- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- T-1467-548/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-3-00008-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- Ž. M.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-jame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. M. patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. priimtu nutarimu Nr. 91-156 nutarta taikyti nuteistajam Ž. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 9 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 48 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis dalyvauja būrio ir įstaigos organizuojamuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su šeima ir neturi galiojančių nuobaudų, įsiskolinimų neturi.. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Ž. M. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteistas dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 pastraipą (vagystė), 276 straipsnio 1 pastraipą (suklastoto asmens pažymėjimo įsigijimas), 244 straipsnio 1 pastraipą (vagystė su įsilaužimu į butą), 249 straipsnio 1 pastraipą, 250 straipsnio 1 pastraipos 1 b) punktą (bendrininkavimas vykdant apiplėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis), 267 straipsnio 1 pastraipą (dokumentų klastojimas). Nuteistajam paskirta 1 m. 4 mėn. bei 5 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nuteistajam Ž. M. Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 pastraipą (vagystė), 276 straipsnio 1 pastraipą (suklastoto asmens pažymėjimo įsigijimas), 244 straipsnio 1 pastraipą (vagystė su įsilaužimu į butą), 249 straipsnio 1 pastraipą, 250 straipsnio 1 pastraipos 1 b) punktą (bendrininkavimas vykdant apiplėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis) paskirta 1 m. ir 4 mėn. bei 5 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, nustatant 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalimi, nustatant 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalimi, nustatant 3 m. laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalimi ir 180 straipsnio 3 dalimi, nustatant 4 m. laisvės atėmimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, suderintos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 m. ir 8 mėn.
Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 16 d., pabaiga – 2022 m. gegužės 23 d.
Anksčiau neteistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalyje 2 punktas).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.
Pagal BVK dabar galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Teismas, įvertinęs 2020 m. liepos 27 d. Komijos priimtą nutarimą Nr. 91-156 taikyti nuteistajam Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam Ž. M. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nuteistasis Ž. M. nuteistas už vagystę, plėšimą, dokumentų suklastojimą, padėjimą atlikti plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą, savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t. y. vieną kartą pažeidė nustatytus įstaigos tvarkos reikalavimus, už ką buvo skirta nuobauda. Nuobauda šiuo metu nebegalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tai taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo savivertė ir savianalizė yra vidutinė, sunkiai gali įvardinti blogas savo elgesio savybes, nusikaltimus padarė spontaniškai, pastebima, kad nuteistasis pataisos įstaigoje laikosi neformaliųjų nuteistųjų tradicijų. Turi neigiamą požiūrį į darbą, nemato poreikio dirbti. Nuteistasis įsiveldavo į konfliktus arba atsidurdavo netinkamose situacijose dėl to, kad neapsvarstydavo savo elgesio pasekmių. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė – 48 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 26 balai, o dinaminių – 22 balai, todėl nuteistasis, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų modelis, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – bausmės pabaiga 2022 m. gegužės 16 d. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Ž. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindą manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 91-156, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis Ž. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3–4 dalimis, teismas,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 91-156 taikyti nuteistajam Ž. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.