sistemingas bauginimas – tai nemažiau nei 3 kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Iš šių išaiškinimų akivaizdu, kad žmogaus terorizavimui nėra būdingas veiksmų kartotinumas, šis požymis būdingas sistemingam asmens bauginimui. Šiuo atveju Ž. B. kaltinamas ne sistemingai bauginęs nukentėjusiąją, o ją terorizavęs grasindamas padegti. Taigi, šiuo atveju baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsirasti užtenka konstatuoti bent vieno grasinimo padegti atvejį.

Taip pat skunde apeliantas teigia, kad byloje nenustatytas Ž. B. grasinimo realumas. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas. BK 145 straipsnyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytus grasinimus susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.

Nukentėjusioji nurodė, kad 2014-02-27 Ž. B., perskaitęs raštą dėl jo iškeldinimo, pasakė „nori – nebus, nei tau nei man“ ir atsinešęs talpą su benzinu (jog talpoje benzinas suprato iš skysčio kvapo ir buvo tik viena tokia talpa) juo laistė virtuvės grindis, ji iššoko pro virtuvės langą supratusi, jog jai bus blogai, Ž. B. padegs namus, kadangi jis buvo labai įniršęs, rankoje turėjo žiebtuvėlį, be to, jis anksčiau daug kartų jai grasino – „padėti ją į vietą“, „susidoroti“, t. y. kažką jai padaryti, buvo išsukęs pirštą, išdaužęs langą, įrėmęs peilį į krūtinę, todėl ji suprato, jog Ž. B. ketinimai buvo realūs. Tokius parodymus nukentėjusioji davė ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 17–21 b. l.), taip pat akistatos su Ž. B. metu (1 t. 41–42 b. l.). Tokius nukentėjusiosios A. B. parodymus patvirtina liudytųjų E. B. ir policijos pareigūno E. B. parodymai. Liudytojas E. B. teisme parodė, jog jis girdėjo savo tėvų konfliktą apie tėvo gautą laišką dėl jo iškeldinimo, girdėjo kaip tėvas pasakė „nei tau, nei man nebus“, matė, kaip tėvas nuėjo į pirtį ir pasiėmęs bakelį skysčio, jį parsinešė, o jis atėjęs į virtuvę pamatė, jog virtuvėje prie dujinės ant grindų prilaistyta kuro, todėl jis išplėšė tėvui iš rankų žiebtuvėlį, paėmė bakelį ir sugriebęs tėvą už kaklo išstūmė jį lauk, o motina tuo metu iššoko pro langą. Liudytojas taip pat nurodė, kad to skysčio buvo prilaistyta ne tik virtuvėje, bet ir koridoriuje, jautėsi benzino kvapas ir tėvo pasakytus žodžius „nei tau, nei man“ suprato, kaip grasinimą. Nors liudytojas teisme pripažino, kad jis šiuo metu su tėvu nebendrauja, konfliktuoja, tačiau netikėti liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes tokius liudytojo E. B. parodymus patvirtino ir pats nuteistasis Ž. B., pripažinęs ne tik konfliktavęs su nukentėjusiąja, bet ir tai, kad atsinešta talpa su skysčiu norėjo pagąsdinti A. B., kad atėjęs sūnus jį išstūmė iš virtuvės. Tokias aplinkybes nuteistasis nurodė ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodęs, kad atsinešė plastikinę talpą su benzinu (1 t. 36–37, 39–40 b. l., 2 t. 60–61 b. l.). Liudytojas E. B. teisme patvirtino, kad jis gavęs iš būdėtojo pranešimą apie konfliktą šeimoje, nuvyko į įvykio vietą, nukentėjusioji A. B. parašė pareiškimą, kad Ž. B. jos atžvilgiu smurtavo, grasino susidoroti ir padegti namus, kad namuose jautėsi benzino kvapas, nors talpos su skysčiu įvykio vietoje nebuvo. Liudytojas taip pat nurodė, kad jam bendraujant su nukentėjusiąja ji buvo susijaudinusi ir matėsi, kad įvykis tikrai buvo ir nukentėjusioji nemeluoja. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, kad šie paminėti įrodymai vieni kitus atitinka bei vieni kitus patvirtina, todėl netikėti nuosekliais nukentėjusiosios bei liudytojo E. B. parodymais nėra pagrindo. Taigi, nuteistasis, atsinešdamas ir virtuvėje prilaistydamas degaus skysčio bei pasakydamas „nebus nei tau, nei man“, terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padegti namą, kuris pagal nukentėjusiosios ir paties nuteistojo parodymus, nuosavybės teise priklauso tik nukentėjusiajai, ir šis grasinimas buvo realus, todėl neteisus apeliantas skunde teigdamas, kad nukentėjusioji neteisingai interpretavo nuteistojo veiksmus. Be to, tokius veiksmus nuteistasis atliko tyčia, suvogdamas veiksmų pavojingumą ir siekė, kad nukentėjusioji jo išsigąstų.

Nuteistojo atsakomybės už tokius jo neteisėtus veiksmus ir grasinimo realumo nepašalina tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta talpa su skysčiu ir dėl to nebuvo nustatyta, koks skystis talpoje iš tikrųjų buvo, nes pats nuteistasis pripažino į virtuvę atsinešęs talpą su benzinu (1 t. 36-37, 39-40 b. l., 2 t. 60-61 b. l.), liudytojas E. B. bei nukentėjusioji nurodė iš skysčio kvapo supratę, jog tai buvo benzinas, taip pat liudytojas E. B. nurodė, kad talpą su skysčiu iš karto po to, kai tėvą išstūmė iš virtuvės, išnešė iš virtuvės, o prilaistytą benziną nuo grindų išvalė, kad neužsidegtų, nes buvo įjungta dujinė viryklė. Taip pat grasinimo realumo nepaneigia tai, kad nukentėjusioji dėl įvykio į policiją kreipėsi ne tą pačią įvykio dieną. Nukentėjusioji nurodė, kad po to, kai ji įvykio metu iššoko pro langą, nakvojo pas kaimynę, o vaikai – pas močiutę, kad į policiją ji kreipėsi kitą dieną po įvykio. Iš bylos matyti, kad pranešimas apie šį įvykį Radviliškio rajono policijos komisariate buvo registruotas 2014-02-28, t. y. kitą dieną po to, kai Ž. B. atsinešęs talpą su benzinu grasino padegti namą, taip pat vasario 28 d. policijos pareigūnas E. B. nuvyko į įvykio vietą, apklausė nukentėjusiąją, paėmė jos pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji dėl įvykio į policiją kreipėsi iš karto po įvykio, o ne praėjus ilgesniam laiko tarpui, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Nors nuteistasis Ž. B. nurodė, kad jis gavęs raštą dėl jo iškeldinimo buvo susijaudinęs ir dėl to tarp jo ir nukentėjusiosios A. B. įvyko konfliktas, tačiau tai nėra pagrindas grasinti nukentėjusiajai ir to grasinimo realumui naudoti degų skystį. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios santuoka buvo nutraukta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-10-21 sprendimu, šio sprendimo nei viena iš šalių neskundė, jis yra įsiteisėjęs. Taip pat pats nuteistasis apklausų metu nurodė, kad jis su nukentėjusiąja yra išsituokęs 2011 m., bet gyvena kartu. Iš tokių nuteistojo parodymų akivaizdu, jog jis seniai žinojo esąs išsituokęs su nukentėjusiąja, ir tai negalėjo būti priežastis atlikti neteisėtus veiksmus – terorizuoti nukentėjusiąją grasinant padegti namą.

Įvertinus tai, kad nuteistasis atsinešęs talpą su degiu skysčiu grasino nukentėjusiajai padegti namą ir šis grasinimas buvo realus, taip terorizavo nukentėjusiąją, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai Ž. B. pripažino kaltu padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Taip pat Ž. B. pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai kad jis atvirai pavogė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną. Nuteistasis pripažįsta paėmęs nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, tačiau teigia taip pasielgęs norėdamas, kad nukentėjusioji nepaskambintų į policiją. Tačiau tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti, nes 2015-02-24 paėmęs iš nukentėjusiosios rankų mobiliojo ryšio telefoną, nuteistasis pasišalino iš nukentėjusiosios namų ir nuo to momento jis įgijo teisę laisvai disponuoti minėtu telefonu savo nuožiūra ir juo disponavo – pripažino išmetęs iš telefono SIM kortelę bei laikęs telefoną pas save namuose iki 2015-03-10, kol policijos pareigūnai pareikalavo telefoną pateikti jiems (2 t. 43 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad telefonu jis laisvai disponavo net dvi savaites, o tai, kad jis telefono nerealizavo pašaliniam asmeniui ar neišmetė, nepaneigia fakto, kad jis turėjo galimybę laisvai disponuoti nukentėjusiosios telefonu ir juo disponavo. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo yra susiklostę konfliktiški santykiai, ar kad nukentėjusioji pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartimi yra įsipareigojusi Ž. B. atlyginti iš viso 2333,3 Lt už jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nesuteikia teisės imti svetimą daiktą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną paėmė ne tam, kad ji kuo greičiau sumokėtų kompensaciją pagal teismo sprendimą, o tam, kad ji nepaskambintų į policiją ir paimtu telefonu jis net dvi savaites laisvai disponavo, nukentėjusiajai jo negrąžino, daroma išvada, kad Ž. B. veiksmuose yra ne savavaldžiavimo, o atvirosios vagystės požymiai, todėl jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl to nėra pagrindo Ž. B. išteisinti ar jo veiką kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį, kaip to prašo nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas turėjo pagrindą Ž. B. skirti švelnesnes bausmes.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas nenustatė Ž. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką (vagystę) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada, nes aplinkybę, kad nusikalstamą veiką Ž. B. padarė būdamas girtas, nurodė tik nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, teisme šios aplinkybės ji nenurodė. Pats nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė buvęs neblaivus. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog vagystės metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nėra. Dėl to nesant duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios parodymų, jog pas ją 2015-02-24 atėjęs Ž. B. buvo girtas, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir panaikinama Ž. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Ši Ž. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepagrįstai nurodyta ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje Ž. B. suformuluotame kaltinime pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl ji iš kaltinimo šalinama (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Iš bylos matyti, kad Ž. B. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, jo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistasis išsituokęs, turi du vaikus, dirba, teigiamai charakterizuojamas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau nebuvo teistas. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 4 metų (bausmės vidurkis lygus 2 metai 1 mėnuo 15 dienų), o BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos 4 alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 6 metų (laisvės atėmimo bausmės vidurkis lygus 3 metams 1 mėnesiui 15 dienų). Atsižvelgus į Ž. B. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, į tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas artimą minimaliam terminui – 6 mėnesiams, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, kurios dydis yra artimas minimaliam baudos dydžiui (už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 1000 MGL (37660 Eur)). Nors panaikinama nepagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgiant į nuteistajam paskirtų bausmių dydžius, į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatą, daroma išvada, kad nėra pagrindo keisti Ž. B. paskirtų bausmių rūšies bei jų dydžių. Apylinkės teismas subendrindamas Ž. B. paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Taip pat atsižvelgus į tai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. pagrįstai apylinkės teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo Ž. B. paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant jam įpareigojimą. Dėl to nėra pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Pastebėtina, kad taikydamas BK 75 straipsnį ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurios bausmės vykdymą atideda. Kadangi BK 75 straipsnyje numatytas tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas pasisakė būtent apie laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Ž. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pašalinti kaltinime pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nurodytą aplinkybę, jog nusikalstamą veiką Ž. B. padarė „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“.

Nuosprendžio rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu atidėtas Ž. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.