Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. interesais jo atstovės advokatės Eglės Matuizaitės paduotą skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. sausio 11 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirajame skunde nurodoma, kad 2016 m. sausio 11 d. advokatė Eglė Matuizaitė ir V. Š. pasirašė sutartį dėl teisinės pagalbos, kuria susitarta dėl V. Š. atstovavimo visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, visų instancijų teismuose su visomis, įskaitant ATPK numatytomis, teisėmis, nagrinėjant administracinę bylą pagal ATPK 145 str. 6 d. Šios sutarties pagrindu kartu su 2015 m. sausio 14 d. skundu Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos buvo pateiktas advokato orderis Nr. 312608. Ukmergės rajono apylinkės teismui elektroniniu paštu ir registruotu laišku buvo išsiųstas advokato orderis Nr. 312609 (pavedimo apimtis - visos teisės, įskaitant numatytas ATPK). Vadovaujantis ATPK 275 str., įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą. Įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą, pareikšti prašymus, apskųsti nutarimą byloje. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu. Taigi, advokato orderis yra pagrindinis advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, advokatas, pateikęs orderį, laikomas įgaliotu atlikti visus procesinius veiksmus. Byloje esant nurodytiems advokato orderiams, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundas paduotas neįgalioto asmens, o teismui kilusios abejonės galėjo būti išaiškintos per trūkumų šalinimo institutą, nustatant terminą jiems pašalinti, arba pasirengimo nagrinėti bylą metu (ATPK 296 str.). Šiuo atveju, skundo grąžinimas jį padavusiam asmeniui riboja asmens teisę vėl kreiptis į teismą, nes, įsiteisėjus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarčiai ir grąžinus bylą Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, jau bus suėjęs skundo padavimo terminas.

V. Š. atskirasis skundas atmestinas.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ATPK 291 str. numatyta, kad šio kodekso 216 str. 1, 2 ir 5 p. nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios 2016 m. sausio 14 d. sutarties dėl teisinės pagalbos (b. l. 53) ir advokato orderių (b. l. 2, 43A) matyti, kad advokatė Eglė Matuizaitė yra įgaliotoji V. Š. atstovė aptariamoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Sutiktina su atskirajame skunde pateiktu argumentu, kad įgaliotasis atstovas turi teisę apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą. Tokios teisės pirmosios instancijos teismas nepaneigė. Vienok, ATPK 291 str. yra numatytas papildomas reikalavimas tam, kad įgaliotasis atstovas galėtų šią teisę įgyvendinti – atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Tokių duomenų apie V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju tam, kad advokatė Eglė Matuizaitė kaip V. Š. įgaliotoji atstovė galėtų paduoti skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. sausio 11 d. priimto nutarimo, turi būti rašytinis V. Š. sutikimas. Sutarties dėl teisinės pagalbos ir advokato orderio šiam konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti nepakanka. Kadangi šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui (ATPK 296 str. 3 d. 1 p.). Trūkumų šalinimo instituto taikymas, nagrinėjamu atveju, nėra galimas.

Pažymėtina, kad ATPK 293 str. yra numatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Taigi, V. Š. asmeniškai arba advokatė Eglė Matuizaitė, esant raštu išreikštai V. Š. valiai dėl skundo padavimo, turi teisę prašyti Ukmergės rajono apylinkės teismo atnaujinti skundo dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. sausio 11 d. nutarimo padavimo terminą, manydami, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o V. Š. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.