Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjo 2018-04-30 nutarties, kuria atsisakyti priimti Pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nutartimi buvo patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58814-17 dėl A. V. padarytos BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šia teismo nutartimi be kita ko buvo paskirtas nusikalstamos veikos padarymo įrankio – automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekvivalento pinigais – 1110 Eur konfiskavimas valstybės naudai.

2018-03-16 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose gautas A. V. skundas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nutarties turto konfiskavimo dalyje bei prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Utenos apylinkės teismas skundžiama 2018-04-30 nutartimi prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atmetė, atsisakė priimti minėtą A. V. skundą ir jį grąžino pareiškėjui.

Skunde be kita ko dėstomi nesutikimo argumentai dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nutartimi jam taikyto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo atsisakymu priimti jo skundą praleidus skundo padavimą terminą, teigia apie skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą, tačiau susipažinęs su pateikta medžiaga aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą teismo nutartį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Baudžiamojo proceso terminams reglamentuoti yra skirtas visas Lietuvos Respublikos BPK VII skyrius, kuris apibrėžia terminų paskirtį, skaičiavimą, jų laikymąsi ir praleisto termino atnaujinimo tvarką. BPK 102 str. 1 d. nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorui 2017-12-15 priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. V. atžvilgiu, jį atiduodant mamai V. T. pagal laidavimą, buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją šio nutarimo patvirtinimui. Tą pačią dieną – 2017-12-15 buvo priimta teismo nutartis, kuria prokuroro nutarimas patvirtintas. Teismo nutartyje aiškiai nurodytas šio procesinio sprendimo apskundimo terminas – septynios dienos, tuo tarpu skundas dėl šios nutarties iš A. V. apylinkės teisme gautas tik 2018-03-16. Nors, Pareiškėjo teigimu, jis 2017-12-15 nutartį gavęs pavėluotai dėl jos išsiuntimo netinkamu adresu, apylinkės teismas nenustatė pagrindo praleisto termino atnaujinimui, su kuo visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.

Kaip matyti, A. V. 2017-12-05 apklausos protokolo specialiame priede (bylos 143 l.) išskirtinai pabrėžė, kad gyvena su mama V. T. adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenantis šiuo adresu jis nurodė ir apylinkės teisme posėdžio metu. Jo mamos V. T. prašyme dėl laidavimo instituto taikymo A. V. atžvilgiu taip pat yra nurodytas tas pats gyvenamosios vietos adresas. Byloje esantis prokuratūros 2017-12-18 lydraštis (bylos 160 l.) patvirtina, kad 2018-12-18 A. V. ir V. T. jų nurodytu tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu ir buvo išsiųstas pranešimas apie A. V. atžvilgiu prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-12-15 priimtus procesinius sprendimus, pridedant jų nuorašus.

Nors A. V. skunde aukštesniajam teismui savaip interpretuoja teismo posėdyje V. T. pasakytus žodžius apie dokumentų gavimo datą, iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog pati V. T. teismo posėdžio apylinkės teisme metu nurodė prokuratūros siųstus dokumentus gavusi 2018-12-18. Priešingai Pareiškėjo skundo teiginiams, prokuratūros lydraščio, kuriuo A. V. ir V. T. išsiųsti A. V. atžvilgiu prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-12-15 priimti procesiniai sprendimai, registracijos data 2017-12-18 nesudaro pagrindo teigti, kad tą pačią dieną šie dokumentai negalėjo būti pristatyti V. T.. Be to, net ir darant tokią prielaidą, minėtų procesinių dokumentų įteikimo V. T. data skirtųsi ne daugiau nei keliomis dienomis, o atsižvelgiant į praleistų dienų skundui paduoti skaičių tai situacijos teisinio vertinimo nepakeistų.

Pasak V. T., ji gautus procesinius dokumentus sūnui A. V. perdavusi vėliau, nenustatytu laiku. Pareiškėjas A. V., aiškindamas apie vėlesnį dokumentų gavimą iš mamos, skunde dėsto įvairius samprotavimus apie V. T. pareigos perduoti jam dokumentus neturėjimą ir pan., tačiau aukštesnysis teismas tokius teiginius vertina kritiškai. Pažymėtina, kad laiduotojos statusas neapsiriboja prašymo dėl A. V. perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą pateikimu. Teismas, paskirdamas asmenį laiduotoju, išreiškia pasitikėjimą juo bei atitinkamai įpareigoja laiduotoją daryti teigiamą įtaką asmeniui, už kurį pastarasis laiduoja. Vykdydamas šį įpareigojimą laiduotojas turi būti aktyvus tiek savo, tiek asmens, už kurį laidavo, atžvilgiu ir interesais. V. T., kuri yra ne tik A. V. mama, bet ir už sūnų laidavęs asmuo, turi įpareigojimą būti aktyvi savo ir sūnaus, kaip baudžiamojo proceso dalyvių, interesais vykdant procesines pareigas. Todėl V. T., neatsižvelgiant į tai, ar A. V. atžvilgiu prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-12-15 priimtus procesinius sprendimus gavo savo vardu ar/ir už sūnų A. V., ji turėjo pareigą pasirūpinti šių dokumentų savalaikiu perdavimu A. V..

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad prokuroras 2017-12-15 nutarimą priėmė be kita ko atsižvelgdamas į 2017-12-05 A. V. ir jo mamos V. T. prašymus dėl laidavimo instituto taikymo A. V. atžvilgiu. Akivaizdu, kad prašymų pateikimas pats savaime rodo proceso dalyvio suinteresuotumą dėl palankaus sprendimo priėmimo – jo patenkinimo prašomu klausimu bei atitinkamai įpareigoja būti aktyviais domintis jų nagrinėjimo eiga.

Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nelogiška manyti, kad A. V., žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą bei pats 2017-12-05 pateikęs prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kelis mėnesius po prašymo pateikimo tariamai negaudamas jokios informacijos nei apie prašymo išnagrinėjimą, nei apie ikiteisminio tyrimo eigą, būtų ramus ir nesidomėtų dėl savo ateities, kai jam gresia baudžiamosios atsakomybės taikymas ir kriminalinės sankcijos.

Taigi skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nors aukštesniajam teismui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių 2017-12-15 teismo nutarties įteikimą A. V., kurio atžvilgiu pastaroji nutartis priimta, tačiau Pareiškėjas neneigia gavęs šią nutartį, abejonių, jog Pareiškėjas praleido skundo dėl teismo 2017-12-15 nutarties apskundimo terminą nėra, o svarbių tai pateisinančių ir termino atnaujinimą sąlygojančių priežasčių nenustatyta.

Skunde Pareiškėjas be kita ko teigia apie nepagrįstą apylinkės teismo rėmimąsi CPK 123 str. 3 d. skundžiamoje 2018-04-30 nutartyje bei būtiną vadovavimąsi procesinių dokumentų baudžiamajame procese įteikimo tvarką reglamentuojančiais BPK 182 str., 236 str., 310 str. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, esminių pažeidimų, galėjusių įtakoti priimto teismo sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą, nenustatyta.

Visų pirma pažymėtina, kad Pareiškėjo paminėtos baudžiamojo proceso normos reglamentuoja kitų procesinių dokumentų – šaukimų bei nuosprendžių nuorašų įteikimą, kai skundžiamoje nutartyje sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutarties įteikimo. Antra, sutinkamai su BPK 164 str. nuostatomis ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, o ikiteisminio tyrimo teisėjas savo iniciatyva jokių veiksmų neatlieka (BPK 173 str. 4 d.) ir atlieka tik tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus BPK numatytais atvejais. Pastebėtina, kad BPK neįtvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjui pareigos, nutartimi išsprendus prokuroro nutarimo tvirtinimo klausimą, rūpintis priimtos nutarties įteikimo ikiteisminio tyrimo dalyviams, todėl ši pareiga pagrįstai tenka už ikiteisminį tyrimą atsakingam prokurorui. O dėl CPK 123 str. 3 d. taikymo baudžiamajame procese pažymėtina, kad baudžiamasis kodeksas neįtvirtina draudimo nesant procesinio dokumento įteikimą detaliai reglamentuojančių nuostatų, taikyti minėtąją kitos teisės šakos normą.

Kadangi skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. V. skundą ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjo 2018-04-30 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.