Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

II

1. Dėl minimalaus ploto

Nurodo, kad iš pateiktų duomenų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

2. Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo

Įstaigos pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, jog tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

3. Dėl kamerų įrengimo

Kameros buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Kameroje turėjo būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

4. Dėl neturtinės žalos

Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 6–7)):

– 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;

– 2016 m. birželio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 388 (plotas – 26,96 kv. m), kurioje iki 2016 m. birželio 21 d. Kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 3 iki 6 asmenų;

– 2016 m. birželio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 192 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. rugpjūčio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 334 (plotas – 7,53 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. rugpjūčio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 328 (plotas – 7,57 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. rugsėjo 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. rugsėjo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. rugsėjo 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 kv. m), kurioje iki 2016 m. spalio 20 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. spalio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 188 (plotas – 7,56 kv. m), kurioje iki 2016 m. spalio 24 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. spalio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 178 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2016 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. lapkričio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 146 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2016 m. lapkričio 24 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 285 (plotas – 7,08 kv. m), kurioje iki 2016 m. lapkričio 29 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. lapkričio 30 d. paleistas į laisvę.

– 2018 m. birželio 14 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 291 (plotas – 7,87 kv. m), tą dieną kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 335 (plotas – 7,71 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 17 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 298 (plotas – 8,03 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 19 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 174 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 24 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 166 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. liepos 10 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. liepos 11 d. paleistas į laisvę;

– 2019 m. sausio 26 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 kv. m) ir iki 2019 m. sausio 27 d. buvo laikomas vienas;

– 2019 m. sausio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 252 (plotas – 42,33 kv. m), kameroje tą dieną buvo 8 asmenys. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. sausio 28 d., perkeltas į kamerą Nr. 253 (plotas – 6,83 kv. m). Kameroje buvo laikomas vienas;

– 2019 m. sausio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 386 (plotas – 26,81 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 4 d. buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų;

– 2019 m. vasario 5 d. išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus.

– 2019 m. balandžio 11 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namus (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;

– 2019 m. balandžio 12 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.

2. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl R. J. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 12–14):

2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įstaigoje buvo užtikrinamas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui.

Sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagai atsparia danga. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Kamerose privatumui užtikrinti papildomai buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos.

2.2. Įstaigos kameros buvo vėdinamos per langus, kamerų langai buvo skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai valomi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant buvo išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo.

2.3. Gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas teisės aktus atitinkantis dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta buvo ne mažesnė kaip 200 Lx.

2.4. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, dušu asmenys galėjo pasinaudoti iki 15 minučių. Dušinės buvo įrengtos korpusų postuose, jų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai buvo lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turėjo nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Dušinėse buvo įrengta vieta nusirengimui ir (ar) apsirengimui, veikė mechaninė vėdinimo sistema, veikė karšto ir šalto vandens tiekimo sistema.

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui R. J. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. (su pertraukomis) (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildytomis kameromis atmestini kaip nepagrįsti. Žymėtina, jog pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m (2018 m. birželio 14 d., kameroje Nr.107) iki 7,94 kv. m (nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 3 d., kameroje Nr. 166).

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Patikrinus pareiškėjo kamerų plotą skaičiavimo metodika, kai iš bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas matyti, jog ir šiuo atveju atsakovės atstovas užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kameros buvo netinkamos būklės – kamerose buvo šalta, nuo sienų ir lubų krito tinkas, buvo pelėsio, vėdinimas, apšvieta ir drėgmės lygis buvo netinkami.

Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015), kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Šios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl netinkamos ventiliacijos atmestinas.

Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (b. l. 21–22, 23–24, 25, 26–28, 29–34, 35, 36–38, 39–44, 45, 46–47, 48, 49–51, 52–54, 55–57, 58, 59–61, 62–65, 66–69, 70–75, 76–78, 79–84, 85–87, 88–93, 94–96, 97–102) matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu ir kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, todėl vertintini tie patikrinimo aktai, kuriose nurodytos kameros, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Iš 2019 m. balandžio 30 d. patikrinimo akto matyti, jog tikrinta buvo kameros Nr. 223 oro temperatūra, drėgmės lygis, apšvieta, bendra kameros būklė. Pažeidimų nenustatyta, kameroje pelėsio požymių nebuvo, lango stiklai buvo vizualiai švarūs, kamera atitiko teisės aktų reikalavimus; 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinta buvo oro temperatūra kameroje Nr. 115. Nustatyta, jog kameros temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų. 2016 m. vasario 3 d. Lukiškių TI-K informavo, jog nustatyti pažeidimai pašalinti. Minėta kamera buvo pakartotina tikrinta 2016 m. kovo 14 d. (VSC 2016 m. kovo 15 d. patikrinimo aktas (b. l. 26–28). Nustatyta, jog kameros temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas pabrėžia, jog pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2016 m. birželio 1 d., t. y. dieną, kai atvyko į įstaigą. Iš 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akto matyti, jog tikrintos buvo kameros Nr. 115 ir 388. Tikrinta kamerų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, galimybė jas vėdinti per langus, bendra kamerų švara. Nurodytose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nenustatyta. Iš 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akto matyti, jog tikrintos, be kita ko, buvo kameros Nr. 115 ir 334. Tikrinta kamerų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, kamerų švara ir bendra būklė. Pažeidimų nurodytose kamerose nenustatyta; 2016 m. liepos 29 d. patikrinimo akte nurodyta, jog kamera Nr. 388 yra vėdinama per atidaromą langą, paėmus oro mėginius dulkių (kietųjų dalelių) kiekiu nustatyta, jog jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Kameroje pažeidimų nenustatyta. 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinta buvo kamera Nr. 292. Tikrinta bendra kameros būklė ir švara, oro temperatūra ir drėgmė, minkštasis inventorius. Pažeidimų nenustatyta, kamera atitiko higienos normų reikalavimus. Iš 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo akto matyti, jog buvo tikrinta kameros Nr. 334 oro temperatūra, drėgmės lygis, apšvieta, vėdinimas ir bendra kameros švara. Pažeidimų nurodytoje kameroje (kurioje buvo laikomas pareiškėjas) nenustatyta. 2016 m. liepos 1 d. patikrinimo akte nurodyta, jog buvo tikrinta kamera Nr. 328. Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra, drėgmės lygis, patikrinta galimybę kamerą vėdinti per langą. Patikrinimo metu kameroje pelėsio požymių nenustatyta, nariuotakojų ir kitų kenkėjų kameroje nepastebėta, oro temperatūros ir drėgmės lygio matavimai atitiko teisės aktų reikalavimus, kameroje pažeidimų nenustatyta. 2016 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo metu (2016 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo aktas (b. l. 66–69) buvo tikrintos trys kameros, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas – Nr. 117, 298 ir 328. Patikrinta kamerų oro temperatūra, drėgmės lygis, apšvieta, švara (kameros tikrintos dėl pelėsio, kamerų sienų ir lubų švaros, nariuotakojų buvimo, minkštojo inventoriaus). Kamerose pažeidimų nenustatyta. 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinta buvo kameros Nr. 302 oro temperatūra, drėgmės lygis, bendra kameros būklė, švara, apšvieta. Pažeidimų nenustatyta. Iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto matyti, jog tikrintos buvo kameros Nr. 285 ir 298. Tikrinta kamerų apšvieta, oro temperatūra ir drėgmė, bendra švara ir būklė. Pažeidimų nenustatyta.

Iš nurodyto matyti, jog Lukiškių TI-K kameros buvo nuolat tikrinamos, pažeidimai nustatomi, fiksuojami ir operatyviai šalinami. Akcentuotina, jog iš VSC patikrinimo aktų matyti, jog kameros buvo tikrintos būtent dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodo skunde, pvz., dėl oro temperatūros, drėgmės lygio, apšvietos, taip pat sienų bei lubų švaros. Byloje nėra duomenų, to nenurodė ir pareiškėjas, jog su skundais, prašymais ar pranešimais jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją arba į VSC, kuris ir atlieka operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų ir kitų skunde nurodomų pažeidimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nekonkretizuoja, kada, kokie ir kokiose kamerose pasireiškė higienos normų pažeidimai. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.

5. Pareiškėjas skundėsi, jog ant langų buvo grotos.

TIĮET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Teismas nenustatė, jog atsakovės atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas

6. Iš skundo matyti, kad neturtinė žala pareiškėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Iš Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešimo „Dėl R. J. skundo“ matyti, jog gyvenamosiose kamerose Nr. 252– 257, taip pat Nr. 386 – 395 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Žymėtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 252, 386 ir 388, todėl laikotarpiu, kai jis buvo laikomas minėtose kamerose, jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeistas nebuvo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis laikotarpiais: nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. liepos 10 d. buvo laikomas ne vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).

Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 189 paras.

Teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skundžiasi, jog nebuvo užtikrinamas jo privatumas prausiantis kameroje (dėl netinkamai įrengtos praustuvės sanitariniame mazge). 2019 m. rugpjūčio mėn. Turto valdymo skyriaus pranešime nurodyta, jog įstaigoje laikytiems asmenims buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, suimtieji ir nuteistieji dušu galėjo naudotis iki 15 minučių, dušų įrengimas atitiko teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas nenurodo, jog jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti duše, skundų įstaigos administracijai neteikė. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei teismui pripažinus, jog buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti.

Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant, be kita ko, į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją Nr. 1 89 p. (pareiškimo Nr. 36813/97).

Teismas pažymi, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo buvimo Lukiškių TI-K (pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 26 d. (spaudas ant voko (b. l. 2)). Tai rodo tam tikrą pareiškėjo abejingumą dėl savo pažeistų neturtinių teisių. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti ankščiau, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė. Pažymėtina, kad laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba tuo metu, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nebuvo itin intensyvūs; o be to, jis 2018 m. liepos mėnesį buvo išleistas į laisvę. Todėl teismas atsižvelgs į nurodytas aplinkybes nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (189 paras) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, taip pat į tai, kad į teismą nuo pažeidimų pradžios pareiškėjas kreipėsi praėjus daugiau kaip trejiems metams, nors tokią galimybę pareiškėjas turėjo, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 450 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo R. J. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. (su pertraukomis).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.