Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1298-340/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-07
Bylos Nr.
2A-1298-340/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03467-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
D. M.
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1298-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03467-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos:43.2; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydama išieškoti iš atsakovo 15 000 Lt avansą, 2 424,66 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 metais, planuodama įsirengti odontologijos patalpas, dėl elektros instaliavimo, kompiuterinių tinklų bei telefoninių stotelių įrengimo darbų kreipėsi į ne kartą jos kompiuterinę įrangą tvarkiusį atsakovą, kuris elektros darbus atlikti sutiko, taip pat pasiūlė į pagalbą dar pasitelkti ir A. M.. Ieškovė nurodė, jog 2008-12-05 ji A. M. perdavė 10 000 Lt avansą už būsimus darbus, o 2008-12-11 ji perdavė jau atsakovui 15 000 Lt avansą už būsimus darbus, t. y. patį pinigų perdavimą užfiksuodama raštelyje. Ieškovė taip pat nurodė, kad minėtos piniginės sumos buvo skirtos įsigyti reikiamai įrangai bei kaip atlygis A. M. bei atsakovui avansas už būsimus darbus; A. M. už jam perduotas lėšas nupirko reikiamą įrangą bei visus darbus atliko, tačiau atsakovas, nors ir gavęs pinigus (t. y. avansą), jokių darbų ieškovei neatliko, t. y. nenupirko reikiamos įrangos, neatliko jokių darbų bei iki šiol vengia minėtus pinigus grąžinti ieškovei.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovei domintis galimybėmis atlikti elektros instaliavimo darbus statomame objekte, jis preliminariai paskaičiavo 15 000 Lt sumai darbų sąmatą. Teigė, kad ieškovė pasiūlė pasirašyti raštelį dėl darbų kainos, jog ateityje ji nesikeistų, todėl atsakovas nieko blogo neįtardamas jį ir pasirašė, be to, iš ieškovės atsakovas jokių pinigų už elektros instaliavimo darbus negavo ir minėtas raštelis turėtų būti laikomas tik kaip preliminarus susitarimas dėl būsimų rangos darbų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai –priteisė iš atsakovo A. G. ieškovės D. M. naudai 15 000 Lt sumą, 2 424, 66 Lt palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 523,00 Lt žyminį mokestį, 2 568,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 367,00 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo A. G. valstybės naudai priteisė 36,67 Lt pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2008-12-05 ieškovė raštelyje nurodė, jog sumokėjo už elektros darbus 10 000 Lt sumą, o A. M. patvirtino savo parašu, kad pinigus gavo, be to, ieškovė nurodė, jog už elektros darbus sumokėjo 15 000 Lt sumą ir po šiuo įrašu pasirašė atsakovas. Nurodė, kad liudytojas A. M. parodė, jog padėti ieškovei įrengti statomas patalpas jam pasiūlė atsakovas, be to, buvo susitarta tai, kad darbus jis atliks, o atsakovas turėjo pateikti kompiuterinę įrangą bei telefoninę stotį, be to, prireikus atliekamiems darbams medžiagų, jis kreipėsi į ieškovę, tačiau ji nurodė, kad darbams visi skirti pinigai yra perduoti atsakovui, be to, atsakovas jam ginčo pinigų perdavimą atidėliojo, pasiteisindamas asmeninėmis priežastimis, be to, pačioje pradžioje jis iš ieškovės gavo 10 000 Lt sumai avansinį mokėjimą ir nors ieškovei perduodant pinigus atsakovui jis nedalyvavo, tačiau iš pokalbių turinio suprato tą aplinkybę, jog ginčo pinigai atsakovui buvo perduoti, be to, atsakovas niekada nėra minėjęs tos aplinkybės, kad iš ieškovės jokių pinigų nėra gavęs. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad visgi ginčo darbai ar įranga buvo ieškovei atsakovo atlikti bei nupirkti, taip pat nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas yra grąžinęs ieškovei ginčo sumą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, jog ieškovės, atsakovo bei liudytojo A. M. pasirašyto raštelio turinio galima daryti išvadą, jog ginčo suma atsakovui buvo perduota, tačiau atsakovas, neatlikęs jokių minėtų sutartų darbų bei nenupirkęs jokios įrangos, neteko teisinio pagrindo minėtus pinigus turėti, todėl ieškovės ieškinį tenkintino šioje dalyje tenkino. Nurodė, jog sutinkamai su LR CK 6.240 str. 1 d. nuostatomis, už be pagrindo įgytą pinigų sumą yra skaičiuojamos 5 % dydžio metinės palūkanos, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl 2 424,66 Lt dydžio metinės palūkanos bei 5 % dydžio procesinių palūkanų priteisimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino pinigų perdavimo faktą įvykusiu. Atkreipia dėmesį, jog A. M. pinigų gavimo faktą patvirtino raštelyje nurodydamas „gavau“ ir pasirašydamas, tuo tarpu to paties lapo apačioje prie jo vardo ir pavardės žodis „gavau“ nėra nurodytas, raštelyje pinigų perdavimo faktas apeliantui neužfiksuotas, kas akivaizdžiai įrodo, kad jam pinigai, priešingai nei A. M., nebuvo perduoti. Pažymi, jog netgi teismo posėdžio metu pastarasis nurodė, kad buvo nusistovėjusi praktika, kad ieškovei sumokant pinigus už elektros instaliavimo darbus, visada buvo surašomas raštelis; ieškovė jame parašydavo sumokėtą pinigų sumą, o A. M. nurodydavo, kad pinigus gavo ir pasirašydavo. Taigi ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, apelianto atveju būtų tikrai reikalavusi taip pat įrašyti žodį „gavau“;

2.Vertindamas raštelio turinį, teismas neanalizavo šio dokumento surašymo aplinkybių ir tikrosios šalių valios. Pažymi, jog ieškovė tik domėjosi galimybėmis atlikti elektros instaliavimo darbus objekte, o jis apžiūrėjo objektą ir apskaičiavo preliminarią darbų sąmatą ieškovei įvardino, kad ši suma būtų apie 15 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pasiūlė pasirašyti raštelį dėl sutartos darbų kainos, kad ateityje ji nebepasikeistų;

3. Atkreipia dėmesį, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dėl finansavimo trūkumo statybos darbai buvo sustabdyti iki 2010 m. balandžio mėnesio. Taigi, anot apelianto, visiškai nesuprantama ir nelogiška, kokiu tikslu ieškovė 2008 m. gruodį būtų iš anksto sumokėjusi 15 000 Lt už kompiuterinių tinklų, programų sutvarkymą ir kitus darbus;

4.Tarp ieškovės ir jo turėjo susiklostyti rangos sutarties santykiai, tačiau jis neatliko jokių rangos darbų, nes dėl jų nebuvo iš esmės susitarta ir jis negavo jokių piniginių lėšų, tuo tarpu A. M., gavęs pinigus, sudarė konkrečią darbų sąmatą, kaip ir buvo sutaręs su ieškove, pradėjo vykdyti darbus. Jis, priešingai, jokios darbų sąmatos nebuvo sudaręs, pokalbio metu buvo tik apytiksliai aptarta, kiek galėtų kainuoti tokio pobūdžio darbai;

5. Anot apelianto, vien ieškovės surašytame raštelyje esantis jo parašas prie nurodytos sumos už elektros darbus dar nepagrindžia, kad pinigai iš tikrųjų buvo perduoti. Pažymi, jog iš trumpųjų žinučių, užfiksuotų Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, taip pat negalima daryti neginčijamos išvados dėl pinigų perdavimo fakto. Atkreipia dėmesį, kad nei vienoje trumpojoje žinutėje jis niekaip nėra įvardijęs, jog iš ieškovės realiai gavo 15 000 Lt. Teigia, jog liudytojas A. M. savo parodymus dėl pinigų perdavimo grindė tik subjektyviu vertinimu ir samprotavimais, o tokie parodymai neturi jokios teisinės reikšmės bei įrodomosios galios;

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovė D. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

Šalies argumentai

1.Pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė CPK reikalavimų ir nuosekliai laikėsi kasacinio teismo praktikos. Teismas vertino ne vien jos, atsakovo bei liudytojo A. M. pasirašyto raštelio turinį, bet ir byloje surinktų įrodymų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Minėtų įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog ginčo suma atsakovui buvo perduota, nei neperduota. Pažymi, jog pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtino ir byloje liudytoja apklausta S. A., kuri parodė, kad pati parašė trumpąją žinutę atsakovui, kuris jai atsakė trumpąja žinute, jog šiuo metu jo žmona yra Anglijoje ir kai ji grįš, tada pilnai atsiskaitys su ieškove;

2. pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi kasacinio teismo paskolinių santykių srityje suformuota praktika, nes nagrinėjamu atveju, tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis – pinigus apeliantas gavo ne kaip paskolą, bet kaip avansą įrengimo darbam ir įrangos įsigijimui. Tarp šalių, anot ieškovės, buvo preliminariosios rangos sutarties užuomazgos. Pirmos instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalis siejusį teisinį santykį, dėl ko, vadovaudamasis CK 6.237 str. 1 d. nuostatomis, priteisė jos naudai 15 000 Lt sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su atsikirtimo skundui argumentu, kad apeliantas be pagrindo vertina ieškovės ir atsakovo teisinius santykius kaip paskolinius bei vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl įrodymų vertinimo bylose dėl ginčų iš paskolos teisinių santykių. Paskolos sutartis yra realinė, paskolos dalyko neperdavimas daro ją negaliojančią; pinigų perdavimo faktas patvirtina teisinių santykių buvimą (CK 6.870 str. 2 d.). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti jam darbų rezultatą; užsakovas įsipareigoja sumokėti už atliktą darbą (CK 6.644 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyko derybos dėl rangos sutarties sudarymo. Įstatymas nenumato privalomos rangos sutarties formos, t.y. priešingai, nei teigia apeliantas, tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie šalių susitarimą dėl darbų kainos ir apimties, neįrodo susitarimo dėl rangos santykių nebuvimą. Apeliantas iš esmės pripažįsta, kad tarp šalių vyko derybos dėl rangos sutarties sudarymo. Rangos santykiuose išankstiniai mokėjimai nenumatyti, pagal bendrą taisyklę darbų kaina mokama po darbų atlikimo, tačiau šalys gali susitarti dėl avanso mokėjimo (CK 6.655 str.1, 2 d.). Aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovas derėjosi dėl rangos sutarties sudarymo, kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti tikėtina išvadą, kad 15 000 Lt kaip avansas buvo perduoti atsakovui. Atsakovo teiginys, kad tarp šalių susiformavo santykiai, analogiški paskolos teisiniams santykiams, teismo buvo pagrįstai atmestas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie raštinio įrodymo-raštelio apie pinigų perdavimą netinkamą vertinimą. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigą kiekviena iš šalių privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė įrodinėjo avanso perdavimo faktą, atsakovas šį faktą neigė. Pinigų perdavimo raštelyje ieškovės ranka įrašyta „sumokėjau už elektros darbus 15 000 Lt“, yra jos parašas; po šio teksto atsakovo ranka įrašyti data, atsakovo pavardė ir parašas, įrašų tikrumo atsakovas neginčijo (b.l. 6). Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino šį įrodymą, motyvuodamas, kad be žodžių „pinigus gavau“ raštelio turinys pinigų perdavimo fakto nepatvirtina, tačiau teisėjų kolegija su apelianto argumentu nesutinka. Apeliantas patvirtina pasirašęs raštelį; ieškovės į raštelį įrašyta frazė („sumokėjau už elektros darbus 15 000 Lt“) vienareikšmiškai nurodo į jau įvykusį pinigų perdavimo faktą. Apelianto versija, kad ši frazė įtvirtina šalių susitarimą dėl galimų busimų darbų kainos atmetama, kaip nelogiška. Pinigų negavimo faktą apeliantas ginčija savo nenuosekliais teiginiais apie rangos santykių tarp šalių nebuvimą bei aplinkybe, kad raštelyje nėra įrašo apie pinigų gavimą. Tuo tarpu byloje yra kitų įrodymų (liudytojų A. M., S. A. parodymai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) apie tai, kad šalys buvo susitariusios dėl rangos darbų atlikimo; atsakovui jų neatlikus, tarp šalių vyko derybos dėl sumokėto avanso grąžinimo, kurių metu atsakovas neneigė, kad gavo avansą. Vertindamas raštelio turinį visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo laiko sąnaudas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Ieškovė patyrė 500 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų; išlaidos pagrįstos ir protingos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio; ieškovės prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. M. iš atsakovo A. G. 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos R. PetkuvienėJ. ŠiškinaT. Žukauskienė