Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Z. ir atsakovo F. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui F. Z. , institucija teikianti išvadą byloje Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

A. F. Z. su ieškinio reikalavimais iš dalies nesutiko (b.l. 43), prašė santuoką, sudarytą tarp šalių, nutraukti dėl ieškovės kaltės, atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 140 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, su kitais reikalavimais sutiko. Nurodė, kad 14 metų santuokinis gyvenimas buvo darnus, abu rūpinosi šeimos gerove, planavo gyvenimo sąlygų ir buities pagerinimą, kartu leisdavo laisvalaikį. Nuo 2006 m. ieškovės elgesys pasikeitė – ji rodė nepagarbą, žemino jį ir laisvalaikį leido ne su šeima, bet nežinomose vietose su nežinoma kompanija. Tokiu savo elgesiu ieškovė sąmoningai ardė darnų šeimos gyvenimą ir sutuoktinių tarpusavio ryšį, nevykdė kitų savo kaip sutuoktinės pareigų. Po kurio laiko paaiškėjo, kad ieškovė turėjo draugą, su kuriuo slapta susitikinėjo. Namuose tvyrojo didžiulė įtampa, dėl ko jis tapo nervingas, susirgo depresija, pradėjo vartoti alkoholį. Bandymai pasikalbėti su ieškove apie jos elgesį baigdavosi konfliktais, o vieno tokio konflikto metu, net jo (atsakovo) bandymu nusižudyti. Po nurodytų įvykių tiek jis, tiek ir ieškovė vartojo raminamuosius vaistus, gydėsi ligoninėse. Nuo 2006 m. ne kartą gulėjo ligoninėje dėl nervų išsekimo, gydėsi psichotropiniais vaistais. Santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ji pažeidė šeimos interesus, buvo neištikima. Prašomų priteisti periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams išlaikyti sumą įvertino kaip per didelę, nes būdamas finansiškai nepajėgus, negalės tokios išlaikymo dalies skirti trims savo vaikams, kadangi yra neįgalus pensininkas, kurio visas mėnesio pajamas sudaro apie 834,44 Lt. Pasak jo, vaikų interesus užtikrintų ir 420 Lt išlaikymas, periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, t.y. kiekvienam vaikui po 140 Lt, nes vaikais jis rūpinosi ir anksčiau. Nurodė, kad nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas priteisti 15000 Lt neturtinę žalą, nes santuoka iširo dėl pačios ieškovės kaltės.

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Santuoką tarp L. Z. ir F. Z. , įregistruotą 1992-05-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1244, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką ieškovei L. Z. grąžino ikisantuokinę pavardę – T., atsakovui paliko pavardę – Z. Šalių santuokoje gimusių vaikų: J. G. Z., gim. 1992-09-11, J. Z. , gim. 1996-05-26 ir K. Z. , gim. 2003-05-05, gyvenamąją vietą nustatė kartu su vaikų motina L. T. (Z.). Priteisė iš atsakovo F. Z. nepilnamečių vaikų: J. G. Z., gim. 1992-09-11, J. Z. , gim. 1996-05-26 ir K. Z. , gim. 2003-05-05, naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-05-15 iki vaikų pilnametystės. Ieškovę įpareigojo netrukdyti nepilnamečių vaikų J. G. Z., J. Z. (J. Z. ) ir K. Z. tėvui F. Z. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Pripažino ieškovės nuosavybe automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , o atsakovo nuosavybe - automobilius Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 304 Lt, pagal ieškovės už atsakovą įvykdytą kreditorinę sutartį su AB“TEO LT“. Atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką, konstatavo, kad nepilnamečių vaikų J. G. Z., J. Z. ir K. Z. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina (CK 2.14) ir nutraukus santuoką, ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – T., o F. Z. paliekama pavardė – Z. (CK 3.69 str. 1 d.).

Teismas priteisė iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis motyvuodamas tuo, kad toks priteisto išlaikymo dydis nepažeis atsakovo teisių ir nebus jam nepakeliama našta. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės turtinė padėtis nėra pakankamai gera, nes dirbdama UAB“Cesta“ gauna apie 1100 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 17) ir 292 Lt. socialinę išmoką (b.l. 16) bei neturi jokio nekilnojamojo turto, o atsakovo pateikti dokumentai apie tai, kad jis yra pensininkas yra gauna 380,90 Lt pensiją, be to, yra iš daleis neįgalus ir gauna apie 833 Lt netekto darbingumo pensiją, savaime neįrodo jo sunkios padėties, o galimus finansinius sunkumus, kuriuos atsakovas įrodinėja savo neįgalumu, nelaikė pateisinama priežastimi nepilnamečiams vaikams teikti mažesnį išlaikymą nei yra būtina kiekvieno vaiko normaliam vystymuisi, perkeliant šią pareigą kitam vaiko tėvui. Teismas atsakovo nurodytą išlaikymo dydį – po 140 Lt kiekvienam vaikui laikė akivaizdžiai mažu išlaikymo dydžiu kiekvienam vaikui, kuris negintų kiekvieno nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, neužtikrintų vaikų būtinų minimalių poreikių ir didžiausią vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkeltų kitam tėvui, konkrečiu atveju ieškovei.

Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl ieškovės už atsakovą apmokėto kreditorinio reikalavimo AB „TEO LT“ ir priteisė iš atsakovo 304 Lt šiam sutikus su tokiu reikalavimu.

Nesant ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo turto – automobilių padalinimo, automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei, o automobilius Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui F. Z. .

Konstatavęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė (CK 3.70 str. 2 d.).

Ieškovė nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, argumentuoja tuo, kad tinkamai nustačius ir įvertinus bylos aplinkybes, konstatavus, jog dėl atsakovo kaltės iširo santuoka, teigtina, jog ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad išimtinai dėl atsakovo netinkamo elgesio pablogėjo jos sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl jai priteistina neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Ieškovė skundžia sprendimo dalį, kuria nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo, nurodydama, kad teismas nustatydamas abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidimo

Apeliantės argumentą, kad teismas remdamasis vien liudytojos G.T. parodymais ir nustatydamas, kad santuoka iširo ne tik dėl atsakovo kaltės bet ir dėl ieškovės kaltės pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija atmeta, nes šis argumentas pagrįstas netinkamu Civilinio proceso kodekso 176–185 straipsnių aiškinimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. V. B.; byla Nr. 3K-3-20/2008). Bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio nuostatose nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatyme iš anksto neapibrėžiama įrodymų galia, nenustatyta vienų įrodymų viršenybė prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, byla Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., byla Nr. 3K-3-462/2002; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-67/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, byla Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. P. V., byla Nr. 3K-3-268/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „ Kriptonika“ ir kt., byla Nr. 3K-3-355/2008).

Teismas nustatydamas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatęs atsakovo kaltę, kurios šalys nekvestionuoja, taip pat nustatė, jog dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltės. Apeliantė nėra teisi teigdama, kad teismas tokią išvadą padarė vien iš liudytojos G.T. parodymų. Tokią išvadą teismas galėjo daryti įvertinęs minėtos liudytojos parodymus, kuri parodė, kad abiejų šalių veiksmai, kai ieškovė išeidavo nakvoti pas drauges, o ieškovo neadekvatus elgesys – bandant nusižudyti vaikų ir sutuoktinės akivaizdoje, sąlygojo įtemptus ir konfliktinius santykius šeimoje (b.l.116); taip pat ir atsakovo paaiškinimus, kur jis nurodė panašias aplinkybes apie ieškovės elgesį šeimoje, taip pat nurodė, jog vaikai jam pasakojo apie ieškovės turimą vyrą vardu Raimundas (b.l. 115-116); į bylą pateiktą rašytinį įrodymą – laišką atsakovui (b.l. 68-69), kuris patvirtina atsakovo paaiškinimus apie turimą atsakovės vyrą, bei laiške išsakytą atvirą meilę jam. Teismas šiuos įrodymus ištyrė, apie juos pasisakė sprendime ir padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, jų santykiuose nebuvo abipusio moralinio palaikymo, jie neieškojo kompromisų, nesiekė tarpusavio supratimo, neieškojo tinkamų būdų išsaugoti šeimai, dėl ko šeima iširo. Su tokia išvada kolegija sutinka.

Netenkinus ieškovės reikalavimo nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 d. pagrindu.

Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių tėvų pareigą teikti išlaikymą vaikams proporcingą tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.) aiškinimą. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka.

Dėl išlaikymo dydžio

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau šis principas nereiškia, kad tėvai neturintys turto, ar negaunantys oficialių pajamų arba gaunantys labai mažas pajamas atleisti nuo atsakomybės materialiai išlaikyti savo vaikus tenkinant bent minimaliausius jų poreikius

Kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis atitinka vaikų interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės, atsižvelgiant į tėvo gaunamas pajamas ir galimybę pagal jo sveikatos būklę dirbti ir gauti pajamų. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis mokėti vaiko išlaikymui teismo paskirtą sumą, ieškovės teikiamas vaikui išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad 300 Lt išlaikymo dydis iš atsakovo pusės yra ta suma, kuri leis patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, užtikrins minimalias sąlygas vaikui vystytis. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas, nors turi sveikatos problemų, tačiau yra dalinai darbingas ir gali dirbti, todėl jis turi rūpintis, kaip užtikrinti vaikams reikalingą išlaikymą. Atsakovo oficialiai gaunama pašalpa 454,44 Lt (b.l. 56-58) negali būti pagrindiniu jo turtinę padėtį apibrėžiančiu kriterijumi, ir pagrindiniu argumentu nustatant vaikams skiriamą išlaikymo dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra dalinai darbingas, jam nustatytas 45 % darbingumas (b.l. 59), kuris galiojo iki 2010-09-24. Ieškovei L. Z. taip pat yra nustatytas 50 % darbingumo lygis, kuris galioja iki 2011-06-22, ji taip pat yra iš dalies darbinga. Ji, turėdama panašų darbingumo lygį kaip ir atsakovas, dirba, jos gaunamos darbinės pajamos apie 790 Lt ir gaunama nedarbingumo pensija 266,62 Lt negali dviems nepilnamečiams vaikams ir vienam vaikui tik ką sulaukusiam aštuoniolikos metų užtikrinti pilno išlaikymo. Atsakovo pareiga materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, kad teikiamo išlaikymo dydis patenkintų bent minimalius jų poreikius, numatyta įstatyme.

Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jam gimė dar vienas vaikas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo iki 140 Lt kiekvienam vaikui, nes priteistas išlaikymas yra mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 800 Lt MMA. Tik tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.), bet ne mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teikdamas duomenis dėl vaiko gimimo jam gyvenant su kita moterimi neteikė įrodymų apie tos moters turtinę padėtį ir jos galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo bei šio prisidėjimo galimybes ir apimtis.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Pagal Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą valstybė už ieškovei L. Z. suteiktą nemokamą teisinę pagalbą turėjo 640 Lt, atmetus jos apeliacinį skundą šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patyrė 11,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo F. Z. , nes ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo F. Z. 11,30 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).