Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-665-661/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2A-665-661/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19176-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
Ieškovas
UAB „Mitransa logistika“
Atsakovas
EJK EUROPA Sp
Civilinė byla Nr. 2A-665-661/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19176-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 60; 121.18;121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) EJK EUROPA Sp.z.o.o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mitransa logistika“ ieškinį atsakovui EJK EUROPA Sp.z.o.o. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir nuostolių priteisimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Mitransa logistika“ pareiškė atsakovui ieškinį dėl 8 207,30 Lt nuostolių atlyginimo, 8 632 Lt be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, 40,31 Lt palūkanų, bei 12,70 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 1-7). Nurodė, kad 2009 08 25 tarp šalių buvo sudarytas transporto užsakymas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį Vokietija-Maskva pagal užsakymą Nr. 0935-17. Krovinio pakrovimo data buvo nurodyta 2009 08 27 ir iškrovimo data 2009 09 03. Už paslaugas ieškovas įsipareigojo sumokėti 2200 eurų (7 596,16 Lt) Ieškovas turėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros ir CMR krovinio važtaraščių originalų gavimo dienos. 2009 08 31 ieškovas gavo atsakovo raštą apie norą nutraukti sutartį ir grąžinti perimtą krovinį-vyną tik tada, kai ieškovas atsiskaitys ir iš anksto sumokėdamas sulygtą mokestį. 2009 09 01 ieškovas atsakė atsakovui, jog jis neturi pareigos atsiskaityti su atsakovu už trečiuosius asmenis, su kuriais atsakovas yra sudaręs sutartis ir prisiėmęs piniginius įsipareigojimus. 2009 09 03 ieškovas gavo atsakovo raštą, kuriame šis nurodo, kad vienašališkai nutraukia transporto užsakyme nurodytus krovinio pristatymo terminus ir pareikalavo iš anksto atsiskaityti 2200 eurų bei už trečią asmenį UAB „Mitransa,“ sumokėti 2500 eurų pagal atsakovo išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 400/G/2009. Ieškovas, vykdydamas savo įsipareigojimus krovinio gavėjui ir siekdamas maksimaliai sumažinti galimus nuostolius, 2009 09 04 sumokėjo atsakovui 2500 eurų už trečiąjį asmenį UAB „Mitransa“ bei 2200 eurų pagal Transporto užsakymą Nr. 0935-17. Iš CMR važtaraščio Nr. 56023 matyti, kad gabenamo krovinio svoris neviršijo užsakyme nurodyto svorio. Tačiau atsakovas atsisakė gabenti toliau užsakytą krovinį, už kurį ieškovas buvo pilnai buvo atsiskaitęs 2200 eurų. Ieškovas buvo priverstas samdyti kitą įmonę pervežimui, ko pasakoje patyrė 1700 eurų (6 042,40Lt) nuostolių.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad byla nėra tinkama Lietuvos teismo jurisdikcijai, nes turi būti ieškinys pareikštas pagal CPK 29str., t.y. pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, Lenkijoje(Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos yra taikomas tiesiogiai ir kolizijos atveju turi viršenybę įstatymų atžvilgiu, o taip pat daugiašalių ir dvišalių sutarčių su ES šalimis narėmis atžvilgiu bei yra teisinės santvarkos dalis, dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo atsakovas nieko nepasisakė (b.l. 55).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Mitransa logistika“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo EJK EUROPA Sp.z.o.o. 16 879,61 Li (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis litus, 61 ct) skolos, 506 Lt (penkis šimtus šešis litus) žyminio mokesčio, 12,70 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. lapkričio 4 d. nuo 16879,61 Lt sumos iki visiško teismo sprendimo Įvykdymo bei 1750 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt litų) advokato išlaidų Ieškovo naudai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė CMR, kurią sudarydamas užsakymą susitarė taikyti CMR. Vežėjo atsakomybė kyla pagal CMR 24 str. Atsakovo pareigos pagal sudarytą sutartį prasidėjo nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti, dėl atsakovo kaltės krovinio pristatymas nelaikytinas pristatymu į paskirties vietą kai vežėjas nepasiekė CMR važtaraštyje nurodytos vietos. Atsakovas pažeidė savo tiesioginius įsipareigojimus pagal CMR bei Transporto užsakymą Nr. 0935-17. Pagal CMR 17str. įtvirtintą vežėjo griežtą atsakomybę dėl jo kaltės krovinys buvo pavėluotai pristatytas, dėl to jis privalo atlyginti nuostolius, nenustatyta byloje aplinkybių, kurios atleistų jį nuo atsakomybės ar ją ribotų, nes ji buvo padaryta dėl atsakovo kaltės. Teismas sutiko su ieškovo CMR 29 str. aiškinimu, nes atsakovas reikalavo sumokėti dar už neįvykdytą pervežimą, atsisakė toliau gabenti krovinį, t.y. neketino vykdyti įsipareigojimo, tik dalį pervežimo įvykdė, todėl ieškovo paskaičiuotus nuostolius priteisė iš atsakovo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad:

1) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra įpareigotas atlyginti nuostolius. Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, reiškė reikalavimą priteisti iš Atsakovo 8 207,30 Lt nuostolių, kuriuos jis patyrė neva už netinkamai įvykdytą pervežimą, Ieškovo persamdytam vežėjui sumokėtą kainą už gabenimą ir krovinio iškrovimo - pakrovimo darbus ir naują krovinio draudimą ir ekspedicines paslaugas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šį Ieškovo reikalavimą tenkino visiškai.

2009 m. rugpjūčio 25 d. Transporto užsakymu Nr. 0935-17, kuris buvo sudarytas tarp Ieškovo ir Atsakovo, šalys susitarė, jog atsakovas iš Vokietijos ir Rusiją perveš krovinį (vyną), kurio svoris yra apie 22 tonas. CMR važtaraštyje Nr. 56023 tikslus nurodytas krovinio svoris buvo 21483 kg. Pakrovus vilkiką Vokietijoje, Atsakovas visų pirma turėjo važiuoti į Balstogę, Lenkijoje, kur jam buvo išduota TIR knygelė bei antrasis CMR važtaraštis su nurodymu vežti krovinį į Maskvą, Rusija. Atsakovas toliau vykdydamas transporto užsakymą vyko į Maskvą, tačiau Latvijos - Rusijos pasienyje, „Burački“ muitinės poste patikrinus sąstato svorį, buvo nustatyta, kad sąstato svoris 39780 kg. Rusijos teritorijoje leistinas visas kelių sąstato svoris yra 38000 kg. Dėl šios priežasties Rusijos pasienio pareigūnai atsisakė leisti įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją.

Transporto priemonės registracijos liudijimai (Vilkiko Scania valstybinis Nr. WGMCR81 ir priekabos Schmitz valstybinis Nr. WGM35VW) patvirtina, kad viso sąstato svoris yra 16650 kg. Atsižvelgiant į Rusijos pasienio pareigūnų nustatytą viso sąstato su kroviniu svorį (39780 kg), faktinis krovinio svoris buvo 23130 kg ir toks krovinio svoris neatitiko nei CMR važtaraštyje nurodyto svorio, nei transporto užsakyme sutarto svorio. Dėl šios priežasties, t.y. dėl dokumentuose deklaruoto svorio neatitikties faktiniam prekių svoriui buvo atsisakyta leisti įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją.

Atsižvelgiant į tai, Atsakovas Ieškovo paprašė tolimesnių instrukcijų ir gavęs nurodymą prekes vežti į Rezeknę, Latvijoje, vežėjas pristatė krovinį nurodytu adresu.

Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 6 straipsnio 1 dalies h punktu bei 7 straipsnio 1 dalies a punktu siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nuodytos krovinio bruto masės.

Be to, CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis numato, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Taigi, remiantis šiomis konvencijos nuostatomis, Ieškovas būdamas siuntėju, privalėjo dokumentuose nurodyti teisingus duomenis apie krovinio svorį, o šios pareigos neįvykdęs, pats atsako už dėl neteisingai užpildytų dokumentų atsiradusius nuostolius. Kad krovinys nebuvo pristatytas į galutinę paskirties vietą - Maskvą, yra atsakingas pats Ieškovas neteisingai nurodydamas duomenis vežimo dokumentuose. Dėl šios priežasties Ieškovo reikalavimas priteisti iš Atsakovo 8 207,30 nuostolių, kuriuos jis patyrė neva už netinkamai įvykdytą pervežimą, Ieškovo persamdytam vežėjui sumokėtą kainą už gabenimą ir krovinio iškrovimo - pakrovimo darbus ir naują krovinio draudimą ir ekspedicines paslaugas, yra nepagrįstas ir atmestinas.

2) Dėl reikalavimo priteisti be pagrindo įgytas lėšas. Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, reiškė reikalavimą priteisti iš Atsakovo 8 632,00 Lt be pagrindo įgytų lėšų. Pažymėtina, jog reikalavimas priteisti be pagrindo įgytas lėšas nėra teismingas Lietuvos teismui, kadangi Ieškovas šį savo reikalavimą kildina LR CK 6.237 straipsnio pagrindu, o ne 2009 m. rugpjūčio 25 d. Transporto užsakymo Nr. 0935-17 pagrindu, kuriame buvo aptartas teismingumas.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą. Su apelianto skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas savo atsiliepime iš esmės laikėsi ieškinyje išdėstytos pozicijos. Jo nuomone, atsakovas pažeidė CMR nuostatas dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto (atsakovo) EJK EUROPA Sp.z.o.o. apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nuostolių, kildinamų pagal 2009 m. rugpjūčio 25d. transporto užsakymą Nr. 0935-17 dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Rusiją ir dėl transporto užsakymo Nr. 0904-19.

Dėl transporto užsakymo Nr. 0935-17

CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui.

Ginčas nagrinėtinas pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas. CMR konvencijoje reglamentuojamos vežėjo ir siuntėjo pareigos. Konvencijos nuostatų prasme vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti. Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas; vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą. Aptariamo straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju (Konvencijos 11 straipsnio 3 punktas).

Nurodytų CMR konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje ankstesnėse bylose yra nurodyta, kad jei teismas nustato, jog nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas neįpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 2 dalį CMR važtaraštyje turi būti nurodytas perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti yra siuntėjo pareiga. Be to, siuntėjas privalo suteikti vežėjui visapusišką informaciją muitinės ir kitiems formalumams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis UAB „Senukų prekybos centras“ v. UAB „EM Trans“ byloje Nr. 3K-3-3/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis UAB ,,Baltic Freight Services“ v. A. J. individuali įmonė byloje Nr. 3K-3-34/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. Transporto užsakymu Nr. 0935-17, kuris buvo sudarytas tarp Ieškovo ir Atsakovo, šalys susitarė, jog atsakovas iš Vokietijos ir Rusiją perveš krovinį (vyną), kurio svoris yra apie 22 tonas. CMR važtaraštyje Nr. 56023 tikslus nurodytas krovinio svoris buvo 21483 kg. Pakrovus vilkiką Vokietijoje, Atsakovas visų pirma turėjo važiuoti į Balstogę, Lenkijoje, kur jam buvo išduota TIR knygelė bei antrasis CMR važtaraštis su nurodymu vežti krovinį į Maskvą, Rusija (pagal pirmąjį CMR važtaraštį, kuriame gavėjas buvo VIA LOGISTIC S.C. (b.l. 17, 19)). Tačiau Latvijos - Rusijos pasienyje, „Burački" muitinės poste patikrinus sąstato svorį, buvo nustatyta, kad sąstato svoris 39780 kg. Rusijos teritorijoje leistinas visas kelių sąstato svoris yra 38000 kg. Dėl šios priežasties Rusijos pasienio pareigūnai atsisakė leisti įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją (b.l. 169, 174-177). Kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridedamų transporto priemonės registracijos liudijimų (Vilkiko Scania valstybinis Nr. WGMCR81 ir priekabos Schmitz valstybinis Nr. WGM35VW), viso sąstato svoris yra 16650 kg. Atsižvelgiant į Rusijos pasienio pareigūnų nustatytą viso sąstato su kroviniu svorį (39780 kg), faktinis krovinio svoris buvo 23130 kg ir toks krovinio svoris neatitiko nei CMR važtaraštyje nurodyto svorio, nei transporto užsakyme sutarto svorio. Būtent dėl šios priežasties, t.y. dėl dokumentuose deklaruoto svorio neatitikties faktiniam prekių svoriui buvo atsisakyta leisti įvažiuoti Rusijos Federacijos teritoriją (b.l. 169, 174-177). Atsižvelgiant į tai, Atsakovas Ieškovo paprašė tolimesnių instrukcijų ir gavęs nurodymą prekes vežti į Rezeknę, Latvijoje, vežėjas pristatė krovinį nurodytu adresu.

Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 6 straipsnio 1 dalies h punktu bei 7 straipsnio 1 dalies a punktu siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nuodytos krovinio bruto masės. Be to, kaip jau minėta, CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis numato, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo.

Tokiu atveju, kolegija konstatuoja, kad ieškovas būdamas siuntėju, privalėjo dokumentuose nurodyti teisingus duomenis apie krovinio svorį, o šios pareigos neįvykdęs, pats atsako už dėl neteisingai užpildytų dokumentų atsiradusius nuostolius.

Dėl reikalavimo priteisti be pagrindo įgytas lėšas

Ieškovas nurodo, jog jis sumokėjo Atsakovui už transporto paslaugą įvykdytą įmonei UAB „Mitransa“ pagal užsakymą Nr. 0904-19, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB transporto firma ,,Transmitto“ v. UAB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.242 str. 1 d. įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą). Pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. informavo ieškovą apie susidariusį įsiskolinimą už suteikiamas pervežimo paslaugas. Ginčo situacijoje UAB „Mitransa logistika“ kaip trečiasis asmuo įvykdė prievolę už skolininką UAB „Mitransa“. Tai patvirtina ir Ieškovo pateikta 2009 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita-faktūra 400/00/2009, kurioje nurodyta, kad mokama už transporto paslaugą įvykdytą įmonei UAB „Mitransa“ pagal užsakymą Nr. 0904-19. Ieškovas apmokėjo galiojančią prievolę, dėl to ginčo tarp šalių nėra. CK 6.50 str. 1 d. įtvirtina trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę - prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas be pagrindo įgijo ginčijamas lėšas.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino materialinės teisės normas ir netinkamai kvalifikavo ginčo santykius dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, sprendimas yra naikintinas ir priimamas naujas sprendimas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 str.) - žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apelianto EJK EUROPA Sp.z.o.o. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mitransa logistika“ atsakovo EJK EUROPA Sp.z.o.o. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 506,39 Lt.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjai Neringa ŠvedienėRūta Veniulytė-Jankūnienė