Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad prisimena įvykį, jis buvo rugpjūčio 2 dieną. Prieš nueinant pas nukentėjusįjį, buvo susitikęs su broliu ir draugeliu. Neatsimena, ar jie ėjo kartu su juo. Nukentėjusįjį susitiko prie knygyno ir jis pasakė, kur gyvena, nes norėjo iš jo nusipirkti dviratį, nors neturėjo pinigų. Nuėjo į nukentėjusio namus kartu su nukentėjusiuoju, ketindamas apžiūrėti dviratį ir nemokamai parūkyti. Matė, kad ant muzikinio centro stovėjo pinigai, kuriuos paėmė ir įsidėjo į kišenę, bet jokios piniginės neėmė. Nieko nesakė nukentėjusiajam apie pinigų iškeitimą. Sakė nukentėjusiajam, kad gali nulėkti iki draugelio ir pas jį iškeisti pinigus. Nukentėjusysis parodė savo pinigus, kad gali iškeisti pinigus jeigu reikia, tuomet paaiškino jam, kad jam reikia iki „SEB“ bankomato, kad galėtų išsigryninti pinigus iš kortelės. Įėjo į namą kartu su nukentėjusiuoju. Savo pinigų neturėjo. Po pinigų paėmimo nerodė draugams, kad turi paimtus pinigus. Jam reikėjo pinigų tiesiog, nenori sakyti kam. Dėl pareikšto civilinio ieškinio 200 Eur turtinės žalos atlyginimo sutinka, bet dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes jam jos nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu neigė šitą faktą, nes neatsiminė.

Nukentėjusysis J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rugpjūčio 2 dieną jis buvo prie gėlių salono, ėjo pirkti gėlių laidotuvėms ir tuomet prie jo priėjo E. ir dar du jo draugai, klausė, ar turi parduoti dviratį. Paprašė jo telefono numerio, sakė, kad kai bus namuose, jam paskambins, kad ateitų apžiūrėti dviratį. Grįžus namo, jam paskambino. Kaltinamasis pasakė, kad bus už 10 minučių. Atėjo trise. Kaltinamojo draugai atsisėdo lauke ant kaladžių, o jis su E. nuėjo į sandėliuką parodyti šiam dviratį. Po to atėjo vienas draugas, taip pat apžiūrėjo dviratį. E. paklausė, kur yra tualetas, jam pasakė, kad lauke. Kai prasidėjo kalba apie pinigus, jie užėjo į namo vidų. Paėmė pinigus nuo muzikinio centro, nes reikėjo E. pakeisti pinigų. E. draugai toliau sėdėjo ant kaladžių, kartu į namą nėjo. Vėliau išėjo atgal iš kambario į sandėliuką. E. nuėjo į tualetą, o jis liko sandėliuke prie dviračio. Atėjęs E. į sandėliuką pasakė, kad ims dviratį, kai išėjo iš sandėliuko, jo draugų kieme jau nebebuvo. E. paprašė duoti dviratį, kad jis nuvyktų išsikeisti pinigų. Jam davė seną dviratį ir šis išvažiavo. Tuomet nuėjo į kambarį ir atėjęs neberado pinigų ant muzikinio centro. Iškart paskambino policijai ir atvyko pareigūnai. Kitą dieną nuvykęs į F. V. gatvę, pamatė savo seną dviratį numestą į krūmus. Pravažiavo pro jį, apžiūrėjo, siekdamas įsitikint, ar ten tikrai jo dviratis. Sustojęs prie muziejaus paskambino policijai ir pranešė, kad rado savo duotą dviratį. Byloje reiškia civilinį ieškinį. Jis yra invalidas, jam blogai su sveikata. Po įvykio paliko spaudimas, paguldė į ligoninę. Šis įvykis pagreitino procesą dėl operacijos, patyrė šoką ir susinervino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gauna socialinę pašalpą 125 eurus. Buvo susitaupęs 200 eurų, kuriuos laikė kambaryje, ant muzikinio centro, po mėlynos spalvos medžiaginiu rankšluosčiu. 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 12.30 val., Prienų mieste, prie šviesoforo, sutiko tris nepažįstamus vaikus apie 13-14 metų amžiaus, kurie paklausė, ar jis neparduoda dviračio ir vienas iš jų davė telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems atsakė, kad turi namuose dviratį, kurį gali parduoti už 50 eurų. Grįžęs namo, paskambino minėtu numeriu ir už kelių minučių pas jį atėjo minėti trys vaikai. Kai vaikai atėjo, jis buvo lauke, sėdėjo ant suoliuko. Jis atrakino sandėliuką ir parodė dviratį. Tada vaikas, kuris jam buvo matytas, pasakė, kad reik iš šimto eurų grąžos. Jis nuėjo į kambarį ir iš minėtos vietos paėmęs du po 50 eurų, parodė tam vaikui, kad gali pakeisti. Tada pasakė, kad neturės pakeisti 500 eurų. Vaikinas pasakė, kad su dviračiu nuvažiuos iki namų ir pas tėvus pasikeis 500 eurų. Šis vaikas buvo įėjęs su juo į kambarį ir matė, iš kur jis paėmė pinigus. Po to, jis su juo išėjo į lauką, jam nedavė parduodamo dviračio, o pasiūlė lauke stovėjusį seną dviratį. Kai jo paklausė, kur kiti vaikai, šitas atsakė, kad jų jau nėra. Jis su minėtu dviračiu išvažiavo. Pats jam leido važiuoti šiuo dviračiu ir dėl to pretenzijų neturi. Minėtas vaikas jam pinigų nerodė, jis nežino, ar vaikas su savimi turėjo pinigus. Kai tas vaikas išvažiavo, jis nuėjo į kambarį ir pamatė, kad nėra minėtoje vietoje pinigų, todėl paskambino 112. Minėtų vaikų nepažįsta, tik tą vieną, kur daugiausiai su juo bendravo, kelis kartus matęs Prienuose, galėtų jį atpažinti. Jis šviesiais plaukais, turi nedidelę kaselę, apie 165 cm. ūgio, apie 13-14 m amžiaus. Kitų dviejų tiksliai apibūdinti negali (t.1, b. l. 7-10).

Papildomų apklausų metu nukentėjusysis J. K. parodė, kad iš savo gaunamų pinigų buvo susitaupęs ir savo namuose laikė viso 200 eurų, iš kurių dvi kupiūros buvo po 50 eurų ir penkios kupiūros po 20 eurų. Pinigus laikė vienoje vietoje, t.y. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ant stalo padėto muzikinio centro, po mėlynos spalvos rankšluosčiu, kuriuo buvo uždengęs pinigus. Gyvena vienas. 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 12.30 val., Vytauto gatvėje, Prienuose, netoli šviesoforo sutiko tris vaikus. Jų nepažįsta, yra matęs keletą kartų Prienuose. Vienas iš jų buvo aukštas, ant galvos dėvėjo gobtuvą, kokiais drabužiais dėvėjo, neįsidėmėjo, taip pat kitų veido bruožų visai neįsidėmėjo, jis su juo nebendravo. Kitas vaikas buvo mažiausias, o dar kitas buvo vidurinio ūgio ir buvo šviesių plaukų su tokiais šviesiais ilgais sumestais į galą plaukais, kaip ilgesne plaukų sruoga, panašiai kaip plaukų kasa. Tas mažiausio ūgio vaikas su juo visai nekalbėjo. Jį užkalbino vidurinio ūgio vaikas, kurį žino iš matymo, ne kartą matęs Prienų mieste. Žino šį vaikiną, yra jį įsidėmėjęs, jis apie 165 m. ūgio, šviesių ilgesnių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Jis įsidėmėjo šio vaikino bendrus veido bruožus, todėl jį galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. Mažiausio ūgio vaiko neįsidėmėjo, su juo visai nebendravo, jis su juo nekalbėjo, todėl jo atpažinti negalėtų. Vidurinio ūgio vaikas galėtų būti apie 14 metų amžiaus. Jie visi buvo be dviračių ir riedlenčių. Tas vidurinio ūgio vaikas, kurį jis dažnai matydavo mieste, važinėjantį mažo dydžio dviračiu, jį užkalbino paklausdamas, ar jis turi parduoti dviratį. Atsakė, kad turi pardavimui dviratį už 50 eurų. Bendravo tik vidurinio ūgio vaikas, kuris pasakė, kad nori apžiūrėti dviratį, kurį ir nupirktų iš jo. Šiam vaikui atsakė, kad eina į laidotuves, grįš namo vėliau. Užėjo į gėlių parduotuvę, o tie trys vaikai liko lauke. Kai išėjo iš gėlių parduotuvės, jam tas vidurinio ūgio vaikas, jeigu gerai pamena, buvo užrašęs ant lapelio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), liepė jam šiuo numeriu paskambinti, kai grįš iš laidotuvių namo. Maždaug už gero pusvalandžio parėjo namo, atsirakino duris ir iškart paskambino to vaiko duotu telefono numeriu jam pranešdamas, kad grįžo namo ir gali jis ateiti apžiūrėti dviračio. Neklausė, ar jis turi pinigų dviračio pirkimui. Maždaug po 10 min. į kiemą atėjo tie patys trys vaikai. Su juo bendravo tas vidurinio ūgio vaikas, kiti tik buvo šalia, jis su jais nebendravo. Tie du vaikai, t. y. žemiausio ir aukščiausio ūgio atsisėdo kieme ant medinių kaladžių ir sėdėjo. Su juo bendravo tik vidurinio ūgio vaikas. Jam jis savo vardo nesakė. Jis vidurinio ūgio vaikui parodė ūkiniame pastate dviratį. Dviratį apžiūrėjo vidurinio ūgio vaikas, buvo atėjęs pažiūrėti ir aukščiausio ūgio vaikas, kuris atsisėdo ant dviračio ir pasakė, kad geras dviratis ir išėjo iš ūkinio. Vidurinio ūgio vaikas jo paklausė, ar jis turi jam pakeisti 100 eurų. Jis atsakė, kad turi. Su vidurinio ūgio vaiku, t. y. dviese įėjo į jo gyvenamojo namo kambarį. Kiti du vaikai sėdėjo kieme, jie visai nieko nedarė. Namo kambaryje, jis, įėjęs į kambarį, pakėlė nuo muzikinio centro mėlynos spalvos rankšluostį, po kuriuo laikė 200 eurų. Šis vaikas matė visus jo turimus pinigus ir kur jis juos laiko. Jis parodė jam savo pinigus, bet tas vaikas jam atsakė, kad jis neturės jam grąžos ir važiuoja pasikeisti 500 eurų kažkur pas tėvus. Pinigų jis jam nedavė, visi jo 200 eurų liko stovėti toje pačioje vietoje ant muzikinio centro po rankšluosčiu. Su vidurinio ūgio vaiku išėjo iš namo į ūkinį pastatą prie dviračio. Tie du kiti sėdėjo kieme. Tas vidurinio ūgio vaikas jam su juo bendraujant ūkiniame pastate jo paklausė, kur yra WC. Išėjęs iš ūkinio pastato, jam parodė, kad kieme prie šuns yra lauko WC. Vaikas nuėjo link WC, o jis sugrįžo į ūkinį pastatą, kažką darė. Tas vidurinio ūgio vaikas užtruko gal apie 5-10 min. Kol jis buvo ūkiniame pastate, nematė, ką jo kieme darė minėti vaikai. Namo lauko durys buvo neužrakintos. Kai tas vidurinio ūgio vaikas sugrįžo į ūkinį ir jie kartu su juo dviese išėjo į kiemą, tų kitų dvejų vaikų nebuvo. Paklausė vidurinio ūgio vaiko, kur jo draugai. Jis atsakė, kad išėjo. Tas vidurinio ūgio vaikas jo paprašė jam paskolinti dviratį, kad jis galėtų nuvažiuoti atvežti pinigų už dviratį. Jis jam pasakė, kad to dviračio, kur pardavinėjo, neduos, nebent gali duoti moterišką, kuris stovėjo kieme. Vaikas paėmė tą jo duodamą jam dviratį ir išvažiavo. Jis gal po 15 min. vaikščiodamas sugalvojo pažiūrėti, ar yra jo pinigai. Tas vaikas jau buvo išvažiavęs jo dviračiu. Nuėjo į kambarį ir pamatė, kad pavogti jo 200 eurų, kuriuos jis laikė ant muzikinio centro po rankšluosčiu, vėliau apsižiūrėjo, kad pavogta ir jo dvi bevertės labai senos piniginės, kurių viena buvo rudos spalvos tuščia, kita juodos spalvos vyriška, nedidelė, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė ir SWEDBANK banko mokėjimo kortelė, ant kurios banko sąskaitoje buvo tik 2 eurai. Suprato, kad jo pinigus pavogė tas vidurinio ūgio vaikas, kuris ten viskam vadovavo. Vidurinio ūgio vaiką jis gali atpažinti iš bendrų veido bruožų, tokio lyg apvalaus ir truputį pailgo veido, kūno sudėjimo. Dėl pinigų vagystės jam padaryta 200 eurų žala, dėl piniginių ir asmens tapatybės kortelės žala nepadaryta. Asmens tapatybės kortelę pasidarė naują pagal jam suteiktas lengvatas nemokamai. Dėl banko mokėjimo kortelės padaryta 2 eurų žala. Dviratį jis rado numestą Prienuose, F. Martišiaus gatvėje. Dėl padarytos žalos atlyginimo reikš civilinį ieškinį (t.1, b. l. 19-24).

Liudytojas E. Š. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Neatsimena aplinkybių, žino, kad viskas dėl kažkokio dviračio. Įvykis mano buvo vasarą, tikslesnio laiko neprisimena. Ėjo mieste, pamatė dieduką su dviračiu. Ėjo trise: jis, brolis, draugas P. Kažkuris iš jų priėjo prie dieduko. Jam pasakė, kad diedukas paskambins ir nueisi pas jį į namus, jie kalbėjosi apie dviratį, tikriausiai jie norėjo pirkti. Nesigilino, ėjo kartu tiesiog, kad eiti. Vėliau nuėjo iki namų, tuomet paskambino senjoras į jo telefoną ir pranešė, kad jis namuose ir galima ateiti apžiūrėti dviračio. Atėję į kiemą prisėdo, prisidegė cigarečių, kurias davė nukentėjusysis, o brolis kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Pakvietė ir jį apžiūrėti dviračio, jis pasakė, kad jam nereikia to dviračio ir jis su draugu išėjo iš kiemo. Nežino, kada vėliau susitiko, tikslaus laiko nežino, bet susitiko po 20 minučių, brolis nepirko dviračio. Brolis jam nepasakojo, kas įvyko, tik pasakė, kad turi pinigų. Grįžus namo brolis pasakė, kad turi pinigų, kokią sumą turėjo, nežino, nematė. Mano, kad brolis galėjo turėti pinigų iki įvykio, iš kur, nežino. Jam brolis sakė, kad pasiėmė pora cigarečių iš nukentėjusiojo, kad su juo kalbėjosi apie dviratį, pasiėmė jo kitą dviratį ir išvažiavo namo. Gerai įvykio aplinkybių neatsimena, pasakojo policijai tai, ką jie norėjo girdėti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., pietų metu, gal apie 12 val., Prienuose, Vytauto gatvėje buvo kartu su broliu E. Š. ir P. R.. Eidami sutiko garbaus amžiaus vyriškį, kuris važiavo dviračiu. Važiuojantį dviračiu vyriškį užkalbino E. Š.. Ką E. Š. kalbėjo su vyriškiu, nežino, tuo metu buvo kiek toliau su riedlente. Su vyriškiu kalbėjo E., P. buvo su jais. Tada E. pašaukė jį, kad jis duotų tam vyriškiui savo telefono numerį, nes jis savo neturėjo. Priėjo ir davė savo telefono numerį vyriškiui, kurį vyriškis įsivedė į savo mobilaus telefoną. E. su vyriškiu kalbėjo apie dviračio pirkimą, kažką tokio. Vyriškis nuvažiavo, jie nuėjo namo. Kai parėjo namo, gal už 30 min. paskambino į jo telefoną tas vyriškis, kurį atpažino iš balso, ir kvietė juos ateiti pažiūrėti dviračio. Jis, E. ir P. nuėjo iki minėto vyriškio. Kur vyriškis gyvena, žinojo E., iš kur, nežino, neklausė. Nuėjus pas vyriškį, jis ir P. ūkiniame pastate apžiūrėjo vyriškio parodytą dviratį, kurį E. norėjo ar pirkti, ar kaip, jis nežino. E. su vyriškiu sutarė kainą dėl dviračio 50 eurų. E. liko vienas su tuo vyriškiu, o jis su Pijumi išėjo. Kol buvo pas vyriškį, jis su Pijumi visą laiką buvo kieme, buvo nuėję tik pažiūrėti dviračio. Į namą jis ir P. nėjo, nematė, kad būtų ėjęs ir E.. Nepatiko dviratis, todėl jis ir P. išėjo. E. liko kalbėti su vyriškiu. Išėjo dviese su Pijumi. Nežino, ar E. tuo metu turėjo pinigų dviračio pirkimui. Nuėjus iki kalno apačios, juos pasivijo atvažiuodamas dviračiu E. Š., kuris rėkė, kad turi pinigų. Jis jiems parodė gal apie 200 eurų, po 50 ir po 20 eurų kupiūromis. E. pasakė, kad jis iš vyriškio pavogė pinigų, iš kurios vietos pavogė pinigus ir kokiomis aplinkybėmis, nesakė. E. detalių, kaip vogė, nesakė. E. jam ir P. davė pinigų, po 60 eurų, gal mažiau. Pirko visko, visus pinigus išleido. Būdamas pas tą vyriškį, jis jo namuose visai nebuvo, ar buvo E. nuėjęs pas jį į kambarį, nežino, nes, tik apžiūrėjus dviratį, jis ir P. išėjo, reikalus liko derinti E. (t. 1, b. l. 125-127).

Liudytojas P. R. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusįjį mato pirmą kartą. Kaltinamąjį pažįsta – E. Š.. Neprisimena įvykio aplinkybių. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pusę parodymų parašė už jį, prieš pasirašydamas nieko neskaitė. Jis kalbėjo, o pareigūnė pridėjo savo žodžių ir prirašė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. R. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., dienos metu, kiek valandų buvo nepamena, susitiko Prienuose su pažįstamais E. Š. ir E. Š.. Visi trise vaikščiojo po miestą ir prie gėlyno, esančio netoli „Topo centro“, sutiko dieduką, kurį jis matė pirmą kartą. Diedukas pasistatė dviratį prie parduotuvės ir E. Š. pasakė, kad jis pažįsta šitą dieduką, iš kur, neminėjo. E. pradėjo pokalbį su dieduku, klausė jo, kaip sekasi ir ar jis turi parduoti kokį dviratį. Diedukas atsakė, kad turi nenaudojamą dviratį. E. diedukui pasakė E. Š. telefono numerį ir liepė paskambinti, kai bus laisvesnis dėl dviračio apžiūrėjimo. E. sakė, kad žino, kur gyvena diedukas, jį pažįsta ir jam reikia dviračio. Maždaug po geros valandos E. paskambino tas diedukas, kuris pasakė, kad jau yra namuose ir gali ateiti apžiūrėti jo turimo dviračio. Iškart po dieduko skambučio visi trise ėjo iki dieduko apžiūrėti dviračio. E. rodė kelią, jis sakė, kad jeigu bus geras dviratis, jis pirks iš dieduko, pinigų paprašys savo mamos. E. rodė kelią. Atėjus iki dieduko namų, diedukas stovėjo lauke ir rūkė, parodė eiti į garažą, kuriame parodė dviratį tamsiai juodos ar pilkos spalvos. Visi trise apžiūrėjo dviratį, tada jis su E. Š. išėjo iš garažo. Garaže toliau tartis dėl dviračio su dieduku liko tik E., nes jam reikėjo dviračio. Girdėjo, kaip E. Š. klausė dieduko, kur yra tualetas. Su E. Š. išėjo, E. nelaukė. E. liko garaže kalbėti su dieduku. Nematė, kad E. su dieduku būtų ėjęs į namą. Su E. Š. ėjo link namų, nes E. labai ilgai kalbėjo su dieduku. Suprato, kad E. dviračio nepirks. Jie kalbėjo apie dviratį, po to apie gyvenimą, nesuprasi ten apie ką. Maždaug po 15-20 min., juos einančius, važiuodamas dviračiu pasivijo E. Š., kuris pradėjo šaukti, kad rado ir turi pinigų, jiems parodė, kad turi gal apie 200 eurų. E. Š. sakė, kad pinigus paėmė iš dieduko, iš kurios vietos, nesakė. Suprato, kad E. iš dieduko tuos pinigus pavogė. E. pasiūlė važiuoti autobusu į Birštoną ir išleisti pinigus, kuriuos pavogė. E. jiems visko pirko, pinigų nedavė. E. pinigus išleido maistui, išleido daug, visko pirko sau ir jam su E. Kiek pinigų išleido E., nežino, bet daug. Pas dieduką kambaryje nebuvo, pinigus iš dieduko pavogė vienas E.. E., prieš einant pas dieduką, jiems nesakė, kad planuoja ką nors vogti. Už pavogtus pinigus juos vaišino E., jis pinigus išleido „į kairę ir į dešinę“(t. 1, b. l. 111-113).

2020-11-04 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis J. K. iš parodytų atpažinti asmenų, iš kurių Nr. 2 buvo E. Š., J. K. neatpažino nei vieno (t.1, b. l. 42).

2020-11-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis J. K. iš parodytų atpažinti asmenų nuotraukų atpažino Nr. 4 esančią nuotrauką, kuri yra E. Š.. J. K. E. Š. atpažino iš jo veido bruožų, veido formos, paaiškino, kad tai yra tas vaikinas, apie kurį jis davė parodymus byloje, nurodydamas kaip vidurinio ūgio vaikiną (t.1, b. l. 55-57).

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies. Kaltinamasis nepripažino faktinės aplinkybės, jog įsibrovė į nukentėjusiojo namus, aiškino, kad į namą pateko su nukentėjusiojo leidimu ir žinia, jam matant, ir nieko nesakant paėmė ant muzikinio centro padėtus 200,00 Eur. Neigė vogęs 2 pinigines su jose buvusia banko kortele bei asmens dokumentu.

Sąvoka „įsibrovimas“ nusako nusikalstamos veikos padarymo būdą. Paties įsibrovimo būdai gali būti labai įvairūs. Šie būdai reiškia ne turto neteisėto paėmimo būdus, o nusako tik įsibrovimo, t. y. priėjimo prie turto, patekimo į nusikaltimo vietą, būdus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), todėl įsibrovimas inkriminuotinas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010). Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Taip pat tai, kad kaltininkas neturėjo teisės į patalpą laisvai (dėl giminystės ryšių, pagal sutartį ar kt.) įeiti.

Nukentėjusysis pareiškė ieškinį dėl 200,00 Eurų turtinės ir 1 000,00 Eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2 b. l. 127-129). Kaltinamasis ir jo įstatyminė atstovė su pareikštu civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti sutiko pilnai, nesutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad savo veiksmais jokios neturtinės žalos jam nepadarė.

Nukentėjusysis ir jo atstovė neturtinę žalą grindė tuo, kad, pamatęs pavogtus pinigus, susinervino, nurodė, kad yra iš dalies darbingas. Turėjo sveikatos problemų, todėl negalėjo jaudintis, įvykis pagreitino operacijos atlikimą. Nurodė, kad kadangi nėra teisininkas, nemokėjo paruošti civilinio ieškinio, reikėjo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, buvo sudėtinga gauti reikiamus dokumentus, patyrė daug nepatogumų.