Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2026-02-10 sprendimo Nr. 26S36854 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal darbo sutartį arba pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją Turkijoje.

2025-12-22 įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pokalbis atliktas su vertėju. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas nepatvirtino tarpininkavimo rašte nurodytos informacijos, susijusios su asmens turima kvalifikacija, pateikė informaciją, kuri prieštarauja nurodytai dokumentuose. Tarpininkavimo rašte ir prie prašymo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad asmuo išklausė motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti, tačiau nuotolinės apklausos metu asmuo teigė, kad jokių mokymų neturėjo ir mokysis atvykęs į Lietuvą.

Atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu asmens pateiktą informaciją, asmens byloje ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis ir prie jo pridėtus dokumentus, Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo.

Departamentas Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas

užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties. Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas). Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, detaliai įvertinęs pareiškėjo vykimo į Lietuvą priežastis, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų pagrindu.

Iš į bylą pateikto apklausos protokolo matyti, kad tam tikri duomenys, kurie jau buvo pateikti pateikiant prašymą, žodžiu buvo pateikti skirtingai. Kaip teisingai nurodė Departamentas, pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjo, kad pareiškėjui per pastaruosius penkerius metus nebuvo išduotos vizos ar leidimai gyventi, tačiau jau apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dirbo Europoje vilkiko vairuotoju, rodė paso spaudus (fotonuotrauka); taip pat pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad 95 kodo teorinius mokymus išklausys atvykęs į Lietuvą, o su pareiškėjo prašymu pateiktame tarpininkavimo rašte yra nurodyta, kad pareiškėjas šiuos mokymus jau yra išklausęs ir net yra išduotas profesinio mokymo įstaigos patvirtintas pažymėjimas. Darytina išvada, kad iš žodinės apklausos turinio matyti, jog pokalbyje, pagrindžiant leidimo gyventi gavimo tikslą, tam tikri klausimai buvo pateikti priešingai nei nurodyta prašyme, t. y. žodinė apklausa nepatvirtino prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytos informacijos.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą. Kaip jau pirmiau minėta, Sprendimo faktinį pagrindą pagrindžia pirmiau aptarti pareiškėjo žodinės apklausos ir rašytinio prašymo, tarpininkavimo rašto skirtumai (atitinkamais klausimais), kuriais remiantis Departamento priimtos išvados dėl pateiktų duomenų neatitikimo, nelegalios migracijos grėsmės vertinamos kaip įtikinančios.

Pareiškėjui per apklausą buvo užduoti aiškūs, nesudėtingi ir konkretūs klausimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų per tinkamą terminą nurodyti pagrindinius faktus ir argumentus – būti išklausytam, ar veikė kaip nors nešališkai, ar neobjektyviai. Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

Pažymėtina, kad sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti turi būti nustatomi ne tik įstatyme nustatyti formalieji pagrindai, tačiau taip pat įvertinus, ar, konkrečiu atveju, yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią tokiam sprendimui priimti. Nagrinėjamu atveju nustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtintus leidimo laikinai gyventi neišdavimo pagrindus, darytina išvada, kad Departamentas teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir tuo pagrindu teisingai taikė teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Departamento Sprendimas pripažįstamas teisėtu, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Sprendimą pripažinus teisėtu, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.