Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų H. K. ir M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvų – J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). J. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje. J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaro Dionizo Adomavičiaus (duomenys neskelbtini) išduoto liudijimo matyti, kad pareiškėjai priėmė savo tėvo J. K. palikimą (b. l. 24). Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjų motinos J. K. paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 32). 2021-12-08 Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjos J. K. testamentų registre nėra įregistruotų sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jos paliktą turtą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

VĮ „Registrų centras“ 2021-11-17 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje, sutuoktinis - J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 54). J. K. ir J. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad J. K. vaikai yra pareiškėjai H. K. ir M. S.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad J. K., būdamas santuokoje su pareiškėjų motina J. K., (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Priėmimo - perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad J. K., būdamas santuokoje su pareiškėjų motina J. K., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo nustatyta, kad J. K., būdamas santuokoje su pareiškėjų motina J. K., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo nuosavybės teise patalpą - garažą (boksą), esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po sutuoktinės J. K. mirties pareiškėjų tėvas J. K. per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, jis po savo sutuoktinės mirties prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi santuokoje įgytu turtu. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad J. K. atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinės J. K. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog J. K. po savo sutuoktinės J. K. mirties jos palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant tėvo palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. K., paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.