- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 1-366-409/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01706-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Nukentėjusysis
- D. Z.
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. 2014 m. spalio 8 d. apie 7 val. 40 min. Šiaulių mieste, gyvenamojo buto adresu (duomenys neskelbtini) patalpose, naudodamas fizinį smurtą savo šeimos nariui – žmonai D. Z., tai yra iš alkūnės trenkdamas nukentėjusiajai D. Z. į kairės pusės skruostą, po ko vaikų kambaryje, stipriai suimdamas ir suspausdamas D. Z. už pečių, nustumdamas į lovą, stipriai suimdamas ir spausdamas D. Z. rankas prie lovos bei grubiai spausdamas dešinę šlaunį, tuo padarė nukentėjusiajai D. Z. muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios D. Z. 2014 m. spalio 7 d. dienos vakare buvo kilęs žodinis konfliktas. Tą naktį jis miegojo vaikų kambaryje, o žmona miegojo miegamajame. Spalio 8 d. rytą kartu su žmona pasveikino vaiką su gimtadieniu. Pasveikinus vaiką, žmona nuėjo nusiprausti, jai nusiprausus, ji vėl pradėjo jam priekaištauti, kad jis neva išmetė jos vaistus, nors jų net nematė, kad ją engia, niekur neišleidžia, kad ją pastoviai kontroliuoja. Jis jai irgi pradėjo priekaištauti dėl to, jog ji vaikų dokumentų nepadeda į vietą, kurioje jie turi būti, o nešiojasi su savimi. Tada jis iš miegamojo kambario nuėjo į koridorių, atsinešė jos rankinę ir ištraukė piniginę, norėdamas išimti vaikų dokumentus. Ji pradėjo ant jo pulti, reikalavo, kad atiduotų piniginę. Jai pasakė, kad neatiduos tol, kol ji neatiduos vaikų dokumentų, kad galėtų padėti į vietą. Jis vaikų dokumentų piniginėje nerado, todėl iš piniginės išsitraukė jos asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad kol neatiduos vaikų dokumentų, tol jai negrąžins kortelės. Tuo metu pas juos į kambarį atėjo dukra, dukrai padavė piniginę ir ji ištraukė vaikų dokumentus, tuomet žmonai grąžino piniginę. Žmona dar prieš išeidama iš kambario delnu jam smogė į kairį skruostą ir apsisukusi išėjo į kitą kambarį. Po smūgio jam skaudėjo, žandas kaito, todėl nuėjo į virtuvę, atsigėrė vandens ir nuėjo į vaikų kambarį, kuriame buvo žmona. Jie sustojo vienas prieš kitą, akis į akį, ji stovėjo arčiau lovos, paėmęs žmonai už pečių žmonos paklausė, kada ji baigs netinkamai elgtis, kada nustos priekaištauti, kada galės normaliai gyventi. Tada žmona pradėjo jį stumti nuo savęs ir tuo metu jis galėjo žmoną stumtelėti, nes ji atbula nuvirto į lovą. Tuo jų konfliktas baigėsi. Jis palikęs žmoną nuėjo į virtuvę, o ji nuėjo į vonios kambarį. Apsirengus sūnui, žmona koridoriuje irgi pradėjo rengtis. Žmonos paklausė, ar kartu važiuos į darbą, į ką žmona atsakė, kad ji važiuos viena. Dar prieš tai jai buvo nukabinęs striukę ir paklausė ar ji vilksis šitą striukę, bet ji striukės iš jo rankų neėmė, apsivilko kitą striukę. Kadangi ji jo paduotos striukės nesivilko, jai norint nueiti į balkoną ir apsiauti batus, pasakė, kad ji galinti apsiauti ir kitus batus. Ji nieko nesakiusi apsiavė batus ir su sūnumi išėjo. Prieš tai jis iš žmonos rankinės ištraukė automobilio raktelius, kadangi žinojo, jog tokios būklės žmona automobilio negali vairuoti. Jis dar pakalbėjo su dukra ir taip pat išėjo į darbą. Į darbą jis išvažiavo viešuoju transportu, nes dėl patirto psichologinio smurto vairuoti nebūtų galėjęs. Darbe atidirbo visą darbo dieną, grįžęs namo vakare namuose rado tik vyresnę dukrą, kuri pasakė, kad brolį mamos prašymu trečią valandą nuvedė pas mamos draugę. Vakare atvažiavo jo tėvai, su kuriais atšventė vaikų gimtadienį. Tėvams grąžino automobilį, kuriuo buvo grįžęs iš kaimo. Tą naktį į namus nebegrįžo, nes nenorėjo klausytis žmonos priekaištų, buvo palaužtas psichologiškai. Kitą dieną atvažiavo į darbą, bet susirgęs grįžo į namus. Žmona grįžo apie 18 val. Tą dieną jokių konfliktų nebuvo. Spalio 10 d. rytą žmonos atsiprašė dėl žodinio konflikto. Apie 10 val. buvo iškviestas į policijos komisariatą, kur sužinojo, kuo yra kaltinamas. Grįžęs į namus susirinko daiktus ir išvažiavo gyventi pas tėvus. Veiksmų, kuriais kaltinamas, nepadarė - 2014 m. spalio 8 d. apie 7.40 val. bute nukentėjusiajai D. Z. iš alkūnės į kairės pusės skruostą netrenkė, vaikų kambaryje D. Z. buvo paėmęs už pečių, bet nestipriai, į lovą jos nestūmė, galėjo tik švelniai stumtelėti, kai jinai jį stūmė nuo savęs, jai rankų suėmęs nebuvo ir nespaudė, dešinės šlaunies nespaudė, jokių sužalojimų nukentėjusiajai nepadarė, kas tuos sužalojimus padarė, jis nežino. Žmonai bet kur nesmarkiai susitrenkus atsiranda kraujosruvos. Jokių muštinių žaizdų nukentėjusiajai nepadarė, iš kur jai paakyje atsirado kraujosruva negali pasakyti, galbūt konflikto metu ji galėjo kur nors atsitrenkti.
Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad 2014 m. spalio 7 d. vakare su sūnumi buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Grįžusi namo rado vyrą A. Z. sėdintį virtuvėje ir geriantį degtinę, besiklausantį muzikos. Jam pasakė, kad jis elgiasi negerai, ir išėjo į kitą kambarį. Vyras kumščiu trenkė į sieną, atėjęs į kambarį, trenkė į stalą ir jį sulaužė, suglamžė dokumentus, kuriuos ji buvo parsinešusi iš darbo, juos metė per balkoną, vėliau surinko, o jai nuėjus miegoti atėmė iš jos antklodę, sakydamas, kad ji nemiegosianti. Po to vyras nuėjo miegoti į vaikų kambarį. Atsikėlus rytą pasveikino dukrą su gimtadieniu. Būnant virtuvėje vyras pradėjo tyčiotis dėl jos aprangos. Po to jis nuėjo į miegamąjį, pasiėmė jos rankinuką ir pasakė, kad paims jos kortelę, telefoną, pažiūrės, su kuo ji bendrauja, paims pokalbių išklotines. Tada ji iš vyro norėjo atsiimti savo rankinę, bet jis iš rankinės ištraukė piniginę ir nuėjo į virtuvę. Ji nuėjo jam iš paskos, nes norėjo atsiimti savo daiktus. Kaltinamasis piniginę laikė iškėlęs į viršų, ji siekė rankomis pasiimti piniginę, tada jis sukosi nuo jos ir sukdamasis trenkė iš alkūnės jai į dešinį skruostą, pataikydamas į veidą ir į akinius. Jis prakirto jai veidą, pradėjo bėgti kraujas, ji pradėjo verkti. Vyras matė, kad prakirto jai veidą. Mano, jog vyras jai smogė tyčia. Po to ji nuėjo į miegamąjį, jis atėjo iš paskos ir liepė atiduoti vaikų dokumentus. Ji dukrai parodė, kur yra įdėti dokumentai, dukra juos ištraukė ir padavė vyrui. Pasiėmusi savo rankinę, piniginę nuėjo į vaikų kambarį. Jai iš paskos atėjo vyras, jai stipriai suėmė už pečių ir suspaudė, tada ją nustūmė ant lovos ir prispaudė rankas, po to stipriai suėmė už šlaunies. Paklausus, ką darąs, jis atsitraukė. Ji nuėjo į vonią, apsitvarkė, pakvietė sūnų ruoštis eiti į mokyklą. Besirengiant koridoriuje vyras paprašė nuvežti jį į darbą, bet ji atsisakė vežti, nes bijojo. Jis liepė jai nesivilkti striukės, kurią buvo nupirkęs ir nesimauti jo nupirktų batų. Nuvedusi sūnų į mokyklą, kreipėsi į policiją. Į policijos komisariatą ją nuvežė bendradarbis N. N., kartu važiavo bendradarbė ir draugė V. J., kuriai pasisakė, kad vyras prieš ją smurtavo. Iš policijos komisariato nuvažiavo į vaikų teisių apsaugos tarnybą. Tą pačią dieną užsiregistravo pas teismo medicinos ekspertą, kuris ją apžiūrėjo kitą dieną. Į gydymo įstaigą nesikreipė, kreipėsi tik į šeimos krizių centrą, kur jai buvo suteikta pagalba. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas sužalojimas. Ji buvo pažeminta, patyrė dvasinius išgyvenimus, jautėsi nesaugi, dėl ko ir kreipėsi į krizių centrą, lankėsi pas psichologą. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 500 eurų suma, ją prašo priteisti. Taip pat prašo priteisti jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Liudytoja V. J. parodė, jog su nukentėjusiąja D. Z. yra bendradarbės ir draugės. D. Z. buvo kalbėjusi, kad pykstasi su vyru, ruošiasi skirtis. 2014 m. spalio 8d. po 8 val. ryto jai verkdama paskambino D. Z. ir paklausė, ar galinti atvažiuoti, pasakė, kad eina į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą. Nors buvo be automobilio, bet pasakė, kad atvažiuoti gali. Paprašė kolegos N. N., kad jis pavežtų. N. N. sutiko. Kartu su juo nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „M.“, kur laukė D. Z.. Įsėdusi į automobilį D. Z. pasakė, kad jai reikia važiuoti į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. D. sakė, kad jai vyras sudavė alkūne į akį, kai ji norėjo atsiimti savo daiktus, sakė, kad vyras naktį triukšmavo, kad tarp jų įvyko konfliktas. Matė, jog D. Z. prie akies, po akiniais, buvo sumušta, įbrėžta, buvo raudona, taip pat D. Z. automobilyje parodė sumuštą koją. Į policijos komisariatą ėjo kartu su D. Z.. Išėjus iš policijos komisariato, D. Z. nuvežė į vaikų teisių apsaugos tarnybą, o pati su N. N. grįžo į darbą. Prieš tai D. Z. davė savo buto raktus, kad ji važiuotų pas ją. Išėjusi iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos D. Z. dar buvo užėjusi į darbą, bet ją išleido ir ji nuvažiavo į jos butą. Kai grįžo iš darbo, D. Z. bute neberado. Vėliau bendravo su D. Z., kuri labai pergyveno, pastoviai jautė stresą, jai nuolat skaudėjo galvą.
Liudytojas N. N. parodė, jog yra nukentėjusiosios D. Z. bendradarbis. Datos neprisimena, kai bendradarbė V. J. paprašė pagalbos. Reikėjo nuvažiuoti paimti D. Z.. V. minėjo, jog D. Z. turi problemų šeimoje. Su V. J. nuvažiavo prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten laukė D. Z.. Jai įsėdus į automobilį matė, jog ji buvo verkusi, bet jis nieko neklausinėjo. Jo paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį policijos komisariatą, jis nuvežė, palaukė, kol D. Z. ir V. J. grįš iš komisariato, po to D. Z. nuvežė iki (duomenys neskelbtini) gatvės, ten D. Z. išlipo, o jis su V. grįžo į darbą.
Liudytoja L. R. parodė, kad yra nukentėjusiosios D. Z. bendradarbė. Galėjo būti, kad 2014 m. spalio mėnesį su D. Z. sėdėjo viename kabinete. Sumuštos D. Z. nematė. Spalio 8 d. D. Z. buvo užbėgusi į darbą, bet visą dieną darbe ji nebuvo, su D. Z. nebendravo, tik pasisveikino, po ko ši išėjo, nes turi galimybę dirbti iš namų. Kaip atrodė D. Z. nekreipė dėmesio, galėjo nepastebėti kokio įbrėžimo, nes D. Z. nešioja akinius, po akiniais esančio sužalojimo galėjo nepastebėti. Su D. Z. artimai nebendrauja, D. Z. nesisakė, kad buvo sumušta.
Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamąjį A. Z. pažįsta kaip bendradarbį. A. Z. sumušto niekada nėra mačiusi, kokių krausjosruvų ant jo veido nėra pastebėjusi. Kaip bendradarbis A. Z. yra ramus, dalykiškas, jokių nusiskundimų jo atžvilgiu nėra buvę. Su juo artimiau nebendravo, į šeimos reikalus nesigilino.
Liudytojas V. K. parodė, kad su A. Z. buvo bendradarbiai, sėdėjo viename kabinete greta vienas kito. Sumušto A. Z. nėra matęs. 2014 m. spalio 8 d. privalėjo būti darbe. Kad tą dieną A. Z. būtų buvęs sužalotas, nematė. Apie šeimyninius reikalus pakalbėdavo, žinojo, kad jis pykstasi su žmona, bet į jų reikalus kištis nenorėjo.
2014-10-08 D. Z. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2014-10-08 apie 7.40 val. vyras A. Z. pradėjo girtauti, norėjo atimti jos rankinę, telefoną, paėmė automobilio raktelius ir negrąžino, kabinėjosi žodžiais, plūdosi dukters akivaizdoje. (1 t., 4 b. l.).
2014-10-09 D. Z. protokolo-pareiškimo patikslinime nurodyta, jog 2014-10-08 apie 7.40 val. namuose jai ruošiantis į darbą sutuoktinis A. Z. pradėjo jai priekaištauti dėl aprangos, paėmė jos rankinę, kurioje buvo visi jos dokumentai, automobilio rakteliai ir asmeniniai daiktai, ji pareikalavo atiduoti piniginę ir kitus asmeninius daiktus, A. Z. atsisakė tai daryti, jai ranka siekiant pasiimti iš jo piniginę, jis sukdamas alkūne sutrenkė į kairiąją akį, prakirto kairės akies apatinį voką, tuo sukeldamas fizinį skausmą, jai nuėjus į vaikų kambarį atsekė iš paskos, stipriai suėmęs už pečių ir rankų nustūmė ją į lovą, prispaudė prie lovos, stipriai suėmė rankomis už kojų ir klubų. Ji išsilaisvinusi išėjo iš buto su sūnumi. (1 t., 5 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose Nr. G 1460/14(04) ir Nr. pG132/14-1460/14(04) nurodyta, kad D. Z. padaryta muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; D. Z. sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, kietais bukais daiktais paveikus veidą, abu žastus, abu dilbius, dešinę plaštaką ir dešinę šlaunį; poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose ir dešinėje plaštakoje galėjo gautis šias sritis paveikus pirštais, į tai nurodo ovali poodinių kraujosruvų forma; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke galėjo gautis po smūgio alkūne į kairę veido pusę. (1 t., 9, 11 b. l.).
Visuomeninės organizacijos asociacijos „C.“ 2015-04-20 rašte Nr. 08 nurodyta, jog asociacija „C“ vykdo specializuotos pagalbos centro funkcijas, tai yra teikia kompleksinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto. 2014-10-10 iš Šiaulių PK buvo gautas pranešimas, kad D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), patyrė fizinį smurtą nuo sutuoktinio A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiąja D. Z. buvo susisiekta telefonu, moteriai suteikta kompleksinė pagalba. Dėl pirminės teisinės pagalbos, susietos su ikiteisminio tyrimo baudžiamąja byla ir kitos informacijos bei konsultacijų į centrą D. Z. kreipėsi asmeniškai pakartotinai 2014-10-13. Moteris jautėsi blogai, bendraujant verkė, išgyveno dėl patirto smurto nuo sutuoktinio. D. Z. nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. balandžio 16 d. buvo suteiktos psichologo konsultacijos. 2015-04-21 atvykusi D. Z. atrodė ramesnė, kaip moteris teigė ir psichologo konsultacijos, ir kardomoji priemonė, kuri yra taikoma sutuoktiniui, suteikė jai saugumą, pasitikėjimą savimi. (1 t., 138 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. Z. kaltė įrodyta.
Kaltinamasis A. Z. teisme kaltės nepripažino, nurodė, jog prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, jai sužalojimų nepadarė, tačiau neneigė kitų įvykio aplinkybių, tai yra, pripažino, jog konfliktavo su nukentėjusiąja D. Z., buvo paėmęs jos rankinę, piniginę, D. Z. bandant atsiimti piniginę, jos neatidavė, buvo suėmęs už pečių, kai nukentėjusioji D. Z. bandė jį atstumti nuo savęs, ją galėjo stumtelėti, teigė, jog tokiais veiksmais sužaloti nukentėjusiosios negalėjo, taip pat nurodė, jog nukentėjusioji D. Z. prieš jį smurtavo – trenkė ranka į veidą. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios D. Z., liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji D. Z. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, bei nurodė, kad jai sužalojimus padarė sutuoktinis A. Z., virtuvėje jai bandant atsiimti piniginę sukdamasis ir alkūne trenkdamas į kairės pusės skruostą, po ko vaikų kambaryje, stipriai suimdamas ir suspausdamas už pečių, nustumdamas į lovą, stipriai suimdamas ir spausdamas jos rankas prie lovos bei grubiai spausdamas dešinę šlaunį. Tai, jog nukentėjusiajai sužalojimai padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis patvirtinama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadomis Nr. G 1460/14(04) ir Nr. pG132/14-1460/14(04), kuriose nurodyta, kad D. Z. muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje padarytos kietais bukais daiktais paveikus veidą, abu žastus, abu dilbius, dešinę plaštaką ir dešinę šlaunį, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose ir dešinėje plaštakoje galėjo gautis šias sritis paveikus pirštais, į ką nurodo ovali poodinių kraujosruvų forma, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke galėjo gautis po smūgio alkūne į kairę veido pusę, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Liudytoja V. J. teisme patvirtino, jog praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio ji matė sužalojimą nukentėjusiosios veide, kraujosruvą kojoje, nukentėjusioji jai sakė, jog prieš ją smurtavo vyras. Liudytojas N. N. taip pat parodė, jog veždamas nukentėjusiąją į policijos komisariatą matė, kad ji yra susijaudinusi, buvo verkusi. Asociacijos „C.“ rašte nurodoma, jog D. Z. kreipėsi pagalbos dėl nuo sutuoktinio patirto fizinio smurto. Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios D. Z. parodymais. Kaltinamojo A. Z. aiškinimo apie tai, jog nukentėjusioji prieš jį smurtavo, nepatvirtina jokie įrodymai – kaltinamasis nei į gydymo įstaigą, nei pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, teisme apklausti liudytojai, kaltinamojo bendradarbiai R. K., V. K., parodė, jog jie nepastebėjo, kad kaltinamasis būtų buvęs sužalotas. Tai rodo, jog kaltinamojo A. Z. parodymai neatitinka tikrovės, yra duoti siekiant pateisinti savo neteisėtą elgesį.
Kaltinamasis A. Z. 2014 m. spalio 8 d. apie 7.40 val. savo namuose panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – žmoną D. Z., suprasdamas, kad nukentėjusioji yra šalia jo, siekia paimti jo laikomą piniginę, sukosi ir alkūne jai trenkė į veidą, privalėdamas suprasti, kad tokiu veiksmu gali sužaloti nukentėjusiąją, po ko vaikų kambaryje, stipriai suimdamas ir suspausdamas nukentėjusiajai už pečių, nustumdamas į lovą, stipriai suimdamas ir spausdamas D. Z. rankas prie lovos bei šiurkščiai spausdamas dešinę šlaunį, tyčia padarė nukentėjusiajai D. Z. muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Z., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Z. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, verčiasi individualia veikla. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam A. Z. skirtina bausmė – laisvės apribojimas.
Nukentėjusioji D. Z. pateikė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei prašo jai priteisti išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Nukentėjusioji D. Z. dėl kaltinamojo A. Z. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, sužalojimą, pažeminimą, dvasinį sielvartą, jautėsi nesaugi. Dėl patirto smurto ji kreipėsi specializuotos pagalbos į asociaciją „C.“, kur jai buvo suteikta kompleksinė pagalba bei nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. balandžio 16 d. jai buvo teiktos psichologo konsultacijos. Visa tai rodo, jog nukentėjusioji D. Z. patyrė gilų sukrėtimą, todėl prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti 500 eurų suma nėra aiškiai per didelė. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiosios D. Z. civilinis ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nukentėjusiajai D. Z. teisinę pagalbą teikė ir teisme ją atstovavo advokatas A. K.. Nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pateiktais dokumentais – sąskaitomis ir mokėjimo pavedimais. Kaltinamasis dirba, turi turto, nėra nemokus, todėl išlaidas atlyginti gali. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiajai priteistinos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
Bausmės pradžią A. Z. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę A. Z. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiosios D. Z. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. Z. 500 EUR (penkis šimtus eurų) nukentėjusiajai D. Z. neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš A. Z. priteisti 933,98 EUR (devynis šimtus trisdešimt tris eurus 98 centus) nukentėjusiajai D. Z. patirtoms išlaidoms dėl advokato paslaugų apmokėjimo atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.