Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

tikslu atlikti statinių teisinę registraciją, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - šuliniu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog šį nekilnojamąjį turtą jis įgijo (duomenys neskelbtini) pagal paprastą formą sudarytą sutartį iš pardavėjo E. G., sutartis notarine tvarka įforminta nebuvo, nes statiniui neatlikta teisinė registracija.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėja (duomenys neskelbtini) paprasta rašytine forma tarp E. G. ir jo pasirašyta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai, jeigu kodekse nenustatyta kitaip, turi būti sudaromi notarine forma. CK 6.393 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šios formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pažymėtina ir tai, jog CK 4.47 str. numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, vienas iš kurių – pagal sandorius. CK 4.48 str. imperatyviai nurodo, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Iš jau minėtos (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad pareiškėjas su E. G. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo daikto įgijimo, kuris nepriklauso pardavėjui nuosavybės teise.

Taigi, iš paminėto seka, jog (duomenys neskelbtini) sutartis yra negaliojanti tiek dėl to, jog E. G. negalėjo parduoti nekilnojamojo daikto, kurio savininku nėra (nebent būtų nusistatęs valdymo nuosavybės teise faktą ir įregistravęs nekilnojamąjį daiktą viešame registre), tiek dėl to, jog ši sutartis yra negaliojanti ir dėl formos nesilaikymo, iš ko seka, jog pareiškėjas A. M. išvis neturi jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi, prašomas nustatyti faktas negali sukurti ir nesukurs jokių teisinių pasekmių pareiškėjui A. M., dėl ko jo pareiškimą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti pareiškimą, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 3 p., 137 str.,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškimą.

Grąžinti pareiškėjui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 142 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt du litai 00 centų) žyminio mokesčio, sumokėto perlo terminale 2014-04-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.