Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-12-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-6606-452/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-02
Bylos Nr.
2YT-6606-452/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05518-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Svirplienė
Pareiškėjas
S. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Lietuvos gyventojų
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-6606-452/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05518-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.2(S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 2 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Rudokienei,

dalyvaujant pareiškėjai S. M., jos atstovei advokatei Vitalijai Kopūstienei, rusų kalbos vertėjai N. V., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei L. D., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja bei jos atstovė advokatė prašė tikslu gauti tremtiniams prilyginto asmens statusą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. M. gimė tėvo tremtinio M. Č. šeimoje jam esant tremtyje, kai buvo taikomos spec. ištrėmimo sąlygos, uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje ir pareiškėjai taikomas tremtinio statusas. Paaiškino, kad 1948-05-22 jos tėvo šeima buvo ištremta į Buriat-Mongolijos ATSR, iš kur 1950 metais pabėgo iš tremties ir grįžo į Lietuvą. Jam grįžus į Lietuvą, buvo atpažintas kaimynės ir bijodamas būti vėl ištremtas, išvyko į Komijos ATSR Uchtos miestą. Ten 1960-11-03 susituokė su E. K., kur vėliau 1961-10-25 gimė ir pareiškėja. Ji gimė tremtinio šeimoje, nes tėvas buvo tremtinys ir jam buvo taikomos specialios sąlygos, uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje. Tik 1994 m. tėvui buvo leista keisti gyvenamąją vietą, panaikinta Rusijos pilietybė ir vėliau išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. M. Č. mirė 2015-06-28. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti tam, kad pareiškėjai būtų suteiktas tremtiniams prilyginto asmens statusas ir ji galėtų gauti visas su tuo susijusias lengvatas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovė L. D. paaiškino, kad suinteresuoto asmens nuomone pagal esamus duomenis pripažinti pareiškėjai tremtinio teisinį statusą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja gimė tėvui esant tremtyje, kai jam buvo taikomos spec. trėmimo sąlygos ir uždrausta grįžti į Lietuvą, nėra jokio pagrindo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Pareikštame atsiliepime šis suinteresuotas asmuo nurodė, kad prašo pareiškimą atmesti ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (38 b.l.).

Pareiškimas atmestinas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 455 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą tremtiniais pripažįstami asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. M., gimusi 1961-11-10 Uchtos mieste Komijos ATSR, yra Lietuvos Respublikos pilietė (9-12, 54 b.l.). Pagal Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos archyvų skyriaus duomenis ir pateiktus rašytinius įrodymus pareiškėjos tėvas Mykolas K. Č. kartu su tėvais ir broliu buvo ištremtas 1948 m. gegužės 22 d. Šeimos nariai tremtyje buvo iki 1958 m. birželio 26 d. (17 b.l.). Nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie tai, kad M. (K.) Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. buvo paleistas iš tremties, nerasta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos tėvas buvo ištremtas į Buriatijos ASSR, 1950 metais iš tremties pabėgo ir gyveno Lietuvoje. 1953 m. metais išvyko ir gyveno bei dirbo Komijos ASSR. 1954 m. spalio 2d. pašauktas atlikti būtinąją karinę tarybą, kurią atlikęs grįžo dirbti į Uchtą ( 39-48 b.l.). Duodama paaiškinimus posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad jos tėvas pabėgo iš tremties, trejus metus gyveno Lietuvoje, tačiau atpažintas ir bijodamas tremties, išvyko į Komijos S. B. esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog M. (K.) Č. K. ASSR, Uchtos mieste gyveno tremties sąlygomis, t.y. jam nebuvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos. Pareiškėja gimė 1961 m. spalio 25 d. Komijos ASSR, Uchtoje ir po to, kai M.K. Č. ištremties šeimos nariams (motinai ir broliui) 1960 m. kovo 22 d. buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje. Sutiktina su tuo, kad vien gimimo ne Lietuvoje fakto nepakanka tremtinio teisiniam statusui įgyti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad tėvui buvo apribota teisė gyventi Lietuvoje, paremtos tik jos pačios paaiškinimais, tačiau objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos gimimo metu tėvui buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, nepateikta. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie motinos tremtį ir šių aplinkybių neįrodinėjo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismas konstatuoja, kad nepakanka įrodymų pareiškėjos prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pareiškimas atmestinas (LR CPK 178 str.).

Pareiškimą netenkinus, iš pareiškėjos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis LR CPK 290,291, 292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui atmesti.

Priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,10 Eur (šešis eurus 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Svirplienė