Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovei R. Ž., ieškovės atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovui E. S., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams K. Ž. ir E. S., institucija, teikianti išvada byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė R. Ž. prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad iki santuokos nutraukimo su K. Ž. su juo nebendravo apie dvejus metus. Papildomai paaiškino, jog šiuo metu ieškovė gyvena su atsakovu E. S., kuris yra vaiko E. Ž. tėvas.

Ieškovės R. Ž. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas patvirtino, kad ginčo šioje byloje nėra, kadangi abu atsakovai su ieškiniu sutinka ir jokių prieštaravimų nepateikė. Patikslino ieškinio reikalavimą, prašant nustačius, kad E. S. yra E. Ž. biologinis tėvas, pakeisti vaiko pavardę į S..

Išvadą byloje teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Pažymėjo, kad ginčo šioje byloje nėra. Abi šalys patvirtina, kad nepilnametis E. Ž. yra E. S. biologinis sūnus.

Atsakovas K. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu yra nurodytas atsakovas K. Ž., o motina – ieškovė R. Ž. Iš gimimo įrašo nustatyta, kad E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvus įrašo pagrindu yra (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įrašas Nr. 1147. Byloje esantis ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp R. Ž. ir K. Ž. nutraukta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 128.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.).

Ieškovės, jos atstovo, atsakovo E. S. paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. Ž. gimė ieškovei R. Ž. ir atsakovui K. Ž. esant santuokoje. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta (duomenys neskelbtini), o vaikas E. Ž. gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis, todėl vaiko gimimo įraše Nr. 179 vaiko tėvu nurodytas atsakovas K. Ž. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nors santuoka tarp ieškovės ir atsakovo K. Ž. nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai ieškovė su atsakovu iki santuokos nutraukimo negyveno apie dvejus metus. Ieškovės ir atsakovo E. S. teigimu, jie kartu gyvena jau daugiau kaip dvejus metus. Atsakovas E. S. pripažįsta, kad yra E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o atsakovas K. Ž. to neginčija – atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko. Išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikdama išvadą patvirtino, jog iš nustatytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų nėra pagrindo abejoti faktu, kad vaiko E. Ž. biologinis tėvas yra E. S.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėmis, vadovaujantis šalių paaiškinimais yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas K. Ž. nėra E. Ž. biologinis tėvas bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas E. S. yra E. Ž. biologinis tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.146 – 3.148, 3.150 str.). Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (CK 3.148 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2016-03-10 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina lygiomis dalimis po 15,50 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo/nustatymo). Ieškovės atstovas pateikė 2016-07-12 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7771, iš kurios matyti, kad valstybė patyrė 127,38 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimu, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina po 63,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o E. Ž. nėra biologinis K. Ž. sūnus.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 179 ir gimimo liudijime (AB Nr. 032152, įrašas Nr. 179), nurodytus duomenis apie tėvą „K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o E. Ž. yra atsakovo E. S. sūnus.

Pakeisti nepilnamečio vaiko E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „S.“ šią pavardę įrašant vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime.

Priteisti iš atsakovų K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 15,50 Eur (penkiolika Eur 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 63,69 Eur (šešiasdešimt tris Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui ir tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.