Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Audra Kriščiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-168/2011

2011 m. birželio 8 d. 2010 m. Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir nuteistas: pagal LR BK 178 str. 2 d. - aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 180 str. 2 d. - dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas A. M. sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2010-10-27 iki 2011-03-28 išbūtas laikas. Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusio A. V. D. (dėl plėšimo jo motinos V. D. atžvilgiu) dėl 100,97 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistųjų A. M. ir P. J. solidariai, o jiems neišgalint, subsidariai iš jų tėvų, t. y. jų atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų G. J. ir R. M., nukentėjusiojo A. V. D. naudai. Civilinis ieškinys, pareikštas Z. V. dėl 600 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista iš D. M., A. M. ir P. J. solidariai, o jiems neišgalint, subsidariai iš jų tėvų, t. y. jų atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų G. J. ir R. M., nukentėjusiosios Z. V. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. J. bei D. M., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su D. M. ir P. J., 2010 m. rugsėjo 26 d. laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 18.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, išlaužę dvejas duris (užraktus), įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Truskavos sen., Kėdainių r., iš kur pagrobė svetimą turtą - G. B. priklausančius: 100 litų, 3 litų vertės televizijos kabelį; 80 litų vertės balto metalo apyrankę; 5,5 litų vertės tris vyriškus auskarus; 5 litų vertės piniginę su joje buvusia G. B. asmens tapatybės kortele; 150 litų vertės DVD grotuvą DIGITAL; 115 litų vertės DVD grotuvą VIDO; 80 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą NOKIA 331 Oi; 10 litų vertės telefono pakrovėją; 600 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSSON T 715; 50 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3310; 50 litų vertės elektrinę plaukų kirpimo mašinėlę; 100 litų vertės automobilinį DVD grotuvą MATSUI; bendros 50 litų vertės du CD grotuvus HITACHI; bendros 20 litų vertės dvi garso kolonėles BUSH; 10 litų vertės elektros adapterį; 45 litų vertės sportinio kostiumo kelnes; Z. V. priklausančius : bendros 117 litų vertės paprasto metalo 28 poras auskarų; bendros 397 litų vertės 37 vnt. paprasto metalo grandinėles; bendros 26 litų vertės 4 vnt. paprasto metalo apyrankes; 150 litų vertės geltono metalo grandinėlę su pakabuku; 150 litų vertės geltono metalo grandinėlę; 50 litų vertės geltono metalo auskarus; 50 litų vertės geltono metalo auskarus; 70 litų vertės moterišką laikrodį; 70 litų vertės moterišką laikrodį; 60 litų vertės moterišką laikrodį; 2 litų vertės kosmetinę; viso pagrobė G. B. ir Z. V. priklausančio turto už 2615,50 litus.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su P. J., 2010m. spalio 21d., apie 23.00 val., išdaužę lango stiklą, įsibrovė į V. D. gyvenamą namą esantį (duomenys neskelbtini), Gudžiūnų sen., Kėdainių r., kur A. M. vieną kartą spyrė į krūtinę V. D., kuri nuo prieš ją pavartoto fizinio smurto nugriuvo, nuėję į miegamąjį kambarį, kabliuku užsikabino duris, taip atimdami nukentėjusiajai galimybę priešintis, iš tame kambaryje buvusios sekcijos pagrobė V. D. priklausančius bendros 59,97 Lt vertės tris butelius degtinės ir 11 litų, viso pagrobė svetimo turto už 70,97 Lt

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai, aiškiai išdėstė A. M. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, atskleidė padarytų nusikaltimų požymius, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. Kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo savo skunde neginčija ir pats apeliantas, tačiau teigia nesutinkantis su paskirta bausme, laikydamas ją per griežta ir prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių jis prašo švelninti jam paskirtą bausmę, kolegija atmeta. Paskirdamas apeliantui bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi, teisingai taikė LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias bausmės rūšies parinkimą recidyvistui, LR BK 54 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (Lietuvos Respublikos BK XI skyrius). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame išsamiai išdėstyti tiek A. M. skirtinų bausmių rūšių, tiek bausmių trukmių parinkimo motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Taip pat pažymėtina, kad skiriant A. M. bausmę jau buvo atsižvelgta į aplinkybes, apie kurias jis nurodo savo apeliaciniame skunde, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, pripažįsta savo kaltę, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis, būdamas nepilnametis (17 metų), padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurių vienas įstatymo priskiriamas apysunkių, kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai, kad nusikalto būdamas anksčiau vieną kartą teistas ir kaip matyti, už tokios pat nusikalstamos veikos nuosavybei – plėšimo padarymą, naujas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą padarė nepraėjus keturiems mėnesiams po to, kai jis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu už plėšimą buvo nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir jam, kaip nepilnamečiui ( LR BK 92 str.), vieneriems metams šešiems mėnesiams buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išmokti (duomenys neskelbtini) ir mokinio elgesio taisykles bei be įpareigojimų vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu apeliantui taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas - paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pozityviai nepaveikė A. M., jis vėl įvykdė dvi nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystę ir kvalifikuotą plėšimą). Toks nuteistojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą ir byloja apie susiformavusį klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už daromas nusikalstamas veikas. Kolegija pažymi, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu tyčinius nusikaltimus A. M. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnės tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, todėl LR BK 27 straipsnio prasme jis laikytinas recidyvistu. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas A. M. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas toliau formuotų A. M. neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė ir į tai, kad A. M. padarytos nusikalstamos veikos nėra aiškiai atsitiktinės, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos jis charakterizuojamas patenkinamai – pradėjo mokytis nuo 2010-09-01, praleidinėja pamokas, spalio mėnesį nebuvo nė vienoje pamokoje, visos praleistos pamokos nepateisintos, per pamokas dirba minimaliai, didelių drausmės problemų nekelia. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2010-10-28 charakteristikos papildomai matyti, kad motina kviečiama į mokyklą atvyksta, tačiau sūnaus auklėjimui įtakos neturi. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad šeima, kurioje be A. M., gyvena dar trys nepilnamečiai vaikai, įtraukta į problematinių šeimų sąrašą, nuo 1988 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuteistasis A. M. buvo registruotas Kėdainių rajono PK policiją dominančių vaikų kartoteką, motina bei jis pats baustas ATPK tvarka ir kaip matyti, apeliantas tris administracinius teisės pažeidimus (ATPK 185¹ str. 1 d., ATPK 178¹ str. 2 d., ATPK 50 str.) padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Aptartos aplinkybės rodo, kad A. M., turėdamas galimybę įrodyti, kad gali pasitaisyti, jau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžioje nesistengė keisti savo gyvenimo būdo, darė administracinius teisės pažeidimus, atsakingai nežiūrėjo į jam teismo paskirtus įpareigojimus, todėl jo skundo teiginiai apie norą pasitaisyti yra neįtikinami bei deklaratyvūs. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad A. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimas veikas A. M. įvykdė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes bei į nuteistojo sunkią turtinę padėtį, kad jis augo gausioje šeimoje, kad nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, A. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes žymiai mažesnes už LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, taikomus nepilnamečiams. Tokios apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis. Teismas, bendrindamas tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikė palankesnį A. M. bausmių subendrinimo būdą, t. y. dalinį, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir ją charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. M. prašoma jam skirti švelnesnė bausmė neatitiktų bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame išsamiai išdėstyti ir A. M. LR BK 92 str. nuostatų netaikymo motyvai, su kuriais teisėjų kolegija visiškai sutinka.

Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmių rūšių bei jų dydžių parinkimo nuteistajam pagrįstumo, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-03-28 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.