Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. P., VĮ „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. P. nurodė, kad jos motina Justina A. P. yra mirusi 2012-11-14, o tėvas P. P. mirė 2014-11-19. Iki mirties, tėvas jai 2007-05-24 nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3209, padovanojo jo turėto ½ dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo ir pastatų, o kitą jo turėto 1/2 dalį nekilnojamojo turto žemės sklypo ir pastatų padovanojo savo sūnui G. P.. Abu pareiškėjos tėvai po savo mirties nepaliko kito nekilnojamojo turto, kuris jų vaikams nebūtų buvęs jau padovanotas iki tėvų mirties. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje liko visa priklausiusi tėvui neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma 221,73 Eur. SODRA Klaipėdos skyriaus 2017-03-14 pažyma Nr. PE_PZ2-89 patvirtina, kad pareiškėjos tėvui liko neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma 221,73 Eur. Pareiškėja po jos tėvo P. P. mirties, praėjus kelioms dienoms, buvo nuvykusi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius Kretingos poskyrį pasiteirauti dėl neišmokėtos jos tėvui kompensuojamosios senatvės pensijos. Darbuotoja jai paaiškino, kad tos kompensacijos nežinia kada bus mokamos, nepasakė, kada vėl reikia kreiptis, nepaaiškino, kad reikia kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nepaaiškino apie įstatymu nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti. Apie neišmokėtos kompensuojamosios senatvės pensijos gavimą paveldėtojams pareiškėja atsitiktinai sužinojo iš spaudos 2017 m. pradžioje ir ji vėl kreipėsi į SODRĄ Kretingos poskyrį. Jai buvo paaiškinta, kad reikia turėti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja nežinojo apie įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti ir suprato, kad kai jau bus mokama tėvo pensija, ji gaus pranešimą iš SODRA, tačiau ji tokio pranešimo negavo. Teismo prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo G. P. su pareiškimu sutiko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. .

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o 2010 – 2011 metais – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas). Pagal VSDFV Kretingos skyriui P. P. pateiktą 1996-05-16 pareiškimą pensijai skirti, dokumentus apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas VSDFV Kretingos skyriaus 1996 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 417 P. P. nuo 1996-06-05 iki gyvos galvos buvo paskirta senatvės pensija. Nuo 2010-01-01 senatvės pensijos, kurių dydis viršijo 650 Lt, t. y. ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, buvo perskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis nuo 2010-01-01 įsigaliojusiu Laikinuoju įstatymu). Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį asmenims, neturintiems draudžiamųjų pajamų ir/ar nedirbantiems savarankiškai, senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1170 Lt. Priedas už stažo metus nebuvo perskaičiuojamas. P. P. paskirtos senatvės pensijos dydis 2010 – 2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt dydį, todėl senatvės pensija jam buvo perskaičiuojama laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nuo 2014-05-22 įsigaliojęs 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas Nr. XII-886 (toliau – Kompensavimo įstatymas) nustatė senatvės ir valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų (toliau – netekto darbingumo (invalidumo) pensija), sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 – 4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kompensavimo įstatymas nustato, kad kompensuojamoji senatvės pensijos ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos dalis, negauta dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 – 4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, išmokama 2014 – 2016 metais Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytomis procentinėmis dalimis, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, kai kompensuojamoji suma išmokama anksčiau. Senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusiojo asmens turtas, kai jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, mokėjusiai senatvės pensiją mirusiajam, pateikia VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytos formos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento patvirtintą kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties netrukus kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyriaus Kretingos skyrių pasiteirauti dėl jos tėvui neišmokėtos kompensuojamosios senatvės pensijos, tačiau jai nebuvę tinkamai paaiškinta. Suinteresuotas asmuo turi duomenis, kad į 2014-11-14 VSDFV Klaipėdos skyriuje gautą O. L., gyv. Mokyklos g. 11-3, Baublių k., Kretingos r. sav., prašymą buvo išduota 2014-11-20 pažyma apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. IPN-481, kurioje nurodyta, kad mirusiajam P. P. neišmokėta 765,60 Lt kompensuojamoji senatvės pensijos suma. VSDFV teritoriniai skyriai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, tame tarpe priimti asmenų prašymus gauti pensijas, pašalpas ar kitas išmokas, jas skirti ir mokėti, tvarkyti apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio raudimo išmokų gavėjų registre, įstatymų nustatyta tvarka išieškoti permokėtas pensijų pašalpų ir kitų išmokų sumas, nėra įpareigoti oficialiai aiškinti LR CK nustatytų teisės normų paveldėjimo klausimais. Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad kompensuojamoji suma išmokama 2014 – 2016 metais šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytomis procentinėmis dalimis išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, kai kompensuojamoji suma išmokama anksčiau. Minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jei prašymas pagal šio straipsnio 2 dalį pateikiamas iki 2014 m. gruodžio 1 d., kompensuojamoji suma išmokama šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytomis dalimis ir terminais. Jei prašymas pateikiamas po 2014 m. gruodžio 1 d., tačiau ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., pagal šį įstatymą priklausiusi kompensuojamosios sumos dalis išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos, o likusi jos dalis išmokama šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytais terminais. Kompensavimo įstatymas nenumato termino atnaujinimo prašymui dėl kompensuojamosios pensijos išmokėjimo paduoti. VSDFV Klaipėdos skyriuje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja iki 2016 m. gruodžio 31 d. būtų kreipusis į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl jai, kaip P. P. paveldėtojai, kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. LR CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas terminą pratęsti, atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50. 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Suinteresuotas asmuo – SODRA byloje nepateikė įrodymų, kad būtų buvęs informavęs pareiškėją apie jos tėvui priskaičiuotą ir neišmokėtą pensiją. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad tokį pranešimą yra buvę paruošęs pilietei O. L., kuri jokiais giminystės ryšiais nėra susijusi su pareiškėja ar jos šeimos nariais. Be to, suinteresuotas asmuo neturi įrodymų, kad šiai pilietei net būtų buvęs įteiktas toks pranešimas. Teismas kritiškai vertina suinteresuoto asmens nurodytą pažymą, nes joje yra nuoroda, kad tai yra atsakymas į 2014-11-14 O. L. paklausimą, kai P. P. mirė 2014-11-19. Teismui nėra žinoma, kokiu pagrindu SODRA pašalinius asmenis, kurie nėra nei giminaičiai, nei įgalioti ar kitaip atstovaujantys asmenys, galėtų informuoti apie kitų asmenų pinigines lėšas. Pareiškėja po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nes žinojo, kad jokio palikimo neliko, jai SODRA tinkamai nepranešė apie jos tėvui priskaičiuotą papildomą pensijos išmokos sumą, pensiją, todėl teismas vertina, kad buvo objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, nes sutrukdė asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir šis terminas, remiantis LR CK 1.117 str. 4 d., 5.50 str., 5.57 str., atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti E. P., a.k(duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą po jos tėvo P. P., a.k(duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. lapkričio 19 d.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu.