Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą teikiančiam asmeniui S. J., asmeniui, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn E. B.,

viešame taikinamajame teismo posėdyje išnagrinėjo S. J. privataus kaltinimo skundą dėl E. B. ir D. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d., 2 d. ir 155 str. 1 d. padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka buvo gautas S. J. skundas, paduotas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn E. B. ir D. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 2 d., t.y. už šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę, ir BK 155 str. 1 d., t.y. už viešą įžeidimą.

Skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra grąžintinas pareiškėjui.

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnį privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, o abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų galimai padaryti neteisėti veiksmai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodoma nusikalstama veika. Išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, turi būti nurodomi aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas.

Iš teismui pateikto skundo visumos matyti, jog S. J., kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nenurodė E. B. ir D. P. gyvenamosios vietos. Teismas ėmėsi visų priemonių, kad būtų nustatytos jų gyvenamosios vietos. Asmens, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, D. P. gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko. D. P., teismo žinomais gyvenamaisiais adresais nerandamas, teismo pranešimai grąžinami su atžymomis, kad asmuo negyvena, netikslus adresas, išsikraustė (bylos lapai Nr. 39, 45-47, 81-83), todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad asmens, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, D. P. gyvenamosios vietos nustatyti nėra galimybės.

Be to, pateiktu skundu privataus kaltinimo tvarka pareiškėjas S. J. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn E. B. ir D. P. ir už galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., t.y. už viešą įžeidimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnis neteko galios.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. J. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti S. J. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja D. M.