Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2025 m. spalio 6 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pareigūnams sustabdžius minėtą automobilį ir patikrinus jos neblaivumą, alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-10-06 16.40 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o 2025-10-06 16.59 val. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamoji D. J. pripažįsta automobilio vairavimo esant neblaiviai faktą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolų duomenys, kiti rašytiniai įrodymai. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys D. J. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji D. J., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2025 m. spalio 6 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai 16.40 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o 16.59 val. – 1,78 promilių neblaivumas. Kaltinamoji, neblaivi sėsdama už automobilio vairo ir vairuodama jį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamosios neblaivumas nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. J. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, ištekėjusi, yra nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, jos pačios teigimu – slauganti savo neįgalią mamą, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruota, duomenų apie kaltinamosios turimas psichines ligas ar gydymąsi dėl tokių ligų byloje nėra.

Teismui buvo pateiktas V. U. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamoji, kuriuo prašoma atleisti kaltinamąją D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamosios tėčio V. U. atsakomybei, nurodant, kad jiems glaudžiai, draugiškai, dažnai bendraujant, atsižvelgiant ir į jo asmenybę, galės daryti teigiamą įtaką dukrai D. J..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos asmeniui, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio 2 dalį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta svarbi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju norintis tapti kaltinamosios tėtis V. U. prašymą dėl jo pripažinimo laiduotoju ir kaltinamosios perdavimo jo atsakomybei palaikė, nurodydamas, kad sutinka būti dukters laiduotoju, jie gerai sutaria, labai dažnai ir glaudžiai bendrauja, jų santykiai artimi, dukra su juo tariasi įvairiais klausimais, klausia jo nuomonės ir į ją atsižvelgia. Parodė, kad jam apie įvykį tapo žinoma sekančią dieną po jo. V. U. kritiškai vertina dukters poelgį, su ja apie tai kalbėjo, dukra jaučiasi kalta ir gailisi. V. U. įsitikinimu, jis gali dukrai daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas V. U. sutinka laiduoti už kaltinamąją, jo asmenybė charakterizuojama teigiamai (jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas), yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji D. J. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojo V. U. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad V. U. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensijinio amžiaus, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti V. U. kaip laiduotoju, byloje nėra. Todėl teismas netikėti juo, kaip ir jo bei kaltinamosios nurodomu pasitikėjimu bei šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojo socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato, o laidavimo terminas nustatytinas artimas minimaliam.

Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo D. J..

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į D. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę ir šeimyninę padėtį (ištekėjusi, nedirba ir neregistruota Užimtumo tarnyboje, prižiūri neįgalią mamą), į tai, jog ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, į jos nustatytą neblaivumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajai tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2025 m. spalio 7 d.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymui kaltinamoji panaudojo jos šeimai priklausantį, jos sutuoktinio vardu registruotą, faktiškai pagrinde tik jos pačios naudojamą automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl siekiant bausmės tikslų bei nesant pagrindų netaikyti turto konfiskavimo, kaltinime nurodytas automobilis, kuris šiuo metu saugomas (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajai D. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Iš 2025 m. spalio 23 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad advokatas Audrius Leonavičius antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai D. J. teikė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, dėl ko susidarė antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 116,67 Eur. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios valstybės naudai neišieškotinos.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenys patvirtina, kad gynėjas kaltinamajai buvo paskirtas ne pačios kaltinamosios, o valstybės iniciatyva, kuri įgyvendindama imperatyvią įstatymo nuostatą jai garantuoja tokią teisę. Atsižvelgiant į šioje byloje esamus duomenis, apibūdinančius kaltinamosios turtinę bei socialinę padėtį (ji ištekėjusi, yra nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, jos pačios teigimu – slauganti savo neįgalią mamą, jos teigimu – iš esmės gyvenanti iš sutuoktinio gaunamų pajamų, jų šeimos pajamos nėra didelės) bei tai, kad antrinė teisinė pagalba šiai kaltinamajai šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl išlaidos už kaltinamajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamosios vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugojimui VĮ „Regitra“, o byloje esančios laikmenos su vaizdo įrašais paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo V. U. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalių pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2025 m. spalio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kartu su užvedimo rakteliu), registruoto jos sutuoktinio V. J. vardu, kuris saugomas (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Proceso išlaidų už D. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamosios neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui VĮ „Regitra“, o byloje esančias laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. U., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.