Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3215-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
e1-3215-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44520-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3215-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44520-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „A“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2020 m. lapkričio 8 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimo paskutinės apklausos metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., vakare, garaže jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su savo pažįstamu K., po to jau nakties metu jis atėjo prie savo automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo pasistatęs (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje aikštelėje. Aikštelėje prie jo priėjo kažkoks nepažįstamas vyras, su tuo vyru jo automobilyje jie vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Gerdamas alkoholinius gėrimus jis visą laiką sėdėjo vairuotojo vietoje, vyras, kuris buvo su juo, sėdėjo keleivio vietoje. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus, privažiavo policijos pareigūnai, kurie su juo pabendravo, įspėjo, kad niekur nevažiuotų, kadangi greičiausiai pajuto alkoholio kvapą, paaiškino, kad už vairavimą išgėrus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis pasakė, kad niekur neketina važiuoti ir pareigūnai nuvažiavo. Tada jis pagalvojo, kad reikia pavažiuoti į kokią nors saugesnę vietą, todėl užsivedė automobilį ir pavažiavo į kitą vietą toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Netrukus prie jo automobilio priėjo tie patys pareigūnai, jis užgesino variklį, išsigandęs ištraukė raktelius, kuriuos numetė šalia sėdėjusio vyro pusėn. Pareigūnai pareikalavo patikrinti jo girtumą, jis tiesiogiai neatsisakė, bet atsikalbinėjo ir nepūtė, sakė, kad vairavo ne jis. Pareigūnai jam paaiškino, kad atsisakymas pasitikrinti neblaivumą prilygsta sunkiam girtumui, tačiau tada jis jų vis tiek neklausė. Pareigūnai pareikalavo išlipti iš automobilio, tuo metu ant kojų stovėjo netvirtai. Taip pat jis atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą. Dėl tokio savo elgesio jis dabar labai gailisi, elgėsi taip dėl to, kad per daug buvo išgėręs. Šiuo metu pripažįsta, kad automobilį vairavo smarkiai apgirtęs nuo alkoholio, labai dėl to gailisi, prašo bylą nagrinėti supaprastinta tvarka (b. l. 60; e. b. l. 100-102).

Ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu įtariamuoju apklaustas G. P. savo kaltės nepripažino ir buvo nurodęs, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 17 val. jis nuvažiavo savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą į garažą, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepasakys, kadangi yra nevietinis, čia gyvena tik apie 3 mėnesius. Pas pažįstamą važiavo vienas. Nuvažiavęs į garažą, kartu su savo pažįstamu K. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, t. y., gėrė alų ir brendį. Neatsimena kiek jie išgėrė alkoholio, bet labai daug negėrė. Išgėręs alkoholio, jis nuėjo į savo automobilį, kuriame užmigo. Užmigo ant vairuotojo sėdynės. Maždaug vidurnaktį, apie kelintą valandą, neatsimena, jis atsikėlė ir pamatė, kaip prie jo automobilio stovi kažkoks jaunuolis, kurį matė pirmą kartą. Jis su juo pakalbėjo bei pasiūlė prisėsti į automobilį, kadangi jis dar turėjo alaus. Jie tą alų kartu su tuo vaikinu pradėjo gerti bei po kurio laiko atvažiavo policijos ekipažas. Jis tuo metu sėdėjo vairuotojo pusėje, tačiau nevažiavo, automobilis buvo užgesintas. Policijos pareigūnai juos perspėjo, kad nevairuotų išgėrę. Jie juos suprato bei pasakė, kad nevairuos. Pareigūnai pabendravę išvažiavo. Po kažkiek laiko prie jų vėl priėjo policijos pareigūnai, nežino ar tie patys ar ne, kadangi buvo labai neblaivus, kurie paprašė vairuotojo pažymėjimo. Jis automobiliu nevažiavo, automobilis buvo pastatytas ten kur ir apie 17 val. pastatė (automobilių stovėjimo aikštelėje), jo iš vietos nejudino bei neplanavo niekur važiuoti. Taip pat prie jo automobilio atvažiavo dar vienas policijos ekipažas, kuris buvo su alkotesteriu. Jo kažkuris iš pareigūnų paklausė, ar sutinka tikrintis blaivumą, jis jiems atsakė, kad taip. Tačiau į alkotesterį jis nepūtė, kodėl nepūtė, nežino, bet jis jiems neatsisakė tikrintis blaivumo. Galbūt jis kažką ne taip pasakė, nes jie greitai pasakė, kad jis atsisakė tikrintis. Tas antras ekipažas, kuris turėjo alkotesterį, išvažiavo. Tada pareigūnai jam liepė išlipti iš automobilio. Išlipus iš automobilio, pareigūnai jam uždėjo antrankius bei nuvedė į tarnybinį automobilį. Jis pareigūnams nesipriešino, vykdė visus jų nurodymus. Per tarnybinio automobilio langą, matė, kaip tralas kažkur išveža jo automobilį. Policijos pareigūnai jį nuvežė į policijos komisariatą (b. l. 50-51; e. b. l. 61-63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. U.(E. U.) parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 02.30 val. patruliuodamas kartu su patruliu D. J., (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo du vyrai. Vyrai juos pastebėję pradėjo muistytis, vengė akių kontakto, bei kažką bandė paslėpti. Tada privažiavo pabendrauti. Bendraudami su asmenimis pajuto stiprų alkoholio kvapą, sklindantį nuo jų ir pastebėjo, kad jie slėpė alkoholinius gėrimus. Nustatė, kad už vairo sėdėjo G. P. (nustatyta iš vairuotojo pažymėjimo), o priekyje, keleivio pusėje sėdėjo V. K.. Vairuotoją įspėjo, kad niekur nevažiuotų, paliktų automobilį stovėti, nes už vairavimą apsvaigus yra numatyta atsakomybė. G. P. paaiškino, kad suprato, niekur ir neketina važiuoti. Jie kartu su kolega pavažiavo toliau nuo „Audi A6“ automobilio, stebėjo automobilį iš šalies, nuo „Audi“ automobilio buvo gal 100 metrų atstumu, „Audi“ automobilyje sėdėję asmenys galimai galėjo jų nematyti už aikštelėje stovėjusių kitų automobilių. Po kelių minučių minėtas automobilis pajudėjo stovėjimo aikštelėje į priekį ir užgeso. Praėjus dar kelioms minutėms, minėtas automobilis išvažiavo iš stovėjimo aikštelės ir pajudėjo link (duomenys neskelbtini), vairavo G. P.. Kartu su kolega nuvažiavo iš paskos ir automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje. Už vairo sėdėjo tas pats G. P., kuris pamatęs juos užgesino variklį ir raktelius perdavė šalia sėdėjusiam V. K.. Raktus surado priekinių durelių daiktinėje. Toliau bendraujant su G. P., pareikalavo nustatyti girtumą, bet asmuo atsikalbinėjo, aiškino, kad jis nevairavo automobilio, o tik stovėjo aikštelėje. Jie paaiškino vairuotojui, kad matė faktą, jog transporto priemonę vairavo būtent jis ir supažindino asmenį su atsakomybe už atsisakymą pasitikrinti girtumą. Asmuo jų reikalavimų pasitikrinti girtumą nevykdė, kategoriškai ignoravo, bei nukreipė pokalbį, todėl jo buvo pareikalauta išlipti iš automobilio. Išlipęs iš automobilio G. P. šlitinėjo, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, elgsena neadekvati, kalba nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas, dėl to buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. G. P. paaiškino, kad jis yra sulaikomas už transporto priemonės vairavimą išgėrus ir vengimą pasitikrinti girtumą. Sulaikant asmenį panaudojo spec. priemonę – antrankius. V. K. susirinko savo daiktus ir išėjo. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, Eišiškių pl. 127, Vilniuje. G. P. buvo pristatytas į areštinę. Įvykis buvo filmuotas „Body cam“ Nr. 9013, 9014 (b. l. 18-20; e. b. l. 92-94). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio E. U. tarnybiniame pranešime (e. b. l. 31-32). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad sulaikytasis G. P. ant neblaivumo nustatymo akto pasirašyti atsisakė, blaivumo patikrinimo vengė (b. l. 22-23, 26-27, 44; e. b. l. 97-99, 113-114).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas D. J. pateikė tyrėjui vaizdo įrašą, darytą tarnybiniu telefonu „Samsung“ (b. l. 28-29; e. b. l. 115-117).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnai bendrauja su sulaikytuoju G. P., reikalauja papūsti į alkotesterį, kadangi jis vairavo automobilį. G. P. sako, kad jis nevairavo, jog jis tiesiog geria, pareigūnas sako, kad jis pajudėjo iš vienos parkingo vietos į kitą. G. P. sako, kad jis nesuprato, pareigūnas užduoda klausimą, ar jis sutinka pasitikrinti savo girtumą, į ką G. P. atsako, kad neatsisako, bet nesupranta, dėl ko jam reikia tikrintis girtumą, sako, kad jis tiesiog sėdi, automobilio rankinis stabdis yra užtrauktas. Pareigūnas dar kelis kartus klausia, ar jis sutinka pasitikrinti girtumą, G. P. vėl sako, kad jis neatsisako, bet nesupranta dėl ko, taip visą laiką atsikalbinėja ir vengia tikrintis blaivumą (b. l. 31; e. b. l. 118-120).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. P. nesutinka, vengia neblaivumo patikrinimo. Jam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgseną, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nustatyta, kad eiti tiesia linija jis negali. Akte taip pat pažymėta, kad G. P. buvo įspėtas dėl filmavimo, jam išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. G. P. atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 13; e. b. l. 30).

Prie transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo pateiktoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salone buvo rastos alaus skardinės (b. l. 8-11; e. b. l. 36-43).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininku yra G. P. (b. l. 36; e. b. l. 77-78).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. G. P. iš N. Z. už 1 400 EUR nupirko automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Audi A6“, (2001 m.) kaina Lietuvoje yra 1 820 EUR (su PVM) (b. l. 35, e. b. l. 77-78).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis G. P. paskutinės apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų E. U. ir D. J., kurie tiesiogiai matė automobilio vairavimo faktą, parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, prie transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo pateikta fotolentelė, vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. P. vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. P. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti baudą sumokėti dalimis per metus laiko (b. l. 71-72, 73e. b. l. 109-110).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas esant nustatytiems neblaivumo požymiams, būdamas įspėtas dėl teisinių pasekmių, tyčia siekdamas išvengti atsakomybės, vengė neblaivumo patikrinimo. Vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, tokiais veiksmais keldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. G. P. savo paskutinės apklausos metu kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, vis tik jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu nuoširdžios atgailos nepatvirtina, kaltinamasis iš pat pradžių nuosekliai neigė vairavimo faktą, bandė išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, kas leidžia teigti, jog savo elgesio kaltinamasis kritiškai nevertino, todėl prokurorės pareikšime atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. G. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. P. neteistas, tačiau praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 67-68; e. b. l. 54-56), administracine tvarka nebaustas (b. l. 69), dirba (b. l. 70), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi G. P. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį, gali būti nustatytas vieneriems metams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio. Todėl G. P. pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

G. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Jis vengė neblaivumo patikrinimo, būdamas įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, nepaisydamas pareigūnų perspėjimo vis tiek vairavo transporto priemonę ir iš pradžių netgi neigė patį vairavimo faktą, visaip atsikalbinėjo ir vengė tikrintis blaivumą, kaltinamojo būklė buvo akivaizdžiai netinkama vairuoti, jis šlitinėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kita vertus, galiausiai paskutinės apklausos metu prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, praeityje už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2020 m. lapkričio 8 d.

Bylos duomenimis automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam G. P.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. P. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vairavo automobilį būdamas akivaizdžiai neblaivus, pareigūnams nustačius visus galimus neblaivumo požymius (sklindantį alkoholio kvapą, nekoordinuotus judesius, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą), vartojo alkoholį sėdėdamas automobilyje, būdamas perspėtas policijos pareigūnų dėl draudimo vairuoti transporto priemonę išgėrus ir galimų pasekmių, šio įspėjimo nepaisė, praėjus neilgam laiko tarpui po pareigūnų įspėjimo tuoj pat bandė patraukti transporto priemonę į nuošalesnę vietą, kad daugiau nebūtų pastebėtas policijos pareigūnų. Be to, iš pat pradžių, norėdamas išvengti gresiančios atsakomybės, kaltinamasis nuosekliai neigė patį vairavimo faktą, visaip atsikalbinėjo ir vengė neblaivumo patikrinimo. Iš liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų nustatyta, kad G. P. būklė buvo akivaizdžiai netinkama vairuoti, jis šlitinėjo, negalėjo eiti tiesia linija, jo judesiai buvo nekoordinuoti, pats kaltinamasis pripažino, kad netvirtai stovėjo ant kojų. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti vairuodamas automobilį tokios būklės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Prokuroro nutarimu laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 37, 39-41; e. b. l. 82-89), kuris taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. lapkričio 8 d., 02.45 val. iki 2020 m. lapkričio 8 d., 15.45 val., t. y. vieną dieną (b. l. 45, 58; e. b. l. 22-29), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 54; e. b. l. 65-67) – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (e. b. l. 65-67) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, G. P. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 8 d., 02.45 val. iki 2020 m. lapkričio 8 d., 15.45 (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 38 MGL (1 900 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienerius metus nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

G. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. P., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė