Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-24 · Byla Nr. ATP-694-174/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-08-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
ATP-694-174/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00628-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-694-174/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00628-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo, kuriuo V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 1 d. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.50 val., kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinė pusė), 304,70 kilometre, Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,02 promilės). Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu V. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, paskyrė jam 1 000 Lt baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą pakeisti ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirti vienos iš straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau, V. Š. nuomone, teismas netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai nesvarstė galimybės skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą už pažeidimo padarymą.

V. Š. nurodo, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančiu aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 1998 m., kai jam buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, jis nė karto nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, neteistas. Šis vienintelis per 16 metų laikotarpį padarytas KET pažeidimas buvo neleistinas nukrypimas nuo jam įprasto elgesio. Apeliantas atkreipia dėmesį į, jo nuomone, svarbias aplinkybes nagrinėjant jo prašymą, nulėmusias pažeidimo padarymą. Grįžęs po darbo namo jis išgėrė butelį alaus, tačiau netrukus pastebėjo, kad darbe paliko mobiliojo ryšio telefoną, kuris jam reikalingas ir po darbo, nes dažnai ir po darbo valandų pagal iškvietimus tenka vykti iki aptarnaujamų laivų, todėl jis sėdo į automobilį ir važiavo į darbą pasiimti telefono, nes nejautė jokio apsvaigimo, tačiau tik išvažiavęs iš namų jis buvo sustabdytas policijos darbuotojų ir patikrintas alkotesteriu. Jis labai nustebo, kad alkotesteris parodė tokią didelę alkoholio koncentraciją. Apelianto nuomone, tam turėjo įtakos tai, kad jis alkotesteriu buvo patikrintas praėjus ne daugiau kaip dešimt minučių po to, kai išgėrė alus.

Apelianto nuomone, aptartų duomenų visetas visiškai nepagrįstai nebuvo įvertintas kaip kompleksas išskirtinių aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi visuomenės interesas gali būti užtikrintas neskiriant ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos. V. Š. nuomone, administracinei nuobaudai keliami tikslai neabejotinai bus pasiekti neskiriant vienos iš ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – ir tai atitiktų teisingumo ir protingumo principus.

Papildomos aplinkybės, patvirtinančios, kad jam gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, yra teigiama charakteristika, kurią pateikė darbdavys, pažymėdamas, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbe. Be to, kartu su skundu pateikiami šie duomenys: pažyma, patvirtinanti, kad jis yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą; pažyma apie tai, kad jis nėra įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą; duomenys, patvirtinantys baudos sumokėjimą. Esant paminėtoms aplinkybėms, V. Š. nuomone, skundžiamas nutarimas keistinas dėl netinkamai individualizuotos nuobaudos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti V. Š. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš administracinėn atskomybėn patraukto V. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, nustatęs V. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, skyrė jam minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – 1 000 baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam snakcijoje numatytam laikotarpiui – vieneriems metams. Apelianto nuomone, jam paskirta per griežta nuobauda, nes jis už tokio pobūdžio pažeidimą per 16 metų vairavimo stažą yra baudžiamas pirmą kartą, už KET pažeidimus anksčiau administracine tvarka taip pat nebuvo baustas, todėl, jo nuomone, administrainės nuobaudos tikslai bus pasiekti neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau su tokiais V. Š. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

Įstatymų leidėjas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta, nustatė ATPK 30¹ straipsnyje. Šiame stariapnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis V. Š. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Dar kartą vertinti minėtą aplinkybę ir tuo vadovaujantis dar labiau švelninti V. Š. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o, kaip anksčiau minėta, pagal formuojamą teismų praktiką išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas.

Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, prisikiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas. Tuo tarpu V. Š. padarytas pažeidimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių pažeidimų transporto bei kelių srityje. Nors V. Š. pažymi, kad tokio pobūdžio pažeidimą per 16 metų vairavimo stažą jis padarė pirmą kartą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11–14), V. Š. anksčiau du kartus buvo baustas administravicine tvarka pagal ATPK 178 straipnį (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose), tai rodo, kad V. Š., anksčiau būdamas baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, išvadų nepadarė, akivaizdu, kad jam skirtos nuobaudos jo nepataiso, jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, priešingai – jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, nes sėdo už vairo būdamas neblaivus, jam buvo nsutatytas net 1,02 prom. girtumas. Nors pažeidėjas nurodo, kad jis buvo išgėręs tik vieną butelį alaus ir sėdo už vairo, nes nesijautė apsvaigęs ir nesitikėjo, kad jam bus nustatyta tokia didelė alkoholio koncentracija, jo nuomone, taip greičiausiai atsitiko todėl, kad jis praėjus vos 10 minučių po to, kai išgėrė butelį alaus, buvo patikrintas pareigūnų, tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje „Asmens paaiškinimas“ paties V. Š. surašyto paaiškinimo, jis, skirtingai nei teigia apeliaciniame skunde, nurodė kitokias aplinkybes, t. y. nurodė: „Prieš 2 val buvau išgėręs 2 bokalus alus.“ (b. l. 6). Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju pažeidėjas, nurodydamas kitokias aplinkybes dėl alkoholio vartojimo, siekia sušvelninti savo teisinę padėtį.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis už tokio pobūdžio pažeidimą anskčiau nebuvo baustas, tai pat nebuvo baustas ir už kitus KET pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, taip pat nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. Š., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, tačiau to nepaisė, nes sėdo už vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad M V. Š. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, išskyrus patiriamus nepatogumus netekus teisės vairuoti transporto priemones, V. Š. nenurodė, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam V. Š. paskyrė tinkamą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę V. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. V. Š. paskirta minimali ATPK 126 striapsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Švelninti paskirtą nuobaudą V. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti V. Š. apeliacinį skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė