Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-248-123/2015

2015 m. kovo 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių N. G., M. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Pajūrio kredito unijos ieškinį atsakovėms N. G., M. G., trečiajam asmeniui L. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl sandorio (dovanojimo sutarties) pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kai skolininkės (laiduotojos) sudarytas nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris, kurio ji neprivalėjo sudaryti, galėjo pažeisti kreditoriaus teises (actio Pauliana) (CK 6.66 str.).

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį nuginčyti sandorį pareiškiant actio Pauliano ieškinį galima esant šioms sąlygoms: 1) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 2) sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, pvz., skolininko turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius per vienerių metų ieškinio senaties terminą – šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.).

Ginčo sandoriu perleistas turtas nebuvo atsakovių ir ieškovės sandorių dalykas, todėl ji neturėjo pareigos domėtis visu atsakovės N. G. turtu ir su juo atliekamais sandoriais iki tol, kol buvo pradėtas išieškojimas pagal 2014-04-18 vykdomąjį įrašą. Vien ta aplinkybė, kad L. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu nevykdė įsipareigojimų kreditorei Pajūrio kredito unijai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė apie ginčo sandorį žinojo ar turėjo sužinoti ginčo sandorio sudarymo ar sandorio registracijos viešuosiuose registruose dieną.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Pagal formuojamą teismų praktiką kreditorius gali pareikšti actio Pauliana turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y., kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius gali reikšti actio Pauliana per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Sprendžiant, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, būtina įvertinti tai, kad pagal actio Pauliana instituto paskirtį, pobūdį ir ypatumus toks ieškinys gali būti reiškiamas ir tada, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 29, 2008 m.).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad Pajūrio kredito unija ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į N. G. Šią aplinkybę patvirtina 2011-10-12 laidavimo sutartis Nr. 11-00070-1 ir 2011-10-12 neprotestuotinas paprastasis vekselis už 67 071 Lt sumą. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas, nereiškia, kad tuo metu N. G. neturėjo įsipareigojimų Pajūrio kredito unijai. Ši reikalavimo teisė galiojo sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį, yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl Pajūrio kredito unija turi teisę reikalauti atkurti N. G. turtinę padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Nei skolininkė, nei laiduotoja savo prievolių pagal vartojimo kredito (paskolos) ir laidavimo sutartis neįvykdė, todėl pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkė ir laiduotoja atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Apeliacinio skundo motyvas, kad N. G., būdama laiduotoja, nebuvo skolininkė, yra negrįstas, nes actio Pauliana sąlygai – kreditoriaus reikalavimo teisės buvimui nebūtinas prievolės įvykdymo termino suėjimas, o laiduotojas, kaip solidarus skolininkas atsako taip pat kaip ir pagrindinis skolininkas (paskolos gavėjas). Pažymėtina, kad 2012-10-02 dovanojimo sutarties sudarymo metu pagal mokėjimo grafiką buvo laiku nesumokėta 4 616,68 Lt (b. l. 87). Prievolės įvykdymo terminas buvo pradelstas, todėl laiduotojai buvo kilusi pareiga vykdyti prievolę.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Kreditoriaus teisių pažeidimas pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį gali pasireikšti tuo, kad: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį „kitaip“ pažeidžiamos kreditoriaus teisės, jei: 1) skolininkas sudaro sandorį kuris, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; 2) kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdoma kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 29, 2008 m.).

Iš antstolės B. T. 2014-05-21 pažymos apie vykdymo eigą matyti, kad N. G. nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, iš areštuotų sąskaitų į antstolės depozitinę sąskaitą piniginės lėšos neįstojo, ji niekur nedirba (b. l. 16). N. G. ginčijamu sandoriu perleidus vienintelį turimą turtą, Pajūrio kredito unija nebegali patenkinti savo reikalavimo. Be to, pagal antstolės B. T. 2014-10-06 raštą „Dėl įsiskolinimo išieškojimo“ skolininkė L. K. taip pat neturi turto, iš kurio gali būti išieškota skola (butas, įkeistas hipoteka ir parduodamas iš varžytynių, transporto priemonės pardavimas nuostolingas, b. l. 90). Konstatuotina, kad ginčijamu sandoriu kreditoriaus teisės buvo pažeistos, nes N. G. ginčijamu sandoriu perleido vienintelį turtą, iš kurio Pajūrio kredito unija galėjo patenkinti savo reikalavimą.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

CK 6.67 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai skolininkas sudarė sandorį su savo vaiku, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos. Tokiu atveju pareiga nuginčyti nesąžiningumo prezumpciją tenka atsakovams. Atsakovėms nenuginčijus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, teismas pagrįstai konstatavo atsakovių nesąžiningumą. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalis nustato principą, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. N. G. butą su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa padovanojo savo dukrai M. G., todėl CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsakovės yra nesąžiningos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sandoris neatlygintinis, M. G. nesąžiningumo byloje nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į aplinkybę, kad N. G. dovanotame bute viena gyvena iki šiol, o jos duktė faktiškai gyvena ir dirba užsienyje, užsienyje gyvena ir anūkė, todėl darytina prielaida, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas ne siekiant apdovanoti dukrą, o siekiant išvengti prievolės pagal laidavimo sutartį vykdymo.

Atsakovės sudarė sandorį, kurio jos neprivalėjo sudaryti, nes nebuvo sąlygų galėjusių nulemti sandorio sudarymo privalomumą. Todėl actio Pauliana pagrindu ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymas pripažintinas neprivalomu.

Apeliantės nurodo, kad Pajūrio kredito unija kreditą L. K. išdavė pažeisdama Finansų įstaigų įstatymą. Paskolos sutarties teisėtumas nėra šios bylos dalykas, nėra pareikštas reikalavimas paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad skolininkė (laiduotoja) N. G. neprivalėjo sudaryti ginčijamo dovanojimo sandorio, dovanojimo sandoris pažeidė kreditorės Pajūrio kredito unijos interesus, atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, galėjo numanyti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sudarytas sandoris yra neatlygintinis, todėl pagrįstai pripažintas negaliojančiu nepaisant atsakovės M. G. sąžiningumo ar nesąžiningumo, be to, skolininkė sudarė ginčo sandorį su savo dukra M. G., todėl preziumuojamas sandorio šalių nesąžiningumas, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčytas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu ir taikė restituciją (CK 1.80 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliančių argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.