Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-305-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
2A-305-278/2013
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00941-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
L. T., M. B.
Ieškovas
J. V.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-305-278/2013

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00941-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija (S) 34.5; 35.3.1; 42.10; 49; 63.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. T., M. B., L. T. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-844/2013 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovėms L. T., M. B., L. T. dėl skolos priteisimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

patikslintu ieškiniu J. V. nurodė, jog L. T. ir S. B. jis paskolino 7 800 Lt, kurie skolą įsipareigojo grąžinti 2006-01-04, tačiau iki šiol nėra grąžinę. Nurodė, jog 2011-01-09 S. B. mirė ir jo palikimą priėmė M. B. bei L. T.. Prašė teismą priteisti iš atsakovių solidariai 7 800 Lt skolą, 1 435,20 Lt delspinigių, 1 950 Lt palūkanų ir 338,75 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012-09-25 iki sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė solidariai iš atsakovių L. T., M. B., L. T. ieškovo J. V. naudai 7 800 Lt skolą, 1 435,20 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2012-03-26 iki 2012-09-25 (184 dienos), 1 950 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006-01-04 iki 2011-01-04, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2012-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, proporcingai paskirstė 338,75 bylinėjimosi išlaidas bei grąžino ieškovui permokėtą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog byloje nustatyta, kad atsakovai negrąžino ieškovui 7 800 Lt paskolos. Teismas konstatavo, jog tiek S. B., tiek L. T., skolinantis pinigus iš J. V., įsipareigojo skolą grąžinti solidariai, todėl kuris iš jų buvo paskolos garantas (laiduotojas), sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimą, reikšmės neturi, nes jų atsakomybė ieškovui solidari. Nurodė, kad M. B. ir L. T., kaip mirusio S. B. palikimo perėmėjos, už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Įvertinęs, jog ieškovas geranoriškai sumažino delspinigių dydį iki 0,1 proc., teismas pripažino, kad toks delspinigių dydis yra protingas ir nepažeidžia atsakovių teisių. Teismas vertino pagrįstu ir teisėtu ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, tačiau nurodė, jog ieškinys laikytinas priimtu 2012-09-26, todėl procesinės palūkanos už priteistą sumą, turi būti skaičiuojamos nuo minėtos datos, o ne nuo 2012-09-25, t.y. ne nuo kreipimosi į teismą dienos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. T. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimą ir ieškinį atmesti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino paskolos sutartį. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų perdavimą jai ir S. B. bei teigia, jog pinigų ji nėra gavusi.

Atsakovės M. B. ir L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad nors jas atstovavo atstovas, tačiau nebuvo išaiškinta teisė prašyti teismo taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas J. V. privalėjo per tris mėnesius po S. B. mirties pareikšti joms, kaip įpėdinėms, ieškinį dėl skolos. Teigia, kad teismas, aiškindamas paskolos sutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, jog paskolos raštelyje turi būti užfiksuotas ir paskolos dalyko - pinigų- perdavimo faktas paskolos gavėjui. Nurodo, jog S. B. nebuvo poreikio skolintis pinigų, be to, tiek jis, tiek ir sutuoktinė, kaip banko darbuotojai, turėjo galimybę gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis. Nurodo, jog teismas nevertino, ar paskolos sutartis nebuvo suklastota, nevertino, jog sutartyje buvo susitarta tik dėl delspinigių, todėl teismui nebuvo pagrindo priteisti kompensuojamųjų palūkanų. Pagal teismų praktiką, delspinigiai turėjo būti įskaityti į palūkanas. Nurodo, kad teismas privalėjo kontroliuoti, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, nes teismų praktikoje ieškovo prašomi priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigiai laikytini neprotingai dideliais. Teigia, jog atsakovė L. T. padovanojo M. B. neatlygintinai visas paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, likusias mirus jos tėvui S. B., todėl po dovanojimo sutarties sudarymo M. B. buvo vienintelė faktinė įpėdinė.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas J. V. prašo skundus atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog M. B. ir L. T. atstovo pasikeitimas bylos nagrinėjime nesuteikia pagrindo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Nurodo, kad paskolos sutartis nebuvo nuginčyta, pinigų perdavimo faktą patvirtino ir pati atsakovė L. T., o teismas pagrįstai priteisė 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.

Atsakovė L. T. atsiliepimu į M. B. ir L. T. apeliacinį skundą nurodo, jog atsakovės nekėlė klausimo taikyti ieškinio senaties terminą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl reikalavimas taikyti senatį apeliaciniame skunde negali būti keliamas. Teigia, kad S. B. skolos kreditoriams yra turtinė prievolė ir jokia skolų, už kurias atsakinga L. T., dalis nebuvo perleista, ji priėmė tėvo palikimą, todėl turi būti atsakove.

Atsiliepimu į atsakovės L. T. apeliacinį skundą atsakovės M. B. ir L. T. siūlo tenkinti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, jog L. T. ir S. B. pasirašė paskolos sutartį, kad jie iš J. V. pasiskolina 7 800 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2006-01-04 (b. l. 2). Minėta sutartimi šalys susitarė dėl 1 proc. dydžio delspinigių nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-01-09 S. B. mirė ir paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas M. B. (b. l. 9, 26-27, 53).

Civilinis kodeksas (toliau - CK) 6.870 straipsnio nuostatos nustato, jog paskolos sutartis yra realinė. Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str. str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-366/2010; Nr. 3K-3-564/2010; Nr. 3K-3-107/2011 ir kt.). Minėti išaiškinimai įgalina konstatuoti, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka ,,perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo – paskolos gavėjo – gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia. Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui.

Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Nr. 3K-3-601/2005 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui, atsakovams L. T. ir S. B., faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui, ieškovui J. V. (CPK 12,178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos raštelio tekstas: Mes L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), B. S., gyv. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) pasiskoliname iš J. V. 7 800 Lt (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai litų). Skolą įsipareigojame grąžinti solidariai iki 2006.01.04. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojame mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos dydžio - tiek lingvistine žodžio prasme, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu leidžia konstatuoti, jog pinigų perdavimas įvyko raštelio pasirašymo metu. Raštelyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjai momento. Tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Tačiau žodžio ,,pasiskoliname“, kuris gramatiškai reiškia esamąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjai, sudaro pagrindą pripažinti paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Be to, iš 2013-01-30 teismo posėdžio protokolo matyti, jog atsakovė L. T. pripažino prašiusi J. V. paskolinti S. B. lėšų ir šalims susitikus, automobilyje buvo pasirašyta paskolos sutartis, o pinigai tuo pat metu perduoti S. B. (b.l. 62-67). L. T. patvirtino, jog S. B. buvo reikalinga paskola ir jo prašymu kreipėsi į ieškovą J. V., kuris pinigus yra skolinęs ir jai asmeniškai. Atsakovės M. B. ir L. T., nurodė, kad S. B. nebuvo pagrindo skolintis, be to, tiek jis, tiek ir sutuoktinė galėjo gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis, tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais leistinais ir pakankamais įrodymais (CPK 178 str.). Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog paskolos sandoris buvo sudarytas ir pasirašius sutartį paskolos sutartyje nurodytos lėšos perduotos jos gavėjui. Kadangi ginčo sutartimi atsakovė L. T. ir S. B. įsipareigojo solidariai atsakyti už 7 800 Lt sumos grąžinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pinigų perdavimo faktui įrodyti pakanka tos aplinkybės, jog pinigai buvo perduoti vienam iš skolininkų, nes sutartyje nėra detalizuota pinigų perdavimo ir/ar jų naudojimo tvarka (CPK 185 str., CK 6.6 str.). Vadovaujantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp J. V., L. T. ir S. B. susiklostė paskoliniai santykiai ir iš šių santykių kilusių pareigų skolininkai neįvykdė. Kritiškai vertintini apeliančių teiginiai dėl ginčo sutarties tikrumo. Apeliantė L. T. atsiliepime į ieškinį prašė skirti rašysenos ekspertizę ir iš anksto suformulavo ekspertui skirtus klausimus dėl sutartyje esančių parašų tikrumo (b. l. 18-19). Dėl galimos ekspertizės skyrimo sutiko ir ieškovas J. V. (b. l. 40-41). Tačiau pirmosios instancijos teismui 2012-12-21 nutartimi įpareigojus atsakovę L. T. pateikti rašysenos pavyzdžius, atsakovė atsisakė savo prašymo skirti ekspertizę, tuo pripažindama ir neginčydama sutartyje esančių parašų, tuo pačiu ir pačios sutarties tikrumo (b. l. 44-45, 49-50). Kadangi teismui nekilo abejonių dėl paskolos sutarties tikrumo, teismui nebuvo pagrindo skirti rašysenos ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.).

Civilinis kodeksas ieškinio senatį apibrėžia kaip laiko tarpą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Šio termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Asmeniui mirus, jo kreditoriai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 str. 1 d.). Kadangi viena iš sutarties šalių – S. B. 2011-01-09 mirė, todėl kreditorius J. V. nuo šios datos įgijo teisę pareikšti reikalavimus dėl skolos S. B. palikimą priėmusiems įpėdiniams (CK 5.63 str. 1 d.). Atsižvelgiant į CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškovo J. V. reikalavimo dėl 7 800 Lt skolos senaties terminas prasidėjo 2011-01-09 (CK 5.3 str.). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas reikalavimą apginti pažeistą teisę priima nagrinėti nepaisant ieškinio senaties termino pasibaigimo. Minėto straipsnio 2 dalis teismą įpareigoja ieškinio senatį taikyti tik tada, kai to reikalauja ginčo šalis. Prašymas dėl ieškinio senaties taikymo paprastai reiškiamas iki baigiamųjų kalbų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nauji reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nekeliami (CPK 251 str. 1 d., 253 str. 4 d., 321 str.). Atsakovės M. B. ir L. T. apeliaciniu skundu prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo J. V. ieškinį šiuo pagrindu atmesti. Minėtą reikalavimą atsakovės grindžia tuo, jog tokia būtinybė iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos teisme jas atstovavo kitas atstovas, o teismas neišaiškino jų turimų teisių. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliančių M. B. ir L. T. motyvus, byloje esančius duomenis, apeliančių teiginius vertina kritiškai ir konstatuoja nesant pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme apeliantes atstovavo kvalifikuotas atstovas – advokatas, turintis suteikti visavertę teisinę pagalbą ir tinkamai šalį atstovauti procese, o jo pasikeitimas nesuteikia pagrindo tenkinti prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, savalaikiai jo nepareiškus (b. l. 24). Apeliantės, teigia, jog teismas netinkamai išaiškino jų procesines teises, tačiau apeliantės buvo atstovaujamos kvalifikuoto atstovo, todėl šias teises joms privalėjo išaiškinti atstovas (CPK 158 str. 3 d.).

Kaip minėta, mirus S. B., 2011-06-06 jo duktė L. T. padovanojo motinai M. B. visas paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teise, likusias mirus S. B. ir paveldėjimo teisės liudijimas į S. B. priklausiusį turtą 2012-05-08 buvo išduotas M. B. (b.l. 25-27). Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį, įpėdinis priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Ši nuostata taikoma ir kai palikimą priima keletas įpėdinių – už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Iš 2011-06-06 sutarties, kuria L. T. padovanojo M. B. asmeninėn nuosavybėn visas paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, likusias po tėvo S. B. mirties, matyti, kad sutarties 5 punktu nurodoma, jog M. B. žinoma apie pareigą apmokėti palikėjo skolas, jeigu tokios atsirastų. Dėl paminėto, darytina išvada, kad atsakovė L. T., mirus tėvui jo turto nepaveldėjo ir todėl nėra atsakinga už mirusiojo skolas, nes tiek turtą, turtines teises bei palikėjo prievoles perėmė M. B. (CK 5.50, 5.52 str. str.). Dėl paminėto, ieškinys atsakovei L. T. atmestinas.

Byloje nustatyta, jog ieškiniu J. V. prašė priteisti iš atsakovių 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną įvykdyti prievolę, palūkanas iki 2012-03-24 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sprendimo įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas savo reikalavimus patikslino ir prašė priteisti skolą, 1 435,20 Lt delspinigių 1 950 Lt palūkanų ir įstatymines palūkanas. Ieškovo prašomos priteisti netesybos ir palūkanos atlieka kompensacinę funkciją – atlyginti minimalius ir neįrodinėtinus kreditoriaus nuostolius, atsiradusius laiku neįvykdžius prievolę. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir palūkanas, atlyginama didesnioji suma, apimanti mažesnę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pilnai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti ir 1 435,20 Lt delspinigių ir 1 950 Lt palūkanų. Kadangi apskaičiuota palūkanų suma yra didesnė nei delspinigių sumą, todėl ieškovui priteistina 1 950 Lt palūkanų suma, apimanti delspinigius. CK 6.261 straipsnio nuostatos suteikia teisę kreditoriui įrodžius kitus nuostolius, be minimalių nuostolių, prašyti jų atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. V. neįrodinėjo patyręs daugiau nuostolių, todėl priteisti didesnę sumą nėra pagrindo (CPK 178 str.). Apeliantės M. B. ir L. T. teigia, jog teismas priteisė nepagrįstai didelius 0,1 proc. dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jog ieškovo sumažinta delspinigių suma įskaitoma į palūkanas, teisėjų kolegija neturi pagrindo analizuoti ir vertinti teismo sprendimo dėl priteistų delspinigių dydžio pagrįstumo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas atsisakė dalies palūkanų (2 426,55 - 1 950 = 476,55 Lt), atsisakymą teismas priėmė, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.)

Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialine teisės normas, dėl ko yra pagrindas keisti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi atsakovių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, atitinkamai keistinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas J. V. patyrė 350 Lt bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, iš kurio grąžintina permokėta 14 Lt suma, 2,75 Lt išlaidų už dokumentų paruošimą, todėl ieškinį patenkinus 87 proc., iš atsakovių L. T., M. B. ieškovo naudai priteistina po 146,16 Lt žyminio mokesčio ir 1,20 Lt išlaidų už dokumentų paruošimą, iš viso po 147,36 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 87 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d.; b. l. 3-4, 13). Pirmosios instancijos teisme atsakovė L. T., M. B. patyrė po 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, todėl iš ieškovo J. V. atsakovių L. T. ir M. B. naudai priteistina po 130 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.). Išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu valstybės naudai priteistinos iš atsakovių (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. b. l. 21-22, 51-52).

Iš bylos duomenų matyti, kad L. T., M. B. už apeliacinį skundą yra sumokėjusios žyminį mokestį, be to, atsakovė L. T. pateikė įrodymus apie patirtas 300 Lt apeliacinio skundo surašymo išlaidas (b.l 84-85, 93). Iš dalies patenkinus apeliacinius skundus, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiu L. T. ir M. B. naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutari a:

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

Ieškovo J. V. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovių L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 7 800 Lt skolą, 1 950 Lt palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 9 750 Lt sumą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-09-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovių L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 147,36 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 11,42 Lt (vienuolika Lt 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. T. ir M. B. naudai po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt Lt) atstovavimo išlaidų.

Grąžinti ieškovui J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 0000000289 Valstybinei mokesčių inspekcijai permokėtą 14 Lt (keturiolika Lt) žyminį mokestį.

Ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo bei reikalavimą atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.

Bylą dalyje dėl 476,55 Lt palūkanų priteisimo, nutraukti.

Priteisti iš ieškovo J. V. atsakovės L. T. naudai 43 Lt žyminio mokesčio ir 50 Lt procesinio dokumento surašymo išlaidų, viso 93 Lt (devyniasdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų bei 43 Lt (keturiasdešimt tris Lt ) žyminio mokesčio M. B. naudai.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė